Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi teikimą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 89-6, kuriuo nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir subendrinus bausmes skirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Respublikos Prezidentės 2018 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 1 K-1511 „Dėl malonės suteikimo“ M. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais ir 3 mėnesiais, galutinė bausmė – 2 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 20 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 12 d. (įskaitytos 8 dienos). 1/3 bausmės dalį atliko – 2019 m. sausio 12 d. Neatliktos bausmės dalis šios nutarties priėmimo metu 1 metai 7 mėnesiai ir 24 dienos.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 89-6 (toliau – ir Nutarimu) nuspręsta nuteistajam M. P. taikyti lygtinį paleidimą.

Lygtinis paleidimas patvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, jog teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.

Komisijos Nutarime nurodoma, kad M. P. anksčiau neteistas, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Laikosi režimo reikalavimų, bausmės vykdymo laikotarpiu nebaustas, 2018 m. spalio 11 d. yra skatintas pareiškiant padėką. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Ieškinių neturi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Su žmona yra susilaukę 2 vaikų. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos grįžtų gyventi pas žmoną ir vaikus, adresu (duomenys neskelbtini). Iki nuteisimo oficialiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto skyriaus direktoriumi. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja grįžti į buvusią darbovietę. Turi aukštąjį išsilavinimą. Nuo 2018 m. kovo 22 d. paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime atlikti ūkio darbus, įdarbintas šaltkalviu – suvirintoju. Darbui motyvuotas, dėl darbo kokybės nusiskundimų negauta. Apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta. Nuteistojo teigimu, niekada nėra vartojęs minėtų medžiagų. Alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo. Alkoholį vartodavo tik simboliškai. Neturi smurtinio elgesio istorijos apsvaigus nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo netvirtinti Komisijos Nutarimo. Kaip matyt iš teismui pateiktos medžiagos, šiuo atveju yra visi formalieji kriterijai, būtini svarstyti nuteistojo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos – jam skirta bausmė (atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės dekretą) neviršija 3 metų, M. P. jau atliko 1/3 šios bausmės, yra pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą. Jo nusikalstamo elgesio rizika tiek bausmės vykdymo pradžioje, tiek šiuo metu yra žema ir sumažėjo nuo 26 iki 24 balų.

Tačiau formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgia ne tik į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymi, jog M. P. buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą ir dėl to jam motyvuotai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Vis tik sprendžiant dėl būtinumo M. P. ir toliau atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, teismas pažymi, kad bausmės vykdymo metu jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. M. P. iš tiesų bausmės vykdymo metu nėra baustas dėl režimo pažeidimų, o 2018 m. spalio 11 d. buvo skatintas padėka. Dalyvauja Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime rengiamuose renginiuose, sporto varžybose. Jis dirbo atlikdamas bausmę. Iki pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę taip pat nuolat dirbo, turi nenutrauktą darbo sutartį ir, tikėtina, jog dirbs būdamas paleistas lygtinai. Atlikdamas bausmę, jis nenutraukė socialinių ryšių, palaikė santykius su šeimos nariais. Paleistas iš pataisos įstaigos gyventų kartu su žmona ir vaikais, turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Turi aukštąjį išsilavinimą, anksčiau nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai. Todėl įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog yra visos sąlygos, kad M. P. toliau gyventų nebenusikalsdamas ir laikydamasis įstatymų, jis turės visas sąlygas adaptuotis visuomenėje.

Pažymėtina, jog sprendžiant lygtinio paleidimo principą reikia vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Pripažįstama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui, lygtinis paleidimas skatina reintegraciją, su nuteistajam suteikiama planuojama, remiama ir prižiūrima galimybe įsilieti į visuomenę. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taigi ir šiuo konkrečiu atveju M. P. neliks be valstybės institucijų priežiūros, turės griežtai laikytis teismo skirtų apribojimų, o tuo atveju, jeigu paskirtų įpareigojimų nesilaikys, turės už tai atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl teismas, įvertinęs teigiamą M. P. charakteristiką, jo gerą elgesį bausmės vykdymo metu, galimybes adaptuotis visuomenėje, žemą ir bausmės vykdymo metu sumažėjusią nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo M. P. ir toliau realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir todėl jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, kartu nustatant įpareigojimus, kurių M. P. privalės laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 89-6 ir taikyti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, 75 straipsnio 3 dalimi iki 2020 m. lapkričio 12 d. M. P. įpareigoti:

1. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be priežiūrą atliekančios institucijos žinios;

2. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokymusi, iki bausmės pabaigos;

3. nekeisti gyvenamosios vietos;

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.