- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-14802-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08606-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- I. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
išnagrinėjusi I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas I. M. buvo surašytas už tai, kad ji 2015-06-16, apie 13.11 val., Vilniuje, Gabijos g. 49 pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu I. M. savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, tačiau neigė sąmoningai pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Ji paaiškino, kad važiavo namo, suko į kiemą, į kairę. Teko sustoti ir praleisti iš kiemo pusės išvažiuojantį automobilį. Gatvė siaura, iš abiejų pusių pristatyta automobilių. Kitas automobilis taip pat buvo sustojęs ir išvažiavo. Važiuodama žiūrėjo, kad nekliudytų išvažiuojančio automobilio. Savo kieme pastatė automobilį ir nuėjo namo. Nebuvo ką valgyti, todėl iš karto nuėjo į parduotuvę. Grįžusi namo, rado praleistų skambučių. Perskambino ir sužinojo, kad jos ieškojo policija. Jai liepė rašyti paaiškinimą, kad sudaužė du automobilius. Tai ją labai nustebino. Pasirodė, kad vienas iš dviejų sudaužytų automobilių buvo jos. Aiškinosi, sakė, kad nepajuto, kad užkliudė kitą automobilį, bet jos nesiklausė, tik pasišaipė. Ji nieko nesuprato, drebančiomis rankomis rašė pasiaiškinimą. Jai liepė rašyti, kad suko į kairę, kliudė kitą automobilį ir išvažiavo. Kaip jai sakė, taip ji ir parašė. Galvojo, kad dėl to nieko nebus. Apgadinimų jai neparodė, neįtikino, kad apgadino du automobilius. Buvo šoke. Šį automobilį buvo neseniai pradėjusi vairuoti. Su nukentėjusiuoju nesikalbėjo. Norėjo susisiekti, bet policijos pareigūnai sakė, kad nereikia, viską išspręs teismas. Automobilis draustas, buvo blaivi, automobilis priklausė jai, nebuvo reikalo pabėgti iš eismo įvykio vietos. Liudytoja galėjo ateiti ir pasakyti jai, kas atsitiko. Pati smūgio nepajuto ir negirdėjo.
Teisme apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad yra automobilio, kuris buvo apgadintas autoįvykio metu, savininkas. Dieną išėjo iš namų, norėjo važiuoti, rado policijos raštelį atvykti. Pamatė, kad apgadintas užpakalinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas. Iš karto gal nebūtų apgadinimo pastebėjęs, bet vėliau tikrai pastebėtų, nes apgadinimas matomas. Apgadinimas užfiksuotas nuotraukoje. Nedidelis įlenkimas gal buvo. Nuvažiavo į policiją ir parašė paaiškinimą. Pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi.
Teisme apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Kiek prisimena, gavo pranešimą, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo. Apžiūrėjo apgadintą automobilį, pagal registracijos duomenis nustatė automobilį, kuris pasišalino. Apgadinimai atitiko. Nuėjo į butą, durų niekas neatidarė. Dėl skambučio automobilio savininkui neprisimena. Įvykio schemą braižė vietoje, apgadinimų neprisimena. Ar buvo kas nors priėjęs, taip pat neprisimena. Iš eismo įvykio schemos (b. l. 7) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suko į kiemą, atsitrenkė į stovintį automobilį ir išvažiavo. Smūgio negalėjo nejausti. Nesvarbu, kad automobilį paliko gretimame kieme. Vis tiek tai pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Privalėjo likti vietoje, kviesti policiją.
Teisme apklausta liudytoja D. K. parodė, kad datos neprisimena, ėjo su vaiku pasivaikščioti. Matė, kad automobilis, kuri vairavo jauna mergina, suko į kiemą. Dešinė pusė buvo užstatyta automobilių. Kaire puse važiavo kitas automobilis iš kiemo. Pirmas automobilis atsitrenkė į stovinčio automobilio galą, garsas buvo stiprus, pavažiavo atgal. Liudytoja pamanė, kad sustos, vairuotoja išlips, bet nesustojo, vėl važiavo ir nubrozdino to paties automobilio šoną. Automobilis nesustojęs nuvažiavo toliau. Ji iš karto užsirašė valstybinį numerį, paskambino policijai ir laukė, kol atvyks. Paaiškino, kad stovintis automobilis nesujudėjo, bet garsas buvo stiprus, galvojo, kad bus rimti apgadinimai, bet matė, kad ryškių vizualinių sužalojimų nesimatė. Vairuotoja išvažiavo nesidairydama. Ėjo dar viena moteris, kuri sustojo, pagūžčiojo pečiais ir nuėjo. Ji (liudytoja) nusprendė atlikti pilietinę pareigą ir paskambinti policijai. Iš pradžių visą dėmesį sutelkė į išvažiuojančio automobilio valstybinius numerius, tada pasižiūrėjo į automobilio apgadinimus. Pastebėjo nelabai ryškius nubrozdinimus.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. M. vairuodama automobilį buvo neatsargi, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, taip jį apgadindama. Už šio pažeidimo padarymą ji buvo pripažinta kalta 2015-07-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, kuris dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo Vilniaus apygardos teismo 2015-09-15 nutartimi buvo paliktas galioti. Savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo pažeidėja neneigia, tačiau nurodo, jog smūgio į stovintį automobilį ji nepajuto, jokio garso negirdėjo, t.y. nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos nepasišalino. I. M. parodymai yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Eismo įvykį mačiusi liudytoja D. K. paaiškino, kad garsas buvo stiprus, tačiau stovintis automobilis nuo smūgio nesujudėjo, o atsitrenkusio automobilio vairuotoja, pavažiavusi atgal, nesustojo, nesidairydama nuvažiavo toliau, dar kartą apgadindama minėtą automobilį. Atsižvelgiant į nežymius transporto priemonių apgadinimus, į tai, kad automobilis, į kurį I. M. atsitrenkė, nesujudėjo, smūgio garsas automobilyje galėjo būti ne toks stiprus, kaip girdėjosi netoliese stovėjusiai liudytojai, pati liudytoja nurodė, kad vairuotoja niekur nesidairė, iš automobilio išlipusi nebuvo, ryškių apgadinimų ant automobilių nesimatė. Pažeidėja jokiais kitais veiksmais neparodė, kad suvokė sukėlusi eismo įvykį. Priešingai – I. M. pati, kaip teigia radusi praleistus skambučius, paskambino policijai, ką patvirtino ir pareigūnai (b.l. 4), taigi tikslo apsunkinti kaltininko radimą ji neturėjo. Teismas pažymi, kad I. M. buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones; duomenų, kad buvo neblaivi, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad paaiškinimus policijai ji davė įtakota stiprių emocijų bei streso, kas atsispindėjo ir teisminio nagrinėjimo metu, taigi tikėtina, jog tuo momentu ji pasikliovė pareigūnų patarimais rašant paaiškinimą dėl eismo įvykio sukėlimo ir ne visiškai teisingai suformulavo savo mintis, kaip paaiškino teisme, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl paties eismo įvykio sukėlimo ji kaltės nuo pat pradžių neneigė, tik nurodė, jog apie tai sužinojusi nustebo.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną I. M. atžvilgiu nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.