Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. G. savo kaltės nepripažino, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 str. 1 d., savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nesutinka su kaltinimais netinkama vaikų priežiūra ir piktnaudžiavimu tėvų teisėmis. Jis savo vaikus myli, šių nusikaltimų nepadarė. Jis negali judėti ir prižiūrėti save, taigi kaip gali būti kaltinamas tuo, kad neišveda vaikų į mokyklą. Fiziškai jis to negalėtų padaryti. Psichologinio smurto prieš vaikus taip pat nenaudojo, vaikai važiuodavo į svečius, turėjo užklasinės veiklos, lankė muzikinį būrelį. Jiems nuvažiuoti padėdavo teta A. S. ir dėdė M. S.. Mano, kad kaltinimai yra paviršutiniški, pateikti neatsižvelgiant į pateiktus faktus. Kadangi jis yra neįgalus, todėl jo galimybės yra ribotos, tačiau jis pagal išgales rūpinosi savo vaikais, juos mylėjo. Uždrausti jiems išeiti į kiemą jis fiziškai nebūtų galėjęs. Be to, jis visada moraliai skatino vaikus eiti į mokyklą, jie turėjo žaislų. Dėl kaltinimo grasinus valstybės tarnautojai J. D. pagal BK 287 str. 1 d., tai nebuvo grasinimas. Jei J. D. tai suprato kaip grasinimą, jis jos atsiprašo. Po to, kai jį apkaltino, kontaktų su J. D. jis neturėjo, daugiau jai neskambino, tačiau ji, pasinaudojusi jų pokalbiu, parašė pareiškimą policijai. Jis buvo sekamas dėl to, kad kėlė pavojų vaikams. Kaltinime nurodytame grasinime buvo kiti žodžiai ir kita mintis. Kai J. D. buvo atvykusi į jų namus, jie kalbėjosi dėl galimo vaikų paėmimo, ji žadėjo padėti, neturėjo pretenzijų, vyko diskusijos. Sakydamas, kad bus blogiau negu padarė „(duomenys neskelbtini)“, jis norėjo pasakyti, kad padarys viską, ko iš tėvo gali tikėtis valstybės institucijos, kad nebūtų paimti jo vaikai. Jo žmona taip pat buvo pasiruošusi padaryti viską, kad vaikai nebūtų paimti į vaikų namus. Dėl kaltinimo pagal BK 148 str. 1 d., kad prieš vaikus buvo panaudota psichologinė prievarta, teigia, kad visi kaltinimai turi bendrą šaknį. Kai buvo paimti vaikai, buvo susitarta, kad vaikams bus geriau globėjų šeimoje. Jis kalbėjo su vaikų teta, aptarinėjo tai namuose. Vaikų perdavimo metu trukdžių nebuvo, viskas buvo gražiai koordinuota ir vaikai buvo perduoti. Nori pabrėžti, kad jam savo namuose kalbantis su J. D. dėl galimybės perduoti vaikus, buvo kalbama, kad vaikai bus perduoti ne į „Pagynės“ vaikų globos namus, o pas S. bei tai, kad savaitgaliais vaikai galės lankyti tėvus. Konfliktas su J. D. kilo dėl to, kad jam ir A. G. savaitgalį nebuvo galima pasiimti vaikų. Kreipusis šiuo klausimu į A. S., ji pasakė, kad vaikų paimti savaitgalį nebuvo galimybės, viską sprendė vaikų teisės. Jie buvo šoke, verkė. Tai buvo pirmos paros be vaikų, jų ryšys buvo stiprus ir jie tikėjosi savaitgalį juos pamatyti, buvo nežinioje, kalbėjosi su vaikais. Tai nebuvo psichologinis smurtas, jis bandė vaikams padėti. Buvo vengiama sudaryti matymosi su vaikais grafiką, visokiais būdais kovojo, todėl vaikams patarė kaip to pasiekti, kadangi puikiai žinojo sistemą. Jie vaikams aiškino, kad vaikų teisės nesilaiko duoto žodžio, todėl jie gali kovoti visokiais būdais, tai yra neinant į mokyklą, nesimokant. Jie vaikams sakė, kad, jeigu jiems nėra leidžiama pasimatyti su tėvais, jie taip pat gali nevykdyti to, kas iš jų reikalaujama. Dėl sąvadavimo jis savo kaltės taip pat nepripažįsta, tokių veiksmų neatliko. Dėl kaltinimo pagal BK 153 str., jog buvo lytiškai santykiaujama vaikų akivaizdoje ir jiems rodoma pornografija, parodo, kad tai yra visiška nesąmonė, savo kaltės nepripažįsta, kadangi tokių įvykių nebuvo.

