Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui R. V., jo atstovui advokatui Arnui Petrikiui,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI) pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau — Bendrovė), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. gegužės 14 d.

Nurodo, kad 2020 m. balandžio 28 d. Bendrovė buvo įtraukta į 75 gr. „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 13 d. - į 92 gr. „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“.

2022 m. balandžio 4 d. VMI pareiškimu Nr. RNA-12658 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuriai buvo iškelta bankroto byla Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-984-896/2022. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. gegužės 13. d. VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 25 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestinė nepriemoka buvo 32 077,85 Eur. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 27 d. pagal pateiktas deklaracijas Įmonei nustatytu terminu nesumokėjus pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių bei aplinkos teršimo mokesčio, dėl to buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. VMI viršininko Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto buvo perduoti vykdyti antstoliui Eduardui Sergėjevui, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovės Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui pateiktame paskutiniame balanse už 2020 metus viso turto vertė nurodyta 130 982 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro: 106 719 Eur. Bendrovės pateiktoje 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė patyrė 41 740 Eur grynąjį nuostolį. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, registruota tik nuomos teisė į statinius, VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Bendrovės vardu registruota žemės ūkio technika yra areštuota: ratinis traktorius MTZ Belarus-1025.3 ir medvežė priekaba antstolio areštuoti nuo 2020 m. spalio 21 d. o nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. – VMI.

VMI manymu, apie Bendrovės nemokumą R. V. turėjo būti neabejotinai žinoma jau nuo 2020 m. kovo 24 d., kuomet Bendrovė pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2020 m. kovo mėnesį ir deklaravo 30 256,51 Eur mokėtiną į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą, todėl Bendrovės vadovas R. V. nuo 2020 metų neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus. R. V. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. gegužės 14 d., taigi Bendrovė tapo nemoki jam einant vadovo pareigas.

Apibendrinant daro išvadą, kad Bendrovės vadovas R. V., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. R. V. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl VMI vadovaudamasi ANK 120 straipsniu, 590 straipsniu prašė teismo iškelti Bendrovės vadovui R. V. administracinio nusižengimo bylą už laiku neicijuotą bendrovės nemokumo procesą ir paskirti ANK 120 straipsnyje numatytą administracinę nuobaudą.

Teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, įvertinus Mokesčių inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, R. V. atžvilgiu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla už ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2022 m. birželio 27 d. buvo gauti rašytiniai R. V. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad VMI savo pareiškime dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn be kita ko, nurodė, jog R. V. suprato ar turėjo suprasti, kad Bendrovės mokumo atkurti nepavyks, bei kad tuo atveju, jei R. V. būtų anksčiau kreipęsis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni. Tačiau priešingai, nei nurodo VMI savo Pareiškime, jis, kaip bendrovės vadovas, dėjo visas įmanomas pastangas Bendrovės mokumui atkurti. Dėl toliau nurodomų aplinkybių jis turėjo rimtą pagrindą manyti, kad Bendrovės mokumą pavyks atkurti, dėl ko Bendrovė galės išlikti rinkoje ir toliau tęsti savo veiklą.

Kaip pagrįstai nurodoma VMI Pareiškime, Bendrovės skola VMI (mokestinė nepriemoka) atsirado 2020 m. balandžio 27 d. Bendrovei deklaravus pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM) už 2020 m. kovo mėnesį. Mokestinės nepriemokos atsiradimo priežastys - Bendrovei ir pardavėjui UAB „KONEKESKO LIETUVA“ nutraukus žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartis (Bendrovė ketino įsigyti du kombainus), pardavėjo buvo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros. Tačiau jis nelaikė, kad jis turėjo pareigą nedelsiant po mokestinės nepriemokos atsiradimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pažymėtina, kad Bendrovės mokumo palaikymo klausimas buvo nuolat sprendžiamas, o Bendrovės veiklos perspektyvos buvo itin palankios. Dar 2018 m. Bendrovės akcininkai nusprendė padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 2 896,00 Eur iki 75 296,00 Eur. Įstatinis kapitalas buvo didinamas Bendrovės dalyvių įnašais (paskolomis), planuojant Bendrovės veiklos plėtrą ir neabejojant verslo perspektyvomis. Bendrovė ketino dalyvauti Europos Sąjungos vykdomuose veiklos plėtros skatinimo projektuose ir gauti atitinkamą finansavimą savo veiklai. 2020 m. kovo 16 d. jis iš kitų Bendrovės akcininkų įsigijo visas pastarųjų turėtas akcijas ir tapo vieninteliu Bendrovės akcininku. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis, priešingai, negu teigiama VMI Pareiškime, 2020 m. neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad Bendrovės veiklos tęstinumą pavyks išsaugoti, užtikrinant tolimesnį Bendrovės pridėtinės vertės kūrimą.Be to, jis atvejais palaikydavo Bendrovės mokumą. Teismui teikiami 2019 - 2022 ataskaitinių metų atsiskaitymų žiniaraščiai, kurių matosi, kad R. V., kaip atskaitingas asmuo, savo lėšomis dengdavo Bendrovės įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Minėtu laikotarpiu R. V. iš viso padengė Bendrovės įsipareigojimų beveik 45 000 Eur sumai, o 2020 metais - net 29 105,45 Eur ir ši suma buvo deklaruota, todėl teigti, kad jis nesiėmė jokių veiksmų Bendrovės mokumui atkurti, nėra jokio pagrindo. Priešingai - jis, matydamas, kad Bendrovė galimai susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, stengėsi valdyti situaciją ir ją spręsti.

