- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-503-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01226-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- M. G., J. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretysis asmuo AB DnB NORD bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti santuoką su atsakovu M. G., sudarytą 2004-11-06 Visagino savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 200, dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes; nustatyti nepilnamečio I. G., gimusio 2001-11-29, nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas M. G. su ieškiniu nesutiko, pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė padalinti santuokoje įgytą turtą jam priteisinat dalį turto vertės pinigais – 3 000 Lt, o ieškovei turtą natūra.
Ieškovė paaiškino, kad su vyru negyvena apie 4 metus. Išėjo gyventi pas savo tėvus, nes vyras pradėjo girtauti, priekabiauti, visiškai nesirūpina šeima, niekur nedirba. Ieškovė šeimai išlaikyti, kreditams padengti buvo priversta išvykti uždarbiauti į užsienį. Atsakovo priešieškinyje nurodytų daiktų nebėra, jie 2010 m. sausio mėnesį parduoti tam, kad padengti kredito mokėjimo įsiskolinimą. Kompiuteris pirktas ieškovės motinos, todėl nėra šalių šeimos turtas.
Atstovas paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, nes ji paliko šeimą, be leidimo išsivežusi vaiką, išvyko gyventi į užsienį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. M. G. ir J. G. santuoką, sudarytą 2004 m. lapkričio 9 d., registruotą Visagino civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 200, nutraukė. Po santuokos nutraukimo, šalims paliko esamas pavardes – G., G. Nepilnamečio vaiko I. G. gyvenamąją vietą nustatė kartu su J. G. Iš M. G. priteisė J. G. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, viso 1 333 Lt. Teismas konstatavo, kad šalys bendrai negyvena nuo 2008 m., neveda bendro ūkio, neturi bendrų poreikių, gyvena kiekvienas atskirą savo gyvenimą. Santuokos nutraukimui neprieštarauja ir atsakovas, todėl teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. 1 p., tarp šalių sudarytą santuoka nutraukė. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas neteikė materialinės paramos, nesirūpino vaiku ir žmona, kėlė šeimoje konfliktus, teismui leido spręsti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes būtent jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, neteikdamas paramos vaikui ir savo žmonai, nesirūpindamas šeimos gerove, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). Šalys turi nepilnametį vaiką – I. G., gimusį 2004-11-29. Kadangi vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove, kuri juo rūpinasi, išlaiko, taip pat atsižvelgęs į Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vadovaudamasis vaiko interesais teismas sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina karu su ieškove. Pažymėjo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Vaiko išlaikymas išspręstas civilinėje byloje Nr. L2-1926-545/2006. Atsakovas priešieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. skalbyklę, kainuojančią 1 000 Lt, mikrobangų krosnelę, kainuojančią 300 Lt, šaldytuvą, kainuojantį 1 000 Lt, kompiuterį, kainuojantį 3 000 Lt, lentyną, kainuojančią 700 Lt, prašydamas turtą natūra priteisti ieškovei, o jam iš ieškovės už jam tenkančią turto dalį, priteisti 3 000 Lt kompensaciją. Ieškovė paaiškino, kad skalbyklė, mikrobangų krosnelė, sieninė spinta, kuria atsakovas vadina lentyna, buvo parduoti 2010 m. sausio mėnesį tam, kad būtų galimą padengti kredito įsiskolinimą. Daiktus pardavė ieškovės mama ieškovės prašymu ir gautus pinigus – 720 Lt, pervedė kreditui padengti. Kompiuterį ir šaldytuvą nupirko ieškovės tėvai. Šie ieškovės paaiškinimai patvirtinami kasos pajamų orderiu iš kurio matyti, kad 2010-02-08 kreditui padengti buvo pervesta 720 Lt. Iš pirkimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad šaldytuvą 2006-07-10, kompiuterį 2008-09-23 pirko O. K. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šeimos turto įsigijimo patvirtino ir liudytoja O. K. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad visus priešieškinyje nurodytus daiktus pirko jis su žmona nepateikė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas atsakovo priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. G. apeliaciniu skundu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas ne atsakovas, o ieškovė J. G. Po santuokos įregistravimo ir sūnaus I. G. gimimo, šalys bendrai gyveno ieškovės tėvų bute adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi savo būsto neturėjo. 2008 m. pabaigoje ieškovė J. G. nusprendė išvykti laikinai dirbti į užsienį, į Dublino miestą Airijoje. Po to, apgaulės būdų, nesant atsakovo sutikimo, paliko sūnų I. gyventi su ieškovės motina O. K., paėmė iš atsakovo raktus nuo buto adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame sutuoktiniai bendrai gyveno ir 2009 m. sausio mėnesį išvyko į užsienį. 2009 m. pavasarį užsienyje ji susipažino su kitu vyru A. N. Nuo to laiko ieškovė J. G., dar nenutraukusi sudarytos santuokos su atsakovu, ir A. N. pradėjo bendrai gyventi kaip sutuoktiniai Dublino mieste, Airijoje. Vėliau, 2009 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovė J. G. sugrįžo į Visaginą ir slaptai, t.y. nesant atsakovo sutikimo, išvežė šalių bendrą vaiką I. į užsienį, į Dublino miestą Airijoje. Tai, kad ieškovė J. G. ir A. N. bendrai gyvena kaip sutuoktiniai patvirtino pati ieškovė J. G. 2011-04-28 teismo posėdžio metu, o taip pat apklaustas šioje byloje ieškovės prašymu liudytojas N. J. Taigi, ne atsakovas, o ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str.), kadangi santuokoje buvo neištikima. Be to, būtent ji, o ne atsakovas paliko šeimą, nesant atsakovo leidimo paliko vaiką I. savo tėvams, o po to slaptai, nesant atsakovo sutikimo ir vaiko noro, išvežė sūnų į užsienį. Visagino miesto apylinkės teismas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 21 straipsnį išnagrinėjo civilinę bylą neobjektyviai ir šališkai. Teismas įvertino esančius byloje įrodymus tik ieškovės naudai. Šioje byloje ieškovės J. G. prašymu buvo apklausti liudytojai O. K. ir A. J. Ginčijame teismo sprendime dalinai nurodyti šių liudytojų parodymai. Teismas šioje byloje neobjektyviai, šališkai įvertino šių liudytojų parodymus. Liudytoja O. K. yra ieškovės J. G. motina. Apklausta byloje liudytoja A. J. yra O. K. draugė. Tai įrodo, tas faktas, kad liudytoja A. J. ir jos vyras - liudytojas N. J. dalyvavo šalių vestuvėse 2004-11-09. Be to, liudytojai A. J. ir N. J. buvo svečiose pas ieškovę Dublino mieste, Airijoje. Liudytojų O. K. ir A. J. parodymai yra šališki, nepagrįsti jokiais dokumentais, rašytiniais ar daiktiniais įrodymais. Visagino miesto apylinkės teismas liudytojų O. K. ir A. J. parodymus turėjo vertinti kritiškai, tačiau to nepadarė pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 21 straipsnį. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad liudytoja O. K. patvirtino ieškovės teiginius apie blogus santykius dukros šeimoje paaiškindama, jog atsakovas išgėręs dukros atžvilgiu naudojo smurtą, vaikydavosi ją su peiliu. Tai melas. Atsakovas niekada nenaudojo ieškovės J. G. atžvilgiu smurto. Liudytoja O. K. tyčia apšmeižė atsakovą, pati to ji niekada nematė. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl smurto šeimoje niekur nesikreipė. Ginčijamu teismo sprendimu buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės ir atsakovo bendro sutuoktinių turto padalijimo, nors ieškovė J. G. pati byloje nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje įsigijo bendrą turtą: mikrobanginę krosnelę, skalbimo mašiną, sekciją (lentyną). Šį turtą ieškovė pardavė. Taigi, teismas savo ginčijamu sprendimu šiurkščiai pažeidė atsakovo nuosavybės teises dėl bendro jungtinio sutuoktinių turto. Šioje byloje taip pat nebuvo pateiktas dokumentas dėl nepilnamečio sūnaus I. G. gyvenimo sąlygų Dublino mieste Airijoje, nors Visagino miesto apylinkės teismas savo 2011-03-03 nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti byloje vaiko gyvenamosios vietos buities sąlygų aktą arba lygiavertį dokumentą atitinkamų institucijų, esančių ieškovės gyvenamojoje vietoje. Teismas išaiškino ieškovės atstovui, kad to neįvykdžius, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu. Taigi, priimtas 