- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 1-769-972/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-05 nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 nuosprendžiu BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla nutraukta. 2016-03-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Klaipėdos APT Probacijos skyriuje,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą: jis 2016-02-23 apie 19 val. bendro naudojimo koridoriuje, adresu I. Kanto g. 8, Klaipėdos m., pastūmė mažametę E. G., gim. (duomenys neskelbtini) , dėl to pastaroji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą, patirdama galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairėje momeninėje-smilkininėje srityje, taip mažametei E. G. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis E. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, parodė, kad jis anksčiau su savo šeima, tai yra sugyventine ir trimis vaikais, gyveno bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten gyvendamas su kaimynais nekonfliktuodavo, tačiau prieš trejus metus tarp jo, M. bei jos draugo prasidėjo kivirčai. Vieną dieną tarp jo ir M. draugo kilus konfliktui, M. draugas jam trenkė su žarna, todėl jis, išsinešęs į kiemą beisbolo lazdą, norėjo jam atsilyginti tuo pačiu. Todėl, jo nuomone, M. G., rašydama pareiškimą policijai dėl jos dukters sužalojimo, tik kerštavo. 2016-02-15 jis su savo šeima išsikraustė į kitą butą, esantį Minijos gatvėje. 2016-02-23 jis su savo draugu Z. atvyko į bendrabutį tik išsivežti šaldytuvo ir kelias spinteles, buvo jau sutemę, apie 17-18 val. Jis mergaitės nemušė, nestumdė, kaltinime nurodytą dieną jos net nematė. Apie jam pareikštą kaltinimą sužinojo tik nuvykęs pas tyrėją. Neturėjo priežasties nukentėjusiosios mušti, neturėjo su ja jokio kontakto, anksčiau gyvendamas bendrabutyje su ja gerai sutardavo, be to, jo sūnus su ja dažnai bendraudavo.
Nukentėjusioji E. G. parodė, kad praėjus ilgam laiko tarpui, negali papasakoti tikslių įvykio aplinkybių, tikslesnes nurodė apklausiama iškart po įvykio. Tuo metu ji mokėsi šeštoje klasėje. Kiek pamena, kaltinime nurodytą dieną, vakare, mama jos paprašė, kad ji nueitų į bendro naudojimo patalpas paimti išskalbtos uniformos. Išėjusi iš buto į koridorių, ji sutiko kaimyną, vardu E., jo pavardės nežino. Kitų žmonių koridoriuje nebuvo. Kaimynas, priėjęs prie jos, stuktelėjo ranka jai į petį, nuo jo pastūmimo ji galva atsitrenkė į sieną. Ji susitrenkė galvą iš šono, virš ausies. Ar jis jai ką nors sakė, nepamena, ji jam nieko nesakė. Nežino, dėl ko jam užkliuvo. Nuo smūgio galva į sieną jai skaudėjo sutrenktą vietą, toje vietoje iššoko guzas, jai svaigo galva. Apie tai iškart grįžusi namo papasakojo savo mamai. Mama iškart iškvietė policiją, o ją nuvežė į ligoninę. Tas pats kaimynas buvo ją ir anksčiau užkliudęs, pastūmęs, šnekėjo negražius žodžius. Ji su jo vaiku A. ėjo kartu į mokyklą, bet ji jo vengdavo. Kodėl kaimynas taip elgiasi, pasakyti negali, jis yra išgeriantis, konfliktuoja ir su kitais kaimynais.
Apklausiama kaip liudytoja nukentėjusiosios E. G. atstovė pagal įstatymą M. G. parodė, kad E. G. jau seniai grasina jos dukrai E. G., todėl ji ar jos vyras savo dukrą visada palydi iki mokyklos, stengiasi jos vienos neišleisti iš namų. Grasinimai dukrai prasidėjo nuo pirmo kreipimosi į policiją su pareiškimu dėl kaltinamojo elgesio su jos dukra. Vėliau jis jiems kerštavo, dažnai su ja ir jos vyru konfliktuodavo. E. turi sveikatos problemų su galva ir kojomis, jos smegenyse anksčiau kaupdavosi vandenys, todėl jai yra pavojinga susitrenkti galvą. Apie jos sveikatą žino visi kaimynai, apie tai žinojo ir E. G.. Kaltinime nurodytą dieną vakare ji žiūrėjo žinias, todėl paprašė savo dukros nueiti į bendro naudojimo patalpas paimti skalbinių. Po kiek laiko dukra grįžo be skalbinių. Ji verkė, vos prakalbėjo. Vėliau paaiškino, kad E. G. ją išvadino ožka, paėmė už peties ir pastūmė ją, dėl to ji trinktelėjo su galva į sieną. Dukros galvoje buvo iššokęs guzas. Koridoriuje ant grindų yra patiestas linoleumas, jos dukra buvo be šlepečių, tik su kojinėmis, todėl mano, kad nuo smūgio ji galėjo ir paslysti, todėl smūgis į sieną galėjo būti stipresnis. Dėl kokios priežasties G. pastūmė jos dukrą, pasakyti negali. Tvirtina, kad E. G. 2016-02-23 buvo bendrabutyje, nes pati jį tą dieną matė ir prieš įvykį, ir po jo. Tąkart ji su juo nesikalbėjo, nes tiek Probacijos skyriaus atstovė, tiek policijos įstaigoje jai sakė, kad geriau su E. G. nepalaikyti jokio kontakto.