Papildomai apklaustas kaltinamasis E. G. parodė, kad jam susipykus su A. S., jų santykiai pasikeitė, po močiutės mirties G. šeima jai tapo nereikalinga. Močiutei perrašius butą, buvo notaro prašymas neišmesti močiutės tol, kol ji gyvens, o A. S. turėjo mokėti mokesčius. Jai buvo neaktualu išlaikyti butą, bandė jį parduoti. Kai jie tapo nereikalingi, su A. S. buvo sutarta, kad bus paimti vaikai, gaunant už juos po 5000 litų globos, G. taip turėjo būti lengviau, kadangi buvo sunki finansinė situacija ir A. S. neketino jų išlaikyti ir jie liko vieni. Kai prasidėjo vaikų paėmimas, A. S. prarado garbę, orumą, pradėjo daryti intrigas ir kaltinti G.. Su vaikais G. neliko kontakto. Pas teisėją I. P. vyko išvažiuojamasis posėdis dėl vaikų globos, tačiau jam pasidarė bloga, jį išvežė į klinikas ir jis buvo paskųstas, kad neįleido į išvažiuojamąjį posėdį atvykusių asmenų. Buvo priteista vaikų globa, o A. S. sakė, kad vaikus jie galės pasiimti, kai apsitvarkys, tačiau, siekiant, kad tai neįvyktų, buvo sukurta pasaka apie vaikų tvirkinimą, tada po „(duomenys neskelbtini)“ tai buvo labai populiaru, ateidavo tokie pareiškimai, isterinis bumas ir buvo pasinaudota šia idėja. Dėl vaikų parodymų, jiems tai yra įteigta, jie meluoja. Iki 2014 m. sausio mėnesio, kol nebuvo pradėta byla, vaikai su jais bendravo kaip su tėvais, jautėsi normalūs, šilti santykiai, tačiau, kai G. reikėjo nuleisti į dugną, vaikai pradėjo jų vengti, tapo uždari, prasidėjo ekspertizės teisme, vaikams buvo praplautos smegenys. Vaikų santykiai su tėvais negali atšalti natūraliu būdu. Su vaikais bendrauja tiek, kiek gali, su juo pačiu vaikų bendravimas yra ribotas, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikai Kaune. Jis jau trejus metus nei karto nėra matęs savo vaikų, tik, jeigu įvyksta kontaktas su A. S., ji leidžia jam išgirsti vaikų balsus. Anksčiau jis vaikus matė 24 val. per parą, be to, jis turėjo pareigą prižiūrėti neįgalią močiutę, o A. S. norėjo ją atiduoti į slaugos namus. Dėl byloje esančios informacijos apie bananą, prokurorės nori paklausti, ar, jeigu ji domėjosi byla, techniškai įmanoma sustumti bananą į vaginą, ištraukti sveiką ir suvalgyti? Jie su žmona tai bandė atlikti, tačiau jiems to neišėjo. Dėl to, kad jis mokė vaiką atlikti tam tikrus dalykus, jis prokurorei rašė ir aiškino kiekvieną punktą. Dėl to, kad vaikai sakė, jog jiems reikėjo „smaukyti ir kratyti“, jis juos taip mokė šlapintis, o ne masturbuotis. Dėl to, kad jis pardavinėjo savo žmoną, tai yra žmonos reikalai, o ne jo. Jeigu jai kažką ir patarinėjo, tai patarinėjo kaip žmonai, o ne darbuotojai, nes jis ja rūpinosi, gerbė ir bijojo dėl jos sveikatos, kadangi ji prižiūri jį, jis yra nuo jos priklausomas ir, jeigu ji mestų jį, jis ilgai neišgyventų. Žmona turi jo sutikimą, gali eiti, kur nori, yra buvę atvejų, kad ji ateidavo į namus su kitais vyrais ir jie mylėdavosi. Jis taip pasirinko, nes nenori važiuoti į slaugos namus. Kai buvo filmuojama, kad jam buvo valomas užpakalis, tai buvo daroma tuo atveju, jeigu jis numirtų ir būtų įrodymai, jog tai nuo priepuolio, o ne dėl žmonos kaltės. Gindamas savo žmoną jis ir paprašė vaikų, kad jie tai nufilmuotų. Be to, jo žmona turi medicininį išsilavinimą, ji jam suteikinėjo pirmąją pagalbą.

Kaltinamoji A. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad atsisako ką nors aiškinti dėl vaikų auklėjimo. Dėl kaltinimo pagal 148 str. 1 d. neturi, ką pridurti. Dėl kaltinimo tyčia įžūliais veiksmais įspyrus M. S., teigia, kad buvo parašyta daug neteisybės, ji nukentėjusiojo neužsipuolė, ją užsipuolė kaimynai, kuriuos ji matė pirmą kartą. Ji turi tai patvirtinančią filmuotą medžiagą. Dėl mažamečių vaikų tvirkinimo, parodo, kad surašyta nesąmonė, ji nežino, ką pasakoti, neturi, ką pridurti ir paaiškinti.

