- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-188-574/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04702-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- H. K.
- Advokatai
- Saulius Lauraitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo ir A. N. paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (išskyrus gydytojų paskirtus vaistus); per pirmus 9 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, A. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios H. K. arčiau nei 10 m atstumu ir draudimas bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja H. K..
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir civilinei ieškovei iš A. N. priteista 270,87 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios H. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. N. nukentėjusiosios naudai priteista 95 Eur turtinei ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y.: 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 22.53 val., gatvėje ties Vydūno g. 20, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė H. K. vieną smūgį į veidą, o nukentėjusiajai nukritus ant žemės, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius į įvairias kūno vietas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai kairėje rankoje laikant savo mobilaus ryšio telefoną, tyčia spyrė nukentėjusiajai į kairiąją ranką, dėl ko sudužo minėto telefono 95 Eur vertės ekrano stiklas. Taip savo veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios H. K. sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas pakaušyje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, krūtinės ląstoje, dešinėje kojoje, plaštakose.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo jį išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę.
2.1. Nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bausme, nes ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžių metu nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis jo kaltę. Nukentėjusiosios parodymai tiek pirminės apklausos metu, tiek teismo posėdžių metu keitėsi, į tai teismas neatsižvelgė. Kadangi nėra įrodyta jo kaltė, prašo išteisinti arba bent sušvelninti bausmę, kadangi nusikaltimo nepadarė.
2.2. Skunde nuteistasis taip pat kelia klausimą dėl neteisingai subendrintų bausmių, nurodydamas, jog prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nepagrįstai buvo pridėti trys mėnesiai ankstesnės bausmės, nes kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei gautas kaltinamasis aktas, bausmė jau metai kaip buvo atlikta.
3. Teismo posėdžio metu A. N. gynėjas advokatas Saulius Lauraitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras J. G. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. N. skundu prašo jį išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jam paskirtų bausmių subendrinimu.
5. Nuteistasis teigia, jog nukentėjusios parodymai tiek pirminės apklausos, tiek teismo posėdžio metu keitėsi, tačiau nenurodo, kuri nukentėjusios parodymų dalis nenuosekli ar prieštaringa. Patikrinus bylą šiuo aspektu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi prieštaringais nukentėjusiosios parodymais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji H. K. parodė, kad grįžtant iš parduotuvės pastebėjo, kad kaltinamasis sėdi autobusų stotelėje priešais „Iki“ parduotuvę. Eidama pamatė, kad kaltinamojo šuo yra nepririštas ir eina link jos, ji sustojo <...>, kaltinamasis nusisuko nugara į ją ir pradėjo eiti. Ji dar kartą paprašė, kad jis patrauktų šunį, nes bijo šunų. Kad išvengtų šuns, ji bandė apeiti ant gatvės stovintį automobilį. Kaltinamasis nereagavo į jos prašymus patraukti šunį. Bandė su kuprine dengti kojas ir vyti šunį nuo savęs. Kaltinamasis matė, kad ji bandė apsiginti nuo šuns, ją iškeikė ir, prie jos priėjęs, kumščiu trenkė jai į veidą, nuo ko ji nukrito ant žemės <...>. Po to, kaltinamasis jai spyrė į ranką, kurioje buvo telefonas, nuo ko telefono ekranas sudužo ir šukės supjaustė jai ranką. <...