Iš 2016-02-26 protokolo-pareiškimo matyti, kad M. G. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad 2016-02-23 19.00 val. (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, jos mažametę dukrą E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kaimynas E. G., gyv. (duomenys neskelbtini) , įžeidinėjo negražiais žodžiais, pastūmė ją į sieną. Nuo smūgio dukra atsitrenkė į sieną ir susižalojo galvą. Dėl sužalojimo dukra buvo gydoma Klaipėdos vaikų ligoninėje (b. l. 1-2).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-02-23 patruliuojant AP „Puma 25“, apie 20.09 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad I. Kanto g. 8-11 vyksta konfliktas. Atvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko M. G., kuri paaiškino, kad kaimynas, stumtelėjęs jos dukrą, ją sužeidė, dėl to vyks į gydymo įstaigą, dukros sužeidimams nustatyti (dukra neįgali). M. G. pateikė pareiškimą, jis pristatytas į Klaipėdos miesto PK (b. l. 10, 12).
Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2016-02-23 21.14 val. sveikatos priežiūros įstaigos (vaikų ligoninės) darbuotojas Klaipėdos apskrities VPK OVS pranešė, kad 2016-02-23 apie 20.36 val. į Klaipėdos vaikų ligoninę atvyko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad apie 19 val. I. Kanto g. 8 namo laiptinėje, Klaipėdoje, ją sumušė kaimynas E. G.. Diagnozė – galvos sumušimas. Mergaitė paguldyta į traumatologijos skyrių stebėjimui (b. l. 13-14).
Specialisto išvadoje Nr. G 689/2016(03) nurodyta, kad mažametė E. G. patyrė galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairėje momeninėje-smilkininėje srityje. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką bei aplinkybes, padarytas buku daiktu ar paviršiumi – nuo sumušimo arba atsitrenkimo, galvos sumušimas sukėlė E. G. nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. G. 2016-02-23 apie 19 val. pastūmė mažametę E. G., gim. 2003-06-05, dėl to pastaroji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą, patirdama galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairėje momeninėje-smilkininėje srityje, taip sukėlė mažametei E. G. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tvirtino, kad kaltinime nurodytu metu atvykęs į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios net nematė, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta nuosekliais ir aiškiais nukentėjusiosios E. G., jos atstovės pagal įstatymą M. G. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti, nes visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vieningą visumą, sistemą, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Šių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo versiją, kad jis su šiuo įvykiu nėra susijęs, ir kartu patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo prieš ją atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis E. G. suprato, kad smurtauja prieš mažametį asmenį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamojo E. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji nukreipta į mažamečio asmens sveikatą. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą prieš tą patį mažametį asmenį, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 nuosprendžiu BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla jam nutraukta, jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir kitokio pobūdžio pažeidimus, yra darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirba. Bylos duomenimis, jis nuo 2009-10-20 iki 2009-12-17 bei nuo 2015-12-09 iki 2016-02-19 gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, diagnozė – vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 107). Specialisto išvadoje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nenurodoma psichopatologija, galinti trikdyti E. G. veiksmų suvokimą ar jų valdymą bei jo gebėjimą ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 113). Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai savo elgesio nevertino. Byloje jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. G. paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. E. G. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-05 nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesiekiančia ketverių metų. Įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą, tiek šio kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, nes jis turi faktinę šeimą, augina tris nepilnamečius vaikus, nebegyvena ankstesniu adresu. Todėl paskirtos bausmės vykdymas E. G. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtinos pareigos per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, tai padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 71,25 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai E. G. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 46-49). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 71,25 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-05 nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą E. G. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. G. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 71,25 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.