Dėl planuotos veiklos plėtros paaiškino, kad Bendrovė vykdė medienos skiedrų gamybos veiklą. Įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonę Nr. 03.3.1 -LVPA-K850 „Regio potencialas LT" tarp Bendrovės ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau - LVPA) buvo sudaryta Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 03.3.1-LVPA-K-850-01-0161 „ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtra“ sutartis (toliau - Sutartis dėl paramos, o projektas Nr. 03.3.1 LVPA K-850-01-0161 „UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtra" toliau vadinamas Projektu). Pagal Sutarties dėl paramos 3.2. punktą, Bendrovei turėjo būti skirta iki 218 088,00 Eur parama Projekto įgyvendinimui finansuoti. 2020 m. prasidėjus pasaulinei COVID-19 pandemijai, Bendrovė įvertino, kad prasminga yra pakeisti Projektu planuojamą vykdyti veiklą ir gaminti ne medienos skiedras, o pašarus bei denatūruoto etilo etanolį (dezinfekcinį skystį). Bendrovė atliko visus būtinus pasiruošimo Projekto keitimui veiksmus, surinko ir pateikė LVPA visus atitinkamus dokumentus. Rezultate - LVPA pritarė „<...> projekte numatytos medienos skiedrų gamybos veiklos pakeitimui į denatūruoto etilo etanolio ir pašarų gamybos veiklą, vietoje planuoto įsigyti mobilaus medienos smulkintuvo įsigyjant denatūruoto etilo etanolio gamybos įrangą, pritaikytą ir pašarų gamybai <...>“. Taip pat LVPA neprieštaravo ir „<...> projekto įgyvendinimo termino pratęsimui iki 2021 m. liepos mėnesio 31d. Kitaip tariant, iki 2021 m. liepos 31 d. turėjo būti įgyvendinama Sutartis dėl paramos ir Bendrovės veiklos projektas, kuriam turėjo būti skirta parama iš Europos Sąjungos lėšų. Vien ši priežastis nepaliko jam abejonių dėl Bendrovės finansinių sunkumų laikinumo - buvo planuojama Bendrovės veiklos plėtra, ES fondų paramos gavimas ir tolimesnis perspektyvios veiklos vykdymas, gaminant dezinfekcinį skystį ir pašarus. Gavusi LVPA pritarimą Projekto keitimui Bendrovė atliko kitus pasiruošimo veiksmus: buvo rengiama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita (toliau - Ataskaita), kuri buvo pristatoma Druskininkų savivaldybės administracijai bei visuomenei (priedas Nr. 81. buvo kreipiamasi į kitas kompetentingas institucijas (pvz., Nacionalinę žemės tarnybą - priedas Nr. 91. atsižvelgus į atsakingų subjektų pastabas (pvz., dėl planuojamos vykdyti veiklos vietos netinkamumo), buvo ieškomos (ir randamos) alternatyvo. Kitaip tariant, 2021 metais Bendrovė visapusiškai ir aktyviai ruošėsi savo veiklos keitimui ir tolimesnei plėtrai, todėl nemokumo proceso inicijavimas dar 2020 metų antrajame ketvirtyje (ko būtinybę pabrėžia VMI savo Pareiškime), būtų buvęs neprotingas ir neproporcingas

Dėl Bendrovės pardavimo derybų ir galimo restruktūrizavimo proceso nurodo, kad kartu su anksčiau apibūdintų veiksmų siekiant pakeisti Bendrovės veiklą atlikimu, buvo derinamas Bendrovės pardavimas suinteresuotam asmeniui. Bendrovės pardavimas jo buvo pradėtas svarstyti ir modeliuoti dar 2021 m. balandžio mėnesį. Po to vyko derybos su suinteresuotu asmeniu M. B.. Pastarasis buvo suinteresuotas Bendrovės planuojama vykdyti veikla, matė šios veiklos perspektyvas, be kita ko, atsižvelgiant į Bendrovei turėjusią būti išmokėtą ES paramą pagal Sutartį dėl paramos.