Nukentėjusysis L. J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad: „po to, kai sesutė atsirado, tėvai ten lovoje pradėjo daryti tuos dalykus. Kai motina grįžta iš parduotuvės ar iš kažkur, jie tą patį pradeda daryti. Po to tėvai dar tai prie mūsų darė. Po to dar kartą jie mums leido žiūrėti, ką jie daro. <...> Mano mama A., tėtis E.. Aš supratau, kad lovoje jie darė „pa" (užrašė ant popieriaus lapo necenzūrinį žodį, turintį lytinio santykiavimo reikšmę). Tai matė mano sesė ir brolis. Aš taip pat tai mačiau. Tėtis buvo plikas. Ant jo nebuvo drabužių. A. nusirenginėdavo. Tai buvo daugiau nei vienas kartas. Tų kartų buvo daug. Kai „p....“ (necenzūrinis žodis, turintis lytinio santykiavimo reikšmę) ir filmus žiūrėjo. Kaip jie darė ir tokius pačius filmus žiūrėjo. <...> Mus kartais išvarydavo iš kambario, kai tai darydavo, o kartais neišvarydavo. Kai neišvarydavo, jie sakė (užrašė ant popieriaus lapo, kad tėtis sakydavo „man atsistojo, eikit iš čia“). Tėtis taip sakydavo. Dar sakydavo (užrašė ant popieriaus lapo „dėjau" ir necenzūrinį žodį, turintį vyriško lytinio organo reikšmę). <...> Tuo metu jis „p...“ (necenzūrinis žodis, turintis lytinio santykiavimo reikšmę) su A.. Tai buvo, kai baba buvo gyva. Tai buvo daugiau negu vienas kartas. Buvo maždaug trys kartai. Babos neliko birželio 13 d. Kai baba numirė, tėvų elgesys nenutrūko. Pirmą kartą tai prasidėjo, kai L. gimė. Tuo metu, kai tėvai lovoje ką nors darydavo ir mes būdavome neišėję, jie žinojo, kad mes esame tame pačiame kambaryje. <...> Močiutė žinojo, kad mes buvome tame pačiame kambaryje, kai tėvai „p...“ (necenzūrinis žodis, turintis lytinio santykiavimo reikšmę). Apie tą, ką tėtis su mama lovoje darydavo, žinojo teta ir mūsų dėdė. Jie atvažiavo vieną dieną ir rodė filmus, kur „p...“ (necenzūrinis žodis, turintis lytinio santykiavimo reikšmę). Tėtis paleido per teliką tokį filmą ir rodė „b...“ (necenzūrinis žodis, turintis vyriško lytinio organo reikšmę) dėdei, kuris gyvena su teta A.“ (1 t., b. l. 56 - 61).

Nukentėjęs M. S. parodė, kad jis asmeniškai nėra matęs, ką kaltinamieji darė, bet vaikai turėjo tokių polinkių, kokie būna pas trijų – keturių mėnesių šuniukus, kai jie šeimininkui prie kojų masturbuojasi. Toks įvykis buvo prieš porą metų su vyriausiuoju L. S. G., tai buvo panašu į masturbaciją, todėl jis apie tai pasakė žmonai. Be to, vaikas buvo nusimovęs kelnes ir „ten“ čiupinėjosi. Tai jis matė vieną kartą, apie tai pranešė žmonai. Ar žmona tai pastebėjo, pasakyti negali. Vaikams keliais sakiniais buvo pasakyta, kad toks elgesys yra netinkamas. Kadangi dėl praėjusio ilgo laiko tarpo liudytoju dėl kaltinimų G. pagal BK 153 str. 1 d. apklaustas M. S. neprisiminė visų aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu, perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. S. parodė, kad jis yra A. S. sutuoktinis, kartu su ja globoja mažamečius E. G. ir A. G. vaikus. 2013 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, A. S. jam pasakė, kad pastebėjo mažamečius L. J. G. ir L. S. G. rankomis dirginančius savo lytinius organus. A. S. prašymu jis kalbėjosi su berniukais ir paaiškino, kad toks elgesys yra netinkamas. Po šio pokalbio A. S. dar vieną kartą matė L. S. G. rankomis liečiantį savo lytinius organus. Po to panašių atvejų nepastebėjo. A. S. jam pasakojo, kad L. S. G. jai sakė, kad E. G. mokė jį susirasti gražią mergaitę, ne vyresnę nei 12 metų, kadangi vyresnės visos paleistuvės, draugauti su ja ir jos nepaleisti. Toks vaiko lytinis švietimas jam pasirodė aiškiai per ankstyvas. A. S. motina, kai buvo gyva, yra pasakojusi, kad E. G. ir A. G. bute lytiškai santykiaudavo vaikų akivaizdoje. Pats tokių dalykų nematė (1 t., b. l. 75). Teisiamojo posėdžio metu M. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusiųjų mažamečių atstovė pagal įstatymą A. S. parodė, kad po gero mėnesio, kai vaikai buvo perduoti jos globai, ji užėjusi į kambarį pamatė L. G., kuris buvo susikišęs rankas į kelnes ir darė panašius į masturbaciją veiksmus. Tuo metu ji L. G. nieko nesakė, tačiau nuėjo pas vyrą ir jam papasakojo tai, ką matė, prašė jo pasikalbėti su L. G.. Tarp jų buvo trumpa kalba. Po kelių dienų ji pastebėjo kaip L. G., žiūrėdamas televiziją, įkišęs ranką į treningo kelnes, masturbavosi. Tada ji pati pasikalbėjo su L. G. ir paaiškino jam, kad yra daug malonesnių dalykų, klausė jo, kodėl jis taip elgėsi, iš kur tai matė. Jis pasakė, kad matė, kaip tai darė tėtis, prabudęs matydavo, kaip tėtis su mama mylisi. Be to, vėliau jis pasakojo, jog jam buvo sakoma, kad nereikia laukti, nes, kol mergaitės jaunos, jos visos būna rimtos. Tuo metu jam nebuvo 11 metų. Ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kur jai buvo paaiškinta, kad reikia imtis priemonių, todėl ji parašė pareiškimą. Po to vaikų taip elgiantis daugiau nematė.