> nespėjus jai atsistoti, kaltinamasis grįžo prie jos ir pradėjo vėl ją mušti. Tuo metu prie jų privažiavo ir sustojo taksi automobilis, ji galvojo, kad taksi sustojo prie jų, nes pamatė, kas vyksta. <...> kaltinamasis pamatęs, kad taksi sustojo prie jų, greitai įsėdo į taksi automobilį. Ji po truputį stengėsi eiti namo, ją einančią pamatė jos name gyvenanti mergaitė ir vyras, jie priėjo, paklausė kodėl ji verkia, ji papasakojo, kaimynai paklausė ar skambino į policiją, ji atsakė, jog nežino kaip reikia paskambinti. Vyras iš karto paskambino policijai, iškvietė greitąją ir išvažiavo, atvažiavo policija ir greitoji pagalba (b. 2, b. l. 120). 2023 m. spalio 3 d. nukentėjusiosios protokole-pareiškime nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), jai einant šaligatviu, iš matymo pažįstamas vyras – kaimynas, greitu žingsniu prie jos priėjęs, paėmė jai už viršutinių drabužių ir ranka trenkė į veidą, dėl ko ji parkrito ant žemės. Tuomet jai gulint ant dešiniojo šono, abiejų rankų kumščiais trenkė į įvairias kūno dalis – galvą, kaklą, abi rankas, abi kojas, krūtinės sritį. Kuomet vyras ją mušė, ji kairėje rankoje laikė telefoną, todėl vyras koja spyrė jai į ranką, dėl ko jos plaštaka buvo sužalota (t. 1, b. l. 20). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji H. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 23.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini) mikrorajone nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Stotelėje sėdėjo iš matymo pažįstamas kaimynas, su kuriuo vis turi konfliktų dėl šuns. Jo šuo buvo palaidas. Ji, išsigandusi šuns, lietuviškai vyrui pasakė „Kvieskit šuo, aš bijau šuo, prisiriškit“. Vyras į jos prašymus nekreipė dėmesio, todėl ji bandė šunį apeiti. Šuo pribėgo prie jos ir pradėjo ant jos loti, todėl ji pasiėmė savo rankinę, pradėjo gintis ir ja mosikuoti. Vyrui tai nepatiko, todėl jis, priėjęs prie jos, paėmė jai už viršutinių drabužių, stovėdamas priešais, ranka trenkė į veidą, dėl ko ji parkrito ant žemės. Ar vyras jai trenkė delnu ar kumščiu, ji nematė, kadangi buvo labai tamsu. Jai nukritus ant žemės asmuo su abiejų rankų kumščiais trankė į jos kūno įvairias dalis, galvą, kaklą, abejas rankas, abejas kojas, krūtinės sritį. <...> Kuomet ją vyras mušė, ji kairėje rankoje laikė telefoną, todėl vyras, su neatsimena kuria koja, jai spyrė į ranką, dėl ko jos plaštaka buvo sužalota telefono ekrano stiklu. <...> Vyrui pabaigus ją mušti, šis perėjo (duomenys neskelbtini) gatvę, kur kitoje kelio pusėje stovėjo tamsios spalvos automobilis, kurio valstybinio numerio nematė. <...> Ji tuo metu ėjo link automobilio ir, verkdama šaukė arabų kalba prašydama pagalbos <...>. Tuomet atėjo praeivis vyras, kuris bandė jai padėti, tačiau jos nesuprato. Sugrįžo jos sūnus, kuris pakalbėjo su vyru ir vėliau atėjusia moterimi ir kažkuris iš jų iškvietė pagalbą (t. 1, b. l. 57). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai nukentėjusioji nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, t. y., kad su kaimynu kilo konfliktas dėl šuns, po ko jis ją sumušė ir sudaužė jos mobiliojo telefono ekraną (t. 1, b. l. 62-63). Nors ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji nurodė, kad nežino ar kaltinamasis pirmą smūgį jai sudavė delnu ar kumščiu, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai buvo suduota kumščiu bei patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos klausė ar buvo tamsu, bet ji tiksliai atsimena, kaip jai buvo suduotas smūgis į veidą (t. 2, b. l. 122). Taigi nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo, teismui nekyla abejonių jų patikimumu. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji siekia nuteistąjį apkalbėti ir turėtų tam pagrindą. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų D. G. bei M. A. parodymai bei specialisto išvada dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų.