2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis ir M. B. sutarė dėl notarinės Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šią aplinkybę patvirtina Bendrovės atstovo siekis suderinti sutarties pasirašymo laiką notarų biure. Tačiau vėliau, M. B. persigalvojus dėl notarinės bendrovės akcijų įsigijimo sutarties pasirašymo, buvo parengtas ir jo pirkėjui pateiktas ketinimų protokolas, pagal kurį pirkėjas galėjo įsigyti Bendrovės akcijas už skirtingas kainas, atsižvelgiant į tai, ar Bendrovei būtų išmokėta ES parama. Taigi, pirkėjas buvo suinteresuotas Bendrovės akcijų įsigijimu neatsižvelgiant į tai, ar Sutartis dėl paramos būtų įvykdyta, ar ne - pirkėjas buvo suinteresuotas įsigyti Bendrovę ir nesant išmokėtai paramai, kadangi matė Bendrovės veiklos ateities perspektyvas. Pažymėtina, kad apie Bendrovės turtinę padėtį ir kreditorių sudėtį M. B. buvo informuotas, kreditorių reikalavimų dalinio dengimo klausimas buvo aptariamas ir ketinimų protokole. Derybos dėl Bendrovės akcijų pirkimo - pardavimo sąlygų su M. B. vyko dar kurį laiką, tačiau galiausiai nutrūko dėl pirkėjo apsigalvojimo ir sprendimo koncentruotis į veiklą savo kitose turimose bendrovėse. Nepaisant šios aplinkybės, jis nepradėjo abejoti Bendrovės veiklos perspektyvomis ir, matydamas sudėtingėjančią Bendrovės padėtį, siekė surasti kitą Bendrovės pirkėją arba inicijuoti Bendrovės restruktūrizavimo procesą, kadangi norėjo išsaugoti Bendrovės veiklą.

Apie Bendrovės nemokumą buvo informuoti jos kreditoriai 2021 m. liepos 9 d. pranešimu. Kreditoriams buvo pasiūlyti keli situacijos sprendimo būdai, tarp kurių - pasiūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, inicijuoti restruktūrizavimo procesą ar bankroto procesą ne teismo tvarka. Po minėto pranešimo pateikimo vyko derybos su pagrindiniais Bendrovės kreditoriais AB „E. W. Agro“ ir UAB „D. B.“. Paraleliai buvo iškomi kiti potencialūs Bendrovės akcijų pirkėjai. Deja, Bendrovei nepavyko susitarti su savo kreditoriais dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Bendrovės akcijų pirkėjų rasti taip pat nepavyko. Dėl šių priežasčių po visų turėtų galimybių išsaugoti Bendrovės veiklą išnaudojimo, jis 2022 m. kovo 1 d. pakartotinai inicijavo Bendrovės nemokumo procesą, tačiau pateikti pareiškimą teismui nespėjo, kadangi VMI dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei į teismą kreipėsi pirmiau.

Pažymi, kad Bendrovė turi itin reikšmingą reikalavimo teisę (net 90 097,55 Eur dydžio) į savo debitorę RUAB „BelArenda“, kuriai šiuo metu yra vykdomas 2019 m. inicijuotas restruktūrizavimo procesas. Bendrovės reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi RUAB „BelArenda“ restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-1168- 230/2020. RUAB „BelArenda“ restruktūrizavimo procesas vyksta sėkmingai, todėl tikimybė, kad jos kreditoriai atgaus savo skolas, yra reali. Savaime suprantama, kad Bendrovei atgavus savo debitorinį reikalavimą (neinicijuojant RUAB „BelArenda“ restruktūrizavimo proceso), Bendrovės (ne)mokumo klausimas net nebūtų kilęs. Tačiau net ir susiklosčius esamai situacijai, jis, matydamas sėkmingą RUAB „BelArenda“ restruktūrizavimo procesą, turėjo pagrindą vertinti, kad Bendrovės turtas (reikalavimo teisė) ateityje bus realizuotas (įvykdytas), dėl ko bendra Bendrovės padėtis taip pat pagerės. Pažymi, kad nepaisant to, jog VMI savo Pareiškime nurodo, kad jis jau 2020 metais (po PVM deklaracijų pateikimo) turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei inicijavimo, nes to nepadarius, Bendrovės įsipareigojimai VMI augo, iš tikrųjų nuo 2020 metų balandžio mėnesio Bendrovės įsipareigojimai VMI nėra reikšmingai padidėję. VMI Pareiškime nurodo, kad 2022 m. gegužės 25 dienos duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 32 077,85 Eur, o pastaroji susidarė nuo 2020 m. balandžio 27 d. Kaip matyti iš Pareiškimo, 2021 m. liepos 29 d. VMI pateikė „Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“ Nr. (23.31-08) 467-36355 – 32 119,51 Eur sumai. Taigi, Bendrovės įsipareigojimai VMI nuo nepriemokos susidarymo padidėjo tik dėl susikaupusių delspinigių, todėl faktiškai jis, nesikreipęs dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo iš karto po mokestinės nepriemokos susidarymo, esmingai nepadidino Bendrovės įsipareigojimų VMI.