2012-11-15 – 2012-12-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-157/2012 nurodyta, kad L. J. G. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, gali suprasti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (1 t., b. l. 166-170).

2012-11-15 – 2015-12-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad L. S. G. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, gali suprasti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (1 t., b. l. 171-177).

2013-12-19 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2013-12-11 buvo gauta medžiaga, jog mažamečių vaikų L. S., L. J. ir L. E. G. globėja A. S. nurodė, kad pastebėjo, jog 2013 m. lapkričio mėnesį jos globojami berniukai masturbavosi. Tiek 2013-11-18, tiek 2013-12-17 A. S. minėjo, kad L. J. G., pasidomėjus, kas jį išmokė taip daryti, nurodė, kad jį mokė jo tėvas, rodydamas ant savęs. Taip pat jos motina prieš mirtį yra minėjusi, kad A. G. mokė sūnus „kuo greičiau paimti mergaites, kol jos dar nesugadintos“, ką A. S. suprato kaip tai, kad berniukai buvo mokomi kuo anksčiau turėti lytinių santykių su mergaitėmis (1 t., b. l. 18).

2013-12-04 Vaikų gerovės centro „Pastogė“ rašte nurodyta, kad 2013-11-15 globėja A. S. pokalbio su socialine darbuotoja metu nurodė, jog pastebėjo, kad berniukai pradėjo masturbuotis. Pakalbėjus su vaikais, globotiniai atsakė, kad šiuos veiksmus jiems rodė jų tėvas E. G., be to, globėja nurodė, kad jos motina jai pasakojo, jog tėvas berniukams siūlė turėti seksualinių santykių su mergaitėmis (1 t., b. l. 21).

2013-11-18 socialinės darbuotojos G. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-11-15 į susitikimą su vaikais neatvyko A. G., o E. G. jiems telefonu nepaskambino, nors tą pačią dieną elektroniniu paštu domėjosi, ar vaikai tikrai bus atvežti ir piktinosi retais pasimatymais, o globėja A. S. vaikus į susitikimą atvedė laiku, be to, ji išreiškė nerimą dėl berniukų masturbacijos, vaikai jai paklausus nurodė, kad juos taip elgtis išmokė ir viską parodė tėvas, o jos mama yra pasakojusi, kad E. G. vaikams liepdavo greičiau „paimti“ mergaites, kol jos dar jaunos ir „nesugadintos“, taip pat draugauti tik su gražiomis mergaitėmis (1 t., b. l. 22).

2014-03-20 E. ir A. G. gyvenamosios patalpos kratos protokolas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, telefonų SIM kortelės, išorinis diskas, septynios vaizdo įrašų kasetės, vaizdo įrašo kasetė su užrašu „niekada netrinti“, SIM kortelės dėklas su Nr. (duomenys neskelbtini), plastikinis dėklas su trylika kompaktinių diskų, 2 GB atminties kortelė, 16 GB atminties kortelė, penkios H8 formato vaizdo kasetės, trys mini kasetės, aštuoni popieriaus lapai su ranka rašytais užrašais, vokas adresuotas G. J., kuriame trys nuotraukos, juodos spalvos dėklas su dvylika kompaktinių diskų, pilkos spalvos dėžutė su 118 kompaktinių diskų, pilkos spalvos dėžutė su 102 kompaktiniais diskais, juodos spalvos kompiuterio procesorius, kompiuterio procesorius su dėže, vaistų „Xanax“ lapelis, vaistų lapelis „Lexotamil“, dvi 2 GM atminties kortelės (1 t., b. l. 28 – 30).

2014-09-09 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta vaizdajuostė, paimta kratos metu, kurioje užfiksuota kaip 2009-09-28 automobilyje moteris vyriškį tenkina oraliniu būdu. Taip pat matosi 2009-12-24, kaip stambaus kūno sudėjimo vyras guli iki pusės nuogas lovoje, tame pačiame kambaryje vaikšto ir filmuoja vaikas, vyras atsiklaupęs ant kelių guli kambaryje visiškai nuogas, moteris kažką jam daro ties užpakaliu, o vyras vaikui nurodo: „filmuok, filmuok viską“ (1 t., b. l. 31 – 32).