2011-06-17 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovė J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis santuokos iširimo priežastimis, t.y. kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kadangi 2009 m. sausį išvyko į užsienį, ten pradėjo gyventi su kitu vyru, o 2009 m. rugpjūtį išsivežė į užsienį ir sūnų, kurį nuo 2009 sausio iki 2009 rugpjūčio mėnesio prižiūrėjo ieškovės tėvai. Šios ieškovo išdėstytos aplinkybės nėra santuokos iširimo priežastys, nes santuoka su atsakovu galutinai iširo 2008 metais. Ieškovė ir atsakovas atskirai gyvena nuo 2008 metų vasaros, todėl santuokos iširimo priežastys yra tos, dėl kurių šalys nuo 2008 metų vasaros pradėjome atskirai gyventi, atskirai vesti visus ūkinius-buitinius reikalus, atskirai tvarkyti finansus. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė apie tai, kaip jis santuokos metu vykdė savo sutuoktines pareigas, nutylėjo apie tai, kad nesistengė dirbti, visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, taip pat ir prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, keldamas konfliktus rodė savo nepagarbą ieškovei. Tai, kad atsakovas nesistengė dirbti patvirtina AB „Atominės energetikos sistemų montavimas“ charakteristika. Vaiko išlaikymas yra nustatytas dar 2006-12-22 Visagino miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-1926-545/2006, tai patvirtina antstolio patvarkymas. Dėl atsakovo vengimo mokėti išlaikymą ieškovei paskirtos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo. Išvykti į Europos Sąjungos valstybes su vaiku neuždrausta, kito tėvo sutikimas nebūtinas. Vaikas su ieškove išvažiavo 2009 m. rugpjūtį, nuo 2009 m. vasario iki rugpjūčio vaiką prižiūrėjo ieškovės tėvai, atsakovas vaiku nesidomėjo, niekur su skundais dėl to, kad vaiką prižiūri seneliai nesikreipė. Byloje apklausta O. K. yra ieškovės motina, o A. J. ir N. J. yra tėvų draugai, su kuriais ir ieškovė yra draugiškuose santykiuose. J. paliudijo apie tai, kad vaikas gyvena su ieškove Dubline ir jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsakovo kaltei pagrįsti pakanka rašytiniais įrodymais patvirtintų aplinkybių, t.y. atsakovo vengimo išlaikyti vaiką, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Santuokos metu buvo įsigyta nedidelė sekcija (atsakovas ją vadina lentyna), skalbimo mašina ir mikrobangų krosnelė. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie mokėjimo už bendrą kreditą, visas įmokas buvo priversta mokėti ieškovė. Kai nebuvo iš ko mokėti įmokų pagal paskolos sutartį, ieškovė paprašė savo motinos O. K. šiuos daiktus parduoti. 2010 sausį mikrobangų krosnelė buvo parduota už 150 Lt, skalbimo mašina už 300 Lt, lentyna už 400 Lt, iš viso už 850 Lt. Lėšomis už parduotą turtą 2010-02-08 buvo sumokėtas 723 Lt kredito įsiskolinimas. Po to ieškovės tėvai toliau mokėjo įmokas už šalių kreditą. Tai patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai. Sprendžiant atsakovo priešieškinį teismas negalėjo dalinti turtą, kuris seniai perleistas kitiems asmenims. Atsakovas pardavimo sandorių neginčijo, kompensacijos nereikalavo. Dėl dokumento apie vaiko gyvenimo sąlygas išdavimo ieškovė kreipėsi į Roselawn sveikatos centrą ir žodžiu ir raštu, kuris yra byloje, tačiau jokio raštiško atsakymo negavo, o žodžiu ieškovei buvo paaiškinta, kad tokių pažymų niekas neišrašo. Vaikas byloje buvo apklaustas ir apie savo gyvenimo sąlygas. Tai, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra geros patvirtino ir liudytojai A. J. ir N. J., tokiu būdu duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas buvo pateikti. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė prašė prijungti buto, kuriame ieškovė gyvena su vaiku nuotraukas, tačiau teismas atsisakė jas priimti.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutuoktiniai pilnai įvykdė bankui įsipareigojimus pagal 2007-03-28 kreditavimo sutartį Nr. 1701-2007-13254 ir šiai dienai jokių finansinių įsipareigojimų bankui neturi. Atsižvelgiant į tai, bankas nebeturi suinteresuotumo civilinės bylos Nr. 2-66-724/2011 dėl J. G. ir M. G. santuokos nutraukimo baigtimi, todėl prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spęsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl sutuoktinių kaltė, santuokos iširimo priežasčių