Apibendrinant išdėstytą, pabrėžia, kad jis, kaip Bendrovės vadovas ir akcininkas nuolat siekė veikti ir veikė taip, kad būtų užtikrintas Bendrovės veiklos tęstinumas, plėtra ir pridėtinės vertės kūrimas. R. V. buvo itin aktyvus ir visuomet ieškojo būdų, kaip išspręsti Bendrovės finansinės padėties stabilizavimo klausimą. Teismui teikiami paaiškinimai ir dokumentai patvirtina, kad jis atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, nukreiptus į Bendrovės išsaugojimą, tačiau dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių to padaryti nepavyko, dėl ko Bendrovė buvo priversta inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą. Jo vertinimu, jis, kaip asmuo, siekęs užtikrinti Bendrovės išlikimą rinkoje, neturėtų būti baudžiamas ANK tvarka, kadangi faktiškai neatliko tyčinių piktybiškų veiksmų, nukreiptų prieš Bendrovės kreditorių (įskaitant VMI) interesus. Jis supranta, kad turėjo formalią pareigą inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, tačiau visos aplinkybės rodė, kad Bendrovės veiklą dar įmanoma išsaugoti, o Bendrovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Inicijavęs Bendrovės bankroto procesą anksčiau, jis nebūtų galėjęs atlikti tiek veiksmų, nukreiptų į Bendrovės išsaugojimą, kiek buvo atlikta. Dėl šių priežasčių, jis prašo teismo atsisakyti tenkinti VMI prašymą nubausti jį ANK nustatyta tvarka ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje R. V. ir jo atstovas iš esmės nurodė paaiškinime nurodomas aplinkybės, prašė jo atžvilgiu nutraukti bylą, neskirti nuobaudos, kadangi buvo bandoma gelbėti įmonę, ieškoma būdų kaip tą padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinio teisės nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau -JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

15ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tyčia.

R. V. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas už tai, kad būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, Bendrovei būnant nemokiai, laiku neinicijavo Bendrovės bankroto proceso. Tačiau R. V. paaiškinimais ir bylos duomneimis nustatyta, kad priešingai, nei nurodo VMI savo Pareiškime, R. V., kaip bendrovės vadovas, dėjo visas įmanomas pastangas Bendrovės mokumui atkurti. Šias aplinkybes patvirtina prie R. V. pridedami įrodymai, kurie išsamiai aptarti jo rašytiniuose paaiškinimuose. Teismas sutinka su pareiškjo nurodomais motyvais, todėl jų neatkartoja ir pakartotinai neaptaria visų paaiškinimuose nurodomas aplinkybes patvirtinčių įrodymų.

VMI nurodo, kad R. V. suprato ar turėjo suprasti, kad Bendrovės mokumo atkurti nepavyks, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad R. V. turėjo rimtą pagrindą manyti, kad Bendrovės mokumą pavyks atkurti, dėl ko Bendrovė galės išlikti rinkoje ir toliau tęsti savo veiklą.

Tai, kad V. V. veiksmuose nebuvo piktybiškumo, o tik siekis išsaugoti savo Bendrovę ir vėl paversti ją mokia, patvirtina į bylą pateikit 2019 - 2022 ataskaitinių metų atsiskaitymų žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad R. V., kaip atskaitingas asmuo, savo lėšomis dengdavo Bendrovės įsipareigojimus tretiesiems asmenims: šiuo laikotarpiu R. V. iš viso padengė 45 000 Eur Bendrovės įsipareigojimų, o 2020 metais - 29 105,45 Eur, tokiu būdu ir pats tapdamas Bendrovės kreditoriumi.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nemano, jog R. V. tyčia ir sąmoningai laiku neinicijavo nemokumo proceso, kas yra būtinoji ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sąlyga, todėl R. V. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

nutraukti pradėtą administracinę teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. V. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.