Pagal BK 153 straipsnį atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ir kitokiais būdais, tokie veiksmai gali būti atliekami vaikui demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą.

Nors kaltinamieji savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, A. G. nurodė, kad surašyta nesąmonė ir ji neturinti, ką pridurti, o E. G. teigė, kad jis mokė vaiką atlikti tam tikrus dalykus, mokė juos „smaukyti ir kratyti“, tačiau jis juos taip mokė šlapintis, o ne masturbuotis, tačiau kaltinamųjų kaltę patvirtina kita baudžiamojoje byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga. Nukentėjusieji mažamečiai L. J. ir L. S. G., apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosekliai ir neabejodami nurodė, kad jiems ne kartą yra tekę būti tame pačiame kambaryje ir matyti kaip jo tėvai atlikdavo lytinį aktą. L. J. G. nurodė, kad, tėvams „pradėjus daryti tuos dalykus“ ir jiems neprieštaraujant, jog tuo metu vaikai liktų kambaryje, jo tėtis būdavo plikas, ant jo nebūdavo drabužių, o A. G. nusirenginėdavo, tokių kartų buvo daug. Kai jie atlikdavo lytinį aktą, žiūrėdavo filmą ir darydavo taip, kaip jame buvo rodoma. Be to, kartą atvažiavus tetai ir dėdei S., jiems E. G. rodė filmą, kuriame buvo matomas lytinis aktas. Nukentėjusiojo nepilnamečio L. S. G. parodymai sutampa su jo brolio L. J. G. parodymais. L. S. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad jam yra tekę matyti, kaip tėvai mylisi, be to, tėvai žiūrėdavo filmus, kur žmonės darydavo panašius dalykus, ir jam taip pat yra tekę matyti tokių filmų. Filmų, kur suaugusieji mylisi, žiūrėjimas prasidėjo, kai močiutė dar buvo gyva ir sesė jau buvo gimusi, tačiau dar maža. Jis matydavo, kaip tėtis užsiguldavo ant mamos arba mama atsisėsdavo ant tėčio, jie abu būdavo neapsirengę. Buvo atvejų, kai jis, jo brolis ir sesuo buvo tame pačiame kambaryje, kai tėvai mylėdavosi, tai jam teko matyti daug kartų, tai būdavo vakarais, tačiau yra buvę ir dieną. Be to, jis ir jo brolis bei sesuo yra matę, kaip tėtis liesdavo save, pridėdavo savo ranką prie tarpkojo ir kalatodavo lytinius organus. Kartais jis tai darydavo, kai šlapindavosi, o kartais išbėgdavo baltas skystis. Vaikas stengdavosi nežiūrėti, tačiau tėvas jį ir jo brolį mokydavo elgtis taip pat, kaip ir jis, kadangi taip daro visi vyrai. Nors kaltinamasis E. G. teigė, kad vaikus mylėjo ir kaltinime nurodytų veiksmų su jais neatliko, o vaikai yra primokyti globėjos, kuri siekia gauti pinigus už vaikų išlaikymą, tai paneigia byloje esantys ekspertizės aktai. Pažymėtina, kad vertinant byloje esančius ekspertizės aktus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgiama į vertinimo specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes , turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, o teismas, vertindamas ekspertizės akte pateiktus duomenis, tokių žinių neturi (Lietuvos Aukščiausio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Nepilnamečiams nukentėjusiesiems ekspertizė buvo paskirta atlikti ir buvo atlikta Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje, kur ekspertizės atliekamos vaikams ir paaugliams. Nustatyta, kad byloje esantys ekspertizės aktai patvirtina, jog L. S. ir L. J. G. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Atsižvelgiant į jų protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, gali suprasti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. L. J. G. ir L. S. G. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis į įtaigumą. Ekspertų išvados yra pagrįstos mažamečių nukentėjusiųjų stebėjimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir valstybinių institucijų pateiktais duomenimis, ekspertizės akto išvados aiškios, išsamios ir informatyvios. Visi trys mažamečiai G. vaikai ekspertizės atlikimo metu ekspertui nurodė, kad jie visi gyvena viename kambaryje su tėvais, prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ekspertams nenustatyta, todėl šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiesiems nebuvo padarytas poveikis duoti tokius parodymus ar fantazuoti, ir tuo pačiu paneigia E. G. prielaidą, kad poveikį jo vaikams galėjo padaryti globėja A. S., nes pastaroji yra materialiai suinteresuota gauti globos išmokas, ir tai yra vertinama kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų globėja A. S. nepareiškė jokio civilinio ieškinio kaltinamiesiems. Taigi, ši aplinkybė taip pat paneigia prielaidą, kad ji buvo materialiai suinteresuota ir tuo pačiu įtakojo A. ir E. G. vaikus duoti tokius parodymus.