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas neteikė materialinės paramos, nesirūpino vaiku ir žmona, kėlė šeimoje konfliktus, ir dėl to pripažino atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė nei vieno argumento, jog teismo išvada dėl materialinės paramos neteikimo būtų nepagrįsta. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovei nurodžius, kad jau 2006-12-22 Visagino miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-1926-545/2006 buvo nustatytas išlaikymas vaikui, vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gera valia neteikė išlaikymo vaikui, o tai pripažintina sutuoktinio pareigos - prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo nevykdymu. Ši sutuoktinių pareiga numatyta CK 3.27 straipsnio 1 dalyje ir pripažinus, kad pirmiausi atsakovas nevykdė sutuoktiniui keliamos pareigos, teismas turėjo pagrindo pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. pabaigoje ieškovė išvyko gyventi į Airiją, ir šiuo metu ten gyvena. Atsakovas priešieškiniu neprašė nutraukti santuokos dėl ieškovės kaltės, nenurodė priešieškinyje tokių aplinkybių kaip santuokos iširimas dėl sutuoktinės kaltės, šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde, t.y. aplinkybę, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Pripažintina, kad ieškovės bendras gyvenimas su kitu vyru nenutraukus santuokos su atsakovu gali būti vertinamas kaip netinkamas elgesys moralės požiūriu, tačiau pripažinus, kad sutuoktinio pareigas pirmiausia pažeidinėjo atsakovas, ieškovės neištikimybės faktas nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes jau ieškovei išvykstant į Airiją, kurį laiką šalys negyveno bendrai ( ieškovės paaiškinimas), todėl darytina išvada, kad ieškovė nebegalėjo tęsti santuokinio gyvenimo su atsakovu dėl netinkamo jo, kaip sutuoktinio, elgesio.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas kėlė šeimoje konfliktus, tokia išvada darytina remiantis liudytojos O. K. parodymais, kuri patvirtino ieškovės teiginius apie tai, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu. Atsakovas neigia, kad būtų vartojęs smurtą, tačiau esant prieštaringiems parodymams dėl smurto vartojimo, labiau priimtinais pripažintini ieškovės paaiškinimai dėl keliamų konfliktų šeimoje, kadangi ji, prašydama pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, nesiekia prisiteisti neturtinės žalos iš atsakovo, todėl neturi intereso nurodyti melagingus faktus dėl keliamų konfliktų.
Dėl turto padalijimo
Teismas padarė išvadą, kad šalys neturi bendrai įsigyto turto, nes atsakovo priešieškinyje nurodytas kaip bendrai įsigytas turtas buvo parduotas 2010 m. sausio mėn. tikslu padengti kreditorinį įsiskolinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde turėjo pagrįsti teismo išvadų neatitikimą byloje esantiems įrodymas dėl šios aplinkybės, t.y. paneigti išvadą, kad pinigai, gauti pardavus bendrą turtą, nebuvo panaudoti kredito grąžinimui. Atsakovas nenurodė, jog ši teismo išvada būtų nepagrįsta, jog ieškovė negrąžino kredito, kuris buvo paimtas šeimos interesais, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo dalinti santuokoje įsigytus daiktus, kurie yra parduoti kitiems asmenims. Teismas neturėjo pagrindo svarstyti kompensacijos už parduotus daiktus priteisimo atsakovui klausimo, nes pinigai, gauti už parduotą turtą, buvo panaudoti paskolos grąžinimui, o tai patvirtinta ne tik ieškovės paaiškinimas, bet ir trečiojo asmens - DNB Banko atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame teigiama, kad sutuoktiniai pilnai įvykdė įsipareigojimus pagal 2007-03-28 kreditavimo sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų grąžinęs šį kreditą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji turėjo apmokėdama už atstovavimą advokatui, surašant atsiliepimą į skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šis prašymas tenkintinas, patiektas mokėjimo dokumentas apie 300 L sumokėjimą, tokia suma neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo M. G. 300 Lt atstovavimo išlaidų.