Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Indrei Žilinskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. V., jo atstovei advokatei Astai Kakoškinai, P. K., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. V. pareiškimą, ir

Pareiškėjas J. V. prašo patraukti P. K. administracinėn atsakomybėn dėl to, kad teikė melagingas žinias, todėl galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.

Pareiškėjas J. V. nurodė, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 16.00 val., Kaune, Kęstučio gatvėje nuo visuomeninio transporto stotelės „Gedimino“ vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, uždarydamas priekines duris, privėrė lipančiai keleivei P. K. dešinę ranką, po to pajudėjęs priekin, pargriovus ją žemėn, atsidūrus P. K. po autobusu, autobuso platformos apačia ją patraukė priekin, tuo padarydamas P. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nutarimas buvo apskųstas Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu byloje Nr. II-129-358/2014 panaikino nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo remtasi P. K. parodymais. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu ir Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi nustatyta, kad įvykio liudytojos L. Z., I. P., R. A. nenurodė aplinkybių, kad nukentėjusiajai P. K. autobuso durys suspaudė plaštaką, autobusas pajudėjo ir ji nukrito. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja I. P. buvo autobuso viduje ir kategoriškai teigė, kad nukentėjusiosios ranka nebuvo prispausta, autobusas iš stovėjimo vietos nepajudėjo. Teismas netikėti šių apklaustų liudytojų dėstomomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių dėl paėmimo už turėklų, rankos prispaudimo, autobuso pajudėjimo iš vietos nepatvirtina jokie kiti administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys. Remiantis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad P. K. davė melagingus parodymus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. V. nurodė, kad važiavo iš Kauno apskrities ligoninės į 2-ą fortą. Sustojo „Kęstučio“ sustojime. Stovėjo 1 - 3 min. Įlipo paskutinis keleivis, uždarė duris, bet asmuo pirko bilietą. Į langą pabeldė žmogus nuo šaligatvio, sakė žmogus po mašina. Autobusas stovėjo. Nebaigė su tuo klientu. Atsidarė duris, prie priekinio rato, priekinių durų nuo šaligatvio nuslydus gulėjo moteris. Galva po laiptais, o kūnas ant šaligatvio. Negali garantuoti, kad čia ji buvo. Greitoji atvažiavo. Ir ją greitai nuvežė. Jis ir galvojo, kaip galėjo pargriūti po mašina, kaip pargriuvo nematė. Labai blogai jautėsi, pergyveno, nekaltas žmogus, savijauta, sveikata, spaudimas užkilo. Darbovietė laukia teismo, visos nuobaudos, paaukštinimas pareigose, autobuso geresnio negaus. Patyrė žalą. Autobuse nėra apsaugos, kad, jeigu yra kliūtis, duris neužsidaro. Negirdėjo jokio triukšmo, tik, kad į langą subeldė. Nežino iš kur kraujosruvos pas nukentėjusiąją atsirado.

P. K. paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka, kad uždarinėjant prispaudė dešinės rankos plaštaką ir pradėjo važiuoti, tempti, ją trenkė į šaligatvį. Krintant išsilaisvino ranka ir nukrito į bortelį ir ją patraukė link to autobuso. Tarpe pirmų ir galinių ratų. Sustojo, matyt kažkas sustabdė. Nuvežė į klinikas.

Liudytoja L. Z. patvirtino savo ankstesnius, 2013 m. lapkričio 22 d., parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, 17-18 b. l.). Nurodė, kad neturėjo minties, kad autobusas buvo bepradedąs važiuoti. Stovėjo prie gatvės, priekį matė, matė, kaip judesį darė prie durų, bet durų nematė.

Liudytoja I. P. patvirtino savo ankstesnius parodymus administracinėje byloje (Administracinė byla Nr. II-129-358/2014, b. l. 29 b. l.) bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, b. l. 19 b. l.). Nurodė, kad suprato, kad pasiruošė važiuoti, kad užvedė variklį, gal pavarą perjungė. Uždarė duris. Ir pavarą pirmą perjungė, pasikeitė autobuso garsas. Durys buvo uždarytos. Įsidėmėjo atidarymo momentą.

Liudytoja R. A. patvirtino savo ankstesnius parodymus administracinėje byloje (Administracinė byla Nr. II-129-358/2014, b. l. 37 b. l.). Nurodė, kad buvo priekyje, matė nukentėjusiąją tarp žmonių judančią link autobuso ir jau po autobusu, kritimo momento nematė.

Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras nustatė, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 16.00 val., Kaune, Kęstučio gatvėje, nuo visuomeninio transporto stotelės „Gedimino“ maršrutinis miesto autobusas „DAF SB 220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. V., uždarant priekines duris galimai privėrė lipančiai keleivei P. K. dešinę ranką, po to tempdamas priekin galimai pargriovė ją žemėn, atsidūrus P. K. po autobusu tarp priekinių ir galinių ratų, galimai buvo autobuso platformos apačia patraukta priekin. Atliekant eismo įvykio tyrimą apklaustas liudytoju J. V. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 15, 16 b. l.), L. Z. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 17, 18, 23, 24 b. l.), I. P. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 19, 20 b. l.), P. K. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 21, 21 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus išvadoje (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 58, 59 b. l.) nustatyta poodinė kraujosruva veide, kairiame petyje, krūtinėje, nugaroje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje ir plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame žande, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. P. K. padaryti sužalojimai minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodytų eismo įvykio aplinkybių metu. Pagal teiktus duomenis sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus surinktą bylos medžiagą nustatyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo autobuso vairuotojo J. V. veiksmai: jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nekliudo kitiems eismo dalyviams, pradėdamas važiuoti privėrė įlipančiai pėsčiajai ranką, šiai parkritus po autobusu, patempė apatine platforma. Tai, kad autobusas pradėjęs važiuoti nukentėjusiąją šiek tiek patempė apatine platforma, įrodo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, tačiau šie sužalojimai nesudaro nusikalstamos veikos sudėties, nes padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus. Žinant tai, kad eismo įvykio metu pėsčiajai P. K. sveikata sutrikdyta nežymiai, ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str., požymių. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d.. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 155 str. Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras 2014 m. vasario 13 d. nutarė (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 67, 68 b. l.) ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti. J. V. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. l d. P. K. apskundė nutarimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 72, 73 b. l.), bet Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 77 b. l.) P. K. skundą atmetė. Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą apskundus Kauno miesto apylinkės teismui, skundas Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 82, 83, 84 b. l.) buvo atmestas ir netenkintas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas 2014 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 20H-8942614-14, kuriuo J. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., padarymą, skirti administracinę nuobaudą (administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. 07-14-8255829, 1 b. l.).

Šis nutarimas buvo apskųstas Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 43, 44, 45, 46 b. l.) pareiškėjo J. V. skundą tenkino visiškai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 20H-8942614-14 panaikino, administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą J. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. nutraukė, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas motyvavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo aspektu byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. V. kaltę padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. Z., I. P., R. A. nenurodė aplinkybės, kad nukentėjusiajai autobuso durys suspaudė plaštaką, autobusas pajudėjo ir ji nukrito. Liudytoja I. P. buvo autobuso viduje ir kategoriškai teigė, kad nukentėjusios ranka nebuvo prispausta, autobusas iš stovėjimo vietos nepajudėjo. Šių apklaustų liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildo vieni kitus, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kiekviena liudytoja nurodė tai, ką pati matė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti duoti melagingus paaiškinimus. Liudytoja L. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė: „tikėtina, kad autobusas galėjo vos, vos pajudėti...“, tačiau ir teismo posėdžio metu ji negalėjo patvirtinti tokios aplinkybės, o tik padarė galimą prielaidą. Tyrėjas apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad specialisto išvadą laikė pagrindiniu įrodymu, konstatuojant J. V. kaltę. Byloje neginčijama aplinkybė, kad nukentėjusioji krito, kaip ji pati paaiškino, ant šaligatvio, vėliau po autobuso ratais. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai atsirado, tam tikroms kūno sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. 2014 m. vasario 13 d. prokuroras nutarime konstatavo, kad J. V. galimai privėrė lipančiai keleivei P. K. dešinę ranką, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl sveikatos sutrikdymo masto. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas „vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, uždarydamas priekines duris, privėrė lipančiai keleivei dešinę ranką, po to pajudėjęs priekin, pargriovė ją žemėn, atsidūrus keleivei po autobuso platformos apačia, ji patraukta priekin“. Teismas pabrėžė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Įvertinant išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, konstatuotina, kad institucija neįrodė J. V. kaltės, padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji P. K. prisiekusi (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 24, 26 - 28 b. l.) parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. išėjo iš traumatologinio punkto Kęstučio gatvėje (Kaune) ir pamatė stovintį 12 maršruto autobusą. Atėjo prie autobuso, matė, kad keleivis dar perka bilietą, todėl ji ranka ėmėsi už autobuso turėklų, koją statė ant laiptelių. Staiga durys užsidarė, jos dešinė ranka liko prispausta. Autobusas pajudėjo, ją patempė po autobuso ratais ir ji nukrito. Nukrito tarp autobuso priekinių ir galinių ratų, ji šaukė, tačiau autobusas vis tiek judėjo. Sustojus autobusui, vairuotojas išlipo, pakėlė autobuso apačią, vyrai padėjo jai išlipti iš autobuso apačios. Jos galva buvo po autobusu, buvo iki pusės palindusi po juo. Ekspertas rado kraujosruvas šonuose, plaštakoje. Sąmonės praradusi nebuvo, viską atsimena. Žada kreiptis dėl moralinės žalos atlyginimo.

Liudytoja L. Z. prisiekusi (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 24, 28, 29 b. l.) parodė, kad įvykis buvo seniai, todėl smulkmenų gali neprisiminti. Įvykio metu stovėjo Kęstučio ir Gedimino gatvių sankryžoje, prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės. Pamatė, kaip po autobuso ratais krenta žmogus. Ji pasileido bėgti , kad įspėtų vairuotoją, nes vairuotojas jau dairėsi į šalis, žiūrėjo į kairę pusę, ar gali judėti į priekį. Ji ir kiti žmonės padėjo ištraukti nukentėjusiąją. Stovėdama gatvių sankryžoje, ji stebėjo autobusų sustojimą, nes laukė draugės, matė autobusą. Negali pasakyti ar autobuso durys buvo atidarytos ar uždarytos, nes autobusą matė iš priekio. Negali pasakyti ar moteris nukrito kniūbsčia ar ant šono. Pribėgusi matė, kad moters galva buvo po autobuso priekiu. Negali patvirtinti aplinkybės, ar autobusas, kai moteris į autobuso duris rėmėsi rankomis, pajudėjo. Nepažįsta nei autobuso vairuotojo, nei nukentėjusios.

Liudytoja I. P. prisiekusi (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 24, 29, 30 b. l.) parodė, kad nepažįsta asmenų. Ji sėdėjo 12 maršruto autobuse, priekyje, trečioje sėdimoje vietoje vairuotojo pusėje. Autobusui sustojus Gedimino stotelėje, keleiviai išlipo, kiti keleiviai įlipo ir autobuso durys užsidarė. Vairuotojas pasiruošė važiuoti. Staiga ji pamatė ant vairuotojo lango stiklo ranką, pagalvojo, kad prašo vairuotojo, jog atidarytų duris. Vairuotojas atidarė duris ir išgirdo moters šauksmą. Išlipusi pamatė gulinčią moterį po priekiniais autobuso ratais. Moteris šaukė, kad ją pervažiavo. Ji moteriai pasakė, kad jos nepervažiavo. Nematė, kad tarp durų būtų įstrigusi ranka, jei ji būtų įstrigusi, būtų pamačiusi. Vairuotojas nebuvo pradėjęs važiuoti, tik buvo uždaręs duris.

Liudytoja R. A. prisiekusi (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 36, 37, 38 b. l.) parodė, kad su drauge ėjo link stotelės ir pamatė bėgančią moterį link autobuso priekinių durų. Nematė to momento, kai ji priartėjo prie autobuso durų, tačiau matė ją nukritusią ties priekinėmis autobuso durimis ir šaukiančią pagalbos. Draugė L. Z. bėgo prie moters, ji žiūrėjo ir stebėjo autobusą ar jis nepradės judėti. Vėliau priėję prie moters, galvojo kaip jai padėti atsistoti. Vairuotojas autobusą sujudino, vyrai moterį ištraukė. Ji buvo šoke, rėkė, stumdė aplinkinius. Nematė, kad nukentėjusios plaštaka būtų prispausta tarp autobuso durų. Kai ji su drauge bėgo prie nukritusios moters, autobusas stovėjo, todėl jos bijojo, kad jis nepradėtų važiuoti.

Liudytojas A. D. prisiekęs (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 36, 39, 40 b. l.)parodė, kad jis atliko šio eismo įvykio tyrimą. Autobuso vairuotojas ir nukentėjusioji nurodė skirtingas eismo įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji paaiškino, kad bėgo link autobuso, norėjo į jį lipti, tačiau durys užsidarė, jos ranka liko prispausta, o autobusas pajudėjo. Ji parkrito po autobusu, tačiau autobusas jos nepervažiavo, nes laiku sustojo. Nukentėjusiajai davė siuntimą pas teismo medicinos ekspertus. Gavus išvadą, paaiškėjo, kad padaryti sužalojimai atitinka judančios transporto priemonės padarytus sužalojimo ypatumus. Ši išvada buvo esminė, priimant sprendimą. Viena liudytoja, kuri buvo papildomai apklausta, nurodė, kad jei autobusas ir pajudėjo, tai nežymiai.

Ekspertas D. T. (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 38 b. l.) parodė, kad išvadoje rėmėsi ekspertės Karčiauskaitės užfiksuotais sužalojimais ir medicininiais duomenimis. Liudytojų parodymais nesirėmė, tik užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Vertino nurodytas aplinkybes, t.y., kad ranką privėrė durimis, po to nukentėjusiąją pargriovė pavilkus. Neatmeta prielaidos, kad ranka galėjo būti prispausta, nes yra poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje iš abiejų pusių, tačiau plaštakos sužalojimai galėjo atsirasti ir kritimo metu. Kiti sužalojimai taip pat galėjo atsirasti kritimo metu, dėl kontakto su šaligatviu, autobuso dalimis prispaudus, nugriuvus. Nubrozdinimo žymių neužfiksuota, išskyrus nežymų nubrozdinimą veido srityje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimas P. K. apskųstas (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 50, 51 b. l.) Kauno apygardos teismui, kuris 2014 m. liepos 18 d. nutartimi (Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-129-358/2014, 64 - 67 b. l.) pareiškėjos P. K. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Prašymas dėl administracinės teisenos pradėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. netenkintinas ir grąžintinas pareiškėjui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras 2014 m. vasario 13 d. nutarė (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00862-13, 67, 68 b. l.) ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti. J. V. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. l d. Šis nutarimas nėra panaikintas. J. V. jo neskundė, todėl teisiškai jis yra teisingas. Jame prokuroras konstatavo, kad tai, kad autobusas pradėjęs važiuoti nukentėjusiąją šiek tiek patempė apatine platforma, įrodo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, tačiau šie sužalojimai nesudaro nusikalstamos veikos sudėties, nes padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši aplinkybė yra neužginčita, nepanaikinta.

Teismas negali netikėti galiojančiu lokaliniu teisės aktu.

Tuo labiau, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarime nėra kategoriškai teigiama, kad autobusas nebuvo pradėjęs važiuoti ir pradėjęs važiuoti nukentėjusiąją šiek tiek patempė apatine platforma. Jame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo neginčitinai nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas „vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, uždarydamas priekines duris, privėrė lipančiai keleivei dešinę ranką, po to pajudėjęs priekin, pargriovė ją žemėn, atsidūrus keleivei po autobuso platformos apačia, ji patraukta priekin“. Teismas pabrėžė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas negali daryti prielaidų, ar remtis jomis, bet šiuo atveju gali būti, kad abu suinteresuoti asmenys yra savotiškai teisūs. 2013 m. lapkričio 21 d., apie 16.00 val., Kaune, Kęstučio gatvėje, nuo visuomeninio transporto stotelės „Gedimino“ maršrutinis miesto autobusas „DAF SB 220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. V., kaip teigia J. V. uždarė duris, bet dar nepradėjo važiuoti. Bet uždarant priekines duris P. K. dešinę ranką tiesė į priekį ir užsidarančios duris stūmė P. K. dešinę ranką, jos neprivėrė (tuo labiau, kad privėrus ranką ji nebūtų nukritus), stuktelėjo (žymės ant rankos), bet P. K. pastumta, dėl garbaus amžiaus nesugebėjusi išlaikyti pusiausvyros, griuvo. Užsidarančios durys bei jos griuvimas P. K. sudarė judančio autobuso įspūdį, todėl ji ir teigia, kad autobusas važiavo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numatyta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Pažymėtina, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti bei atsakomybę už jos nevykdymą ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir tai patvirtina savo parašu.

Teismas, vertindamas aptartus faktinius duomenis, daro išvadą, kad šis minėto pažeidimo subjektyvusis požymis byloje neįrodytas. P. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl,

vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. V. prašymo dėl administracinės teisenos pradėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. netenkinti ir grąžinti pareiškėjui.

Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.