Tai, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmai galėjo sukelti mažamečių jų sūnų L. S. ir L. J. G. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti liudytojais apklaustų A. S. ir M. S. parodymuose, kad vaikams atsikrausčius gyventi į jų namus, jie pastebėjo L. J. G. ir L. S. G. atliekant veiksmus, panašius į masturbaciją. L. J. G. paklausus, kas jį išmokė taip daryti, berniukas nurodė, kad jį mokė jo tėvas, rodydamas ant savęs. Taip pat jos motina prieš mirtį yra minėjusi, kad A. G. mokė sūnus „kuo greičiau paimti mergaites, kol jos dar nesugadintos“, ką A. S. suprato kaip tai, kad berniukai buvo mokomi kuo anksčiau turėti lytinių santykių su mergaitėmis. A. S. ir M. S. iš esmės vienodai aiškino iš mažamečių nukentėjusiųjų išgirstas aplinkybes, jų parodymų detalės sutampa, jų bei nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, aiškūs, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningą įrodomąją medžiagą bei atskleidžia nusikalstamų veikų vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nėra pagrindo. Nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių mažamečiai nukentėjusioji ar jų globėjai galėtų kaltinamuosius apkalbėti, melagingai apkaltinti.

A. G. ir E. G. atliko tvirkinamuosius veiksmus, pasinaudodami savo, kaip tėvų, padėtimi bei nukentėjusiųjų bejėgiška būkle (mažametyste), siekdami patenkinti savo poreikius ir nesiimdami pakankamų priemonių užtikrinti, jog vaikams dėl per ankstyvo lytinių santykių demonstravimo filmuose ar namuose, kambaryje, kuriame mažamečiai būdavo tėvų lytinių santykių metu, taip nukentėjusiesiems galimai sukėlė iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir tikėtina sutrikdė jų fizinį ir psichologinį vystymąsi. Tvirkinamieji veiksmai pasireiškė pakankamai ilgu laikotarpiu, vaikai nurodė, kad tėvų lytinius santykius jie matė nenustatytą kiekį kartų ir, nors tikslaus laikotarpio jie nenurodė, tačiau nusikalstamus tėvų veiksmus siejo su tuo laikotarpiu, kuomet gimė jų sesuo L. E. G.. Baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymo galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš mažamečius. Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui. Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai prieš mažamečius L. J. G. ir L. J. G. buvo atlikti, kaltinamųjų veikos teisingai inkriminuotos ir atitinka BK 153 straipsnį.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamųjų A. G. ir E. G. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika ir L. E. G. atžvilgiu. Nukentėjusieji L. S. G. ir L. J. G. parodė, kad A. ir E. G. nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 153 str., pradėjo gimus jų seseriai, kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos pradžios data yra būtent mažametės gimimo data. Manytina, kad kūdikis neturėjo ir negalėjo suvokti kaltinamųjų atliekamų veiksmų esmės, nenustatyta, nuo kada konkrečiai mergaitė suprato ir gebėjo prisiminti tėvų atliekamus veiksmus, ji nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ekspertizės metu nenustatyta galimų tvirkinimo veiksmų jos atžvilgiu, todėl šios abejonės aiškintinos kaltinamųjų naudai.

Nustatyta, kad kaltinamųjų A. ir E. G. mažamečiai vaikai L. S. G., L. J. G. ir L. E. G. kartu su tėvais gyveno iki 2013-06-04, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nurodant veikos baigtumo momentą 2013-06-04, ir kaltinime nurodant, jog nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-06-04.

Liudytoja O. N. parodė, kad ji pažįsta A. G., teko su ja bendrauti, o E. G. ji nepažįsta. A. G. abu sūnūs lankė mokyklą, kurioje ji dirbo. Kadangi žinojo, kad turės pirmą klasę, rugpjūtį parašė laiškus ir nešiojo visiems į namus, tačiau pas G. jai patekti nepavyko. Rugsėjo pirmosios šventės metu G. vaikai pasireiškė nedrausmingumu, nereagavo, o mama pastabų vaikams nedavė. Rugsėjo 1 d. ji (O. N.) rinko duomenis iš tėvų, su kuriais anksčiau neteko bendrauti. A. G. jai paliko savo telefono numerį, tačiau į jos skambučius neatsiliepdavo. Vaikai mokyklą lankė labai trumpai, gal vieną ar dvi savaites, o po to pradėjo nebelankyti mokyklos. Vaikams nelankant mokyklos, A. G. atnešdavo gydytojų pažymas, o po to jie vėl mokyklą lankydavo tik kas savaitę. Jai pačių vaikų paklausus, ar jie sirgo, vyresnysis sūnus jaunesniajam neleido kalbėti, jie bandydavo teisintis, kad sirgo, bet po to išsiduodavo, kad nesirgo, o namuose žaidė kompiuteriu. Kadangi jie praleido daug pamokų, ji kreipėsi į socialinę darbuotoją, ėjo į G. namus, tačiau jų niekas neįsileido. Mokyklos direktorė, įtardama, kad A. G. pateiktos gydytojų pažymos yra fiktyvios, paskambino į gydymo įstaigą, kur gydytojai paaiškino situaciją, pasakė, kad vaikų neleidžia į mokyklą, nes jie serga. Gydytoja direktorei paaiškino, kad mama pas gydytoją vaikų neatveždavo, pažymos buvo išrašomos iš mamos žodžių. Nuo to karto šios gydymo įstaigos gydytojai pažymų neberašė. G. vis keisdavo gydymo įstaigas, vis atnešdavo pažymas iš kitų gydymo įstaigų. Ji mano, kad galimai vaikai į mokyklą nebuvo leidžiami dėl kitų priežasčių. Kadangi vaikai nelankė mokyklos, jie buvo neatestuoti ir palikti kartoti kursą. Jeigu vaikai būdavo išleidžiami į mokyklą, A. G. ateidavo jų pasiimti, kadangi nenorėjo, kad vaikai bendrautų su pašaliniais vaikais ar mokytojais. Vieną kartą ji yra kalbėjusi su A. G., tačiau pastaroji vengė ryšio, artimo bendravimo nebuvo, vaikai po kelių dienų vėl nebelankė pamokų. Pavasarį buvo pasiūlyta vaikams mokytis namuose, tačiau A. G. to atsisakė, motyvuodama, kad vaikai dėl tokių ligų mokymosi namuose negaus. G. vaikai niekada nebuvo leidžiami į lauką, jie su niekuo nebendravo, neturėjo draugų, ateidavo labai išbalę. Vaikų pamokų praleidimą pateisinančios pažymos buvo pateiktos ne už visas praleistas dienas ir jie negalėjo paaiškinti, kodėl. Vyresnysis berniukas paaiškino, kad nėra kam jų išleisti į mokyklą, kadangi mamos nėra namuose. Be to, nuo pat pirmos dienos vaikai buvo kontroliuojami telefonu, net pamokų metu skambindavo jų tėvas. Susitikus su mama, jai buvo pasakyta, kad taip būti negali, tačiau po to pertraukų metu vaikai nuolatos kalbėdavo su tėvu. Be to, vos tik pamokos pasibaigdavo, kiekvienas vaikų judesys buvo kontroliuojamas tėvo. Situacija, kai mama specialiai neleido vaikų į mokyklą, buvo dar prieš tai, kai vaikai pradėjo mokytis pas ją. Bandant patekti į G. namus, buvo bendrauta su socialine darbuotoja L. S. ir savivaldybės darbuotojais, tačiau į reidus ji pati nebuvo kviečiama, viską darė savivaldybė, tačiau jų niekas neįsileisdavo. Jai iš socialinės darbuotojos L. S. yra žinoma, kad pas vaikų tėvus buvo bandoma patekti su policija, tačiau buto durų niekas neatidarydavo, neįsileisdavo, į skambučius neatsiliepdavo. Dėl vaikų aprangos, tai jie buvo aprengti, tačiau jiems trūko higienos, buvo kvapas, rugsėjo pradžioje vaikai turėjo mokymosi priemones, tačiau jiems nepirko pratybų. Mokykloje vaikai nebuvo skriaudžiami, ji juos saugojo.

Nukentėjusiųjų nepilnamečių atstovė pagal įstatymą A. S. parodė, kad E. G. yra jos sesers sūnus, jos sūnėnas. Jis su šeima gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ji su G. šeima negyveno, nevedė bendro ūkio, todėl matyti, kas vyko jų šeimoje, ji negalėjo, tačiau jai daug buvo pasakojusi mama B. B., kuri visą laiką iki mirties gyveno su G. šeima. Ji pasakojo, kad vaikai lakstė pliki, Kai ji (A. S.) atvažiuodavo pas G., vaikai jau būdavo paruošti, jie žinojo apie kiekvieną atvykimą. Pradžioje ji netikėjo tuo, ką pasakojo B. B., tačiau susipažinusi su jai pateikta medžiaga, susipažino ir su daug kuo, kas ten vyko. Taip pat tai sužinojo gyvendama su vaikais. Taip pat tiesa ir tai, kad ji turėjo gražiai elgtis, norėdama nuvažiuoti pas mamą. Jai reikėjo tam gauti leidimą, be to, kelionė kainuodavo, o kartais ji būdavo neįleidžiama. Mamą lankė tiek, kiek galėjo, kartą į vieną ar dvi savaites, jeigu pavykdavo patekti į namus. Nors mama buvo sena, sirgo demencija, ji buvo šviesaus proto. Kai ji sužinojo, kad iš E. ir A. G. į vaikų globos namus yra paimami vaikai, ji pradėjo bendrauti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautoja J. D.. Kai ji nuvykdavo į G. namus aplankyti savo motinos, matė tai, kas jai nepatiko. G. vaikai buvo neprižiūrėti, aprengti ne pagal sezoną, jiems buvo šalta, rūbai buvo neišskalbti. A. G. negražiai elgėsi su L. S. G.. Ji matė, kaip vaikui tupint A. G. nepriimtinoje vietoje, pro kurią jai reikėjo praeiti, pastaroji tiesiog koja jį pastūmė. Kadangi L. G. buvo tėvų numylėtinis, jie liepdavo vaikui stuktelėti L. G., o šis bijojo reikšti savo nuomonę, prieštarauti. 2013-06-25 pagal sprendimą jos priežiūrai buvo perduoti A. ir E. G. vaikai. Po šio įvykio su G.s buvo kilę nesusipratimų, jie ją šmeižė. Gyvendami pas tėvus, vaikai nuo 3 - 4 metų lankė muzikos mokyklą, tačiau vėliau A. G. nustojo juos vežioti, kadangi sakė, jog neturi pinigų. Darželio vaikai nelankė, kadangi tėvai manė, kad tai nėra reikalinga. Tik L. G. apie metus prieš mokyklą yra lankęs darželį, tačiau, kadangi A. G. nenorėdavo eiti į mokyklos renginius, vietoje mamos eidavo ji. L. G. mokyklą lankė vieną ar du mėnesius, kadangi A. G. negalėdavo atsibusti ir nuvesti vaiko į mokyklą. Po to A. ir E. G. nutarė, kad abiems vaikams eiti į vieną klasę bus paprasčiau, tačiau, berniukams pradėjus lankyti mokyklą, pastarieji į ją neidavo. Kodėl vaikai neidavo į mokyklą, ji nežino. A. G. buvo labai sunku atsikelti. Be to, vaikai nebuvo leidžiami į kiemą bendrauti. Vaikai baigė pirmąją klasę tik tuomet, kai jiems buvo leista mokytis namuose. Pradėję lankyti mokyklą, jie šį tą mokėjo, tačiau mokytoja, juos pamačiusi pirmais metais „buvo pakraupusi“. Ji labai gerai su jais dirbo. Šiuo metu jie mokosi trečioje klasėje ir yra pirmūnai.

Nukentėjusiųjų mažamečių atstovė pagal įstatymą V. M. parodė, kad ji dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialiste ir yra pripažinta mažamečių nukentėjusiųjų atstove. E. ir A. G. šeima jai tapo žinoma kaip socialinės rizikos šeima, kai atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi Vaiko teisių apsaugos tarnyba iš kaimynų ir bendruomenės gaudavo informacijos, jog G. šeima turi vaikų, tačiau jie nėra matomi lauke, nebendrauja su aplinkiniais, tarnyba stengėsi užmegzti su G.s kontaktą. Buvo pradėta rinkti medžiagą iš visų institucijų, bendrauta su medikais, tačiau šeima nuolat keitė gydymo įstaigas. Vaikai nelankė ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Bandant spręsti klausimą dėl vaikų mokyklos lankymo, šeima su jais nebendravo, buto durų niekas neatidarė. Vienintelis ryšys su G.s buvo per seniūniją, iš kurios G. gaudavo maisto produktus. L. G. nelankė mokyklos. Kai L. G. pradėjo eiti į mokyklą, paaiškėjo, kad po dviejų mėnesių vaikai vėl nelankė pamokų, o pamokų metu visuomet turėdavo įsijungę mobiliuosius telefonus, kad tėvai girdėtų, kas vyksta. Vaikai nelankė užklasinės veiklos, vėluodavo į pamokas. Po mokyklos juos iš karto paimdavo mama. Buvo svarstymai, peržiūros, kviečiama teta A. S., kuri užtikrino, kad su vaikais viskas gerai, tėvai juos myli. Vaiko teisės pasiliko teisę ir toliau bendrauti su organizacijomis, kurios palaiko ryšį su vaikais. 2011 m. komisijoje buvo priimtas sprendimas kreiptis į prokuratūrą dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ir patekti į šeimą, ketinant atlikti vaikų psichiatrinę ekspertizę, nebuvo aišku, kokios būklės buvo vaikai. Buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ir nuspręsta, kad vaikams reikalinga laikinoji globa, kadangi vaikai buvo atsiliekantys, apleisti, tėvai jais netinkamai rūpinosi (dukra L. G. buvo patekusi į Kauno klinikas dėl apsinuodijimo medikamentais). Nebuvo nustatyta, kad vaikams buvo draudžiama eiti į kiemą. Buvo paskirta L. E. G. laikinoji globa, tačiau po paros mama ją pasiėmė. Kadangi buvo negalima vaikams užtikrinti tinkamo saugumo, nenustačius globos, vaikai buvo paimti iš šeimos į „Pagynės“ vaikų globos namus ir kreiptasi į teismą dėl vaikų atėmimo. Teismui leidus paimti vaikus, jie su antstoliu buvo paimti. Vaikų tėvai į teismo posėdį neatvyko, tėvas nebuvo apklaustas. Nors buvo išvažiuojamasis posėdis, tačiau tėvai jų į namus neįsileido. Atsiradus šeimoje globėjai A. S., buvo nuspręsta perduoti jai vaikų globą. Ji (V. M.) susidarė nuomonę, kad šeimos galva yra E. G., su kuriuo būdavo bendraujama, vaikai jo klausė. Be to, jis turi didelę įtaką savo žmonai