6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad ėjo po darbo namo ir ant kelio pamatė verkiančią moterį, kuri skundėsi, kad buvo sumušta. Skundėsi nugaros, kojos skausmu, pasakė, kad buvo sudaužytas jos telefonas <...>. Jis suprato, kad konfliktas kilo dėl vedžiojamo šuns, moteris bijo šunų. Ant nukentėjusiosios sužalojimų nepastebėjo, ji tik skundėsi nugaros ir kojos skausmais (t. 2, b. l. 195). Liudytojas M. A. parodė, kad <...> išbėgęs iš laiptinės, pamatė prie stotelės netoli gatvės ant žemės gulinčią savo žmoną, kuri verkė. Jis pamatė, kad žmonai iš kažkurios kojos žemiau kelio sąnario bėgo kraujas, matė ant žmonos kaklo nubrozdinimus, vėliau namuose ant žmonos nugaros matė paraudimus. Žmona jam papasakojo, kad ją sumušė vaikinas, kuris gyvena kitoje laiptinėje. Žmona taip pat sakė, kad įvykio metu vaikinas sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną. Telefono ekranas buvo sudaužytas, reikėjo keisti ekrano stiklą (t. 1, b. l. 107-108). Specialisto išvadoje Nr. G 3147/2023 (01) nurodyta, kad nukentėjusiajai H. K. padarytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, krūtinės ląstoje, dešinėje kojoje, plaštakose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2023 m. rugsėjo 30 d.). Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas nuo kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į nurodytas vietas, tiek ir nukentėjusiajai pačiai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 117-118). Kaip matyti iš aptartų skirtingu laiku duotų nukentėjusiosios parodymų, po A. N. smūgio, ji nugriuvo, o nugriuvus, nuteistasis toliau tęsė smurtinius veiksmus – rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajai smūgius į įvairias kūno vietas.
7. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti nuosprendį ir A. N. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės
8. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7,5 mėnesio. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri nežymiai viršija bausmės vidurkį.
9. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
10. Kaip matyti iš minėto įstatymo nuostatų, BK 140 straipsnis, pagal kurį A. N. yra nuteistas, nebuvo keičiamas, taip pat nebuvo pakeistos ir BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kai padaromas nesunkus nusikaltimas, todėl A. N. teisinei padėčiai minėti baudžiamojo kodekso normų pakeitimai jokios įtakos neturi – nėra nei švelninantys, nei kitokiu būdu teisinę padėtį lengvinantys. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių proporcingumą nuteistajam, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. N. anksčiau buvo teistas, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 2, b. l. 12-41). Vadinasi, dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, nuo naujos nusikalstamos veikos nuteistojo nesulaikė, taigi jokio poveikio nepadarė.
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis A. N. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2022 m. spalio 25 d.) A. N. paskirtos 4 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. N. padarė 2023 m. rugsėjo 30 d., taigi dar nebuvo pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tą patvirtina byloje esantis nuteistojo girtumo patikros kvitas (t. 1, b. l. 36), nors minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo uždrausta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
13. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – yra teisingas, atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytą nusikalstamą veiką ir, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė nagrinėjamu atveju nebūtų nepakankama tam, kad padarytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir užtikrintų bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, todėl ją švelninti nėra pagrindo.
14. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius nuteistąjį A. N. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė būdamas recidyvistu.
15. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. N. praeityje už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, teistas du kartus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui. Kaip matyti iš minėtų duomenų, nuteistasis jau buvo nuteistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką A. N. padarė 2023 m. rugsėjo 30 d., t. y. šios veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą. Be to, kaip minėta, veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl laikoma, kad A. N. padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą. Taigi ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.
Dėl bausmių subendrinimo
16. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes, nes bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, nagrinėjamos veikos padarymo metu jis buvo atlikęs. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. spalio 25 d., A. N. paskirtos 4 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. N. padarė 2023 m. rugsėjo 30 d., taigi nuteistasis A. N. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nebuvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį iš dalies pridėjo prie 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirdamas galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnio 2 dalį.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
17. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl 166,67 Eur išieškojimo iš A. N. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Būtent šios normos pagrindu nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo jo valios. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, taip pat į tai, jog nuteistasis privalės atlyginti žalą Vilniaus teritoriniai ligonių kasai bei nukentėjusiajai H. K., taip pat į tai, kad jis nedirba, duomenų apie nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nėra (t. 2, b. l. 34-38-39), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.