Kauno apylinkės teismo nutarimas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2016-04-24, apie 11.30 val., Kaune, kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešine pusė) 5,01 km, vairavo transporto priemonę „Mercedez-Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,06 prom. neblaivumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

V. G. savo kaltę dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pripažino, tačiau nesutiko su tuo, kad eismo įvykis kilo dėl jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Paaiškino, kad iš vakaro buvo gėręs alaus. Įvykio rytą, apie 09.00 val., jis iškrito iš krovininio automobilio kabinos ir susitrenkė galvą. Kadangi tuo metu blogai nesijautė, sėdo vairuoti. Bevažiuojant jam pasidarė bloga, aptemo akyse, dėl ko jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į atitvarus.

Motyvuojamoji dalis

V. G. kaltę dėl to, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be jo visiško kaltės pripažinimo, taip pat įrodo policijos pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 3), neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas, iš kurio matyti, kad 2016-04-24 11.47 val. V. G. nustatytas 0,06 prom. neblaivumas (b. l. 7), patikros sertifikato kopija (b. l. 8), informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, kad V. G. įvykio metu vairuotos transporto priemonės „Mercedez-Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavas svoris yra 7690 t, maksimalus svoris – 18000 kg (b. l. 38).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.

Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. G. 2016-04-24, apie 11.30 val., Kaune, kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešine pusė) 5,01 km, vairavo transporto priemonę „Mercedez-Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, būdamas neblaivus (nustatytas 0,06 prom. neblaivumas), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

V. G. jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo kaltintas tuo, jog vairuodamas transporto priemonę jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, nesuvaldė transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą eismo pusę ir atsitrenkė į kelio atitvarus, dėl to apgadino automobilį ir atitvarus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99 ir 127 punktų reikalavimus. Protokole jo padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuris numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Kelių eismo taisyklių KET 9 punktas numato bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tačiau šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnį pagrindas.

Kelių eismo taisyklių 99 punktas, kurio pažeidimu taip pat kaltinamas V. G., numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Protokole nurodoma, kad asmuo išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų – policijos pareigūno V. K. tarnybinio pranešimas (b. l. 3), eismo įvykio vietos plano (b. l. 5), fotonuotraukų (b. l. 27-30) bei V. G. paaiškinimų nustatyta, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, yra su dviem eismo juostomis, skirtomis važiuoti viena kryptimi, ir eismo įvykis kilo antrojoje eismo juostoje, atsitrenkus į kairės kelio pusės atitvarus, t. y. V. G. į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę neišvažiavo ir protokole nurodyto KET 99 punkto nepažeidė.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tačiau V. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nėra nurodyta kokiais konkrečiais V. G. veiksmais (neveikimu) buvo pažeistas šis KET punktas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. G. nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog vairuojant transporto priemonę jam staiga pasidarė bloga, pradėjo svaigti galva, dėl ko jis nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Prieš tai jis buvo iškritęs iš transporto priemonės kabinos ir susitrenkė galvą, tačiau nieko blogo nejautė. Tai, jog eismo įvykis kilo dėl staiga pablogėjusios sveikatos, V. G. nurodė ir teikdamas pirminius paaiškinimus į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 3), tiek ir vėliau duodamas paaiškinimus įvykį tiriantiems policijos pareigūnams (b. l. 9). Pateiktos medicininių dokumentų kopijos patvirtina galvos smegenų traumos faktą. Iš LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos Galvos smegenų traumų skyriaus medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ir gydymo įstaigai V. G. nurodė traumą patyręs, kai iškrito iš krovininio automobilio kabinos. Pagrindo netikėti šiais V. G. nuosekliais paaiškinimais, jog jis nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į atitvarus dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės, teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (kelio atitvarai), kilo dėl nuo V. G. valios nepriklausančių aplinkybių, dėl ko V. G. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje V. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į V. G. nustatytą neblaivumą (0,06 prom.), jo padarytas pažeidimas atitinka ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Todėl V. G. padaryta veika iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į ATPK 126 straipsnio 2 dalį.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, asmuo galiojančių nuobaudų neturi, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ar kitus grubius KET pažeidimus anksčiau nebaustas (b. l. 31-32), į nedidelį asmeniui nustatytą neblaivumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažeidėjui skirtina sankcijoje nustatyta minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 2 d., bei vadovaudamasi ATPK 24 str., 286 - 288 str.,

nutaria:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jo padarytą pažeidimą perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 2 dalį, nubausti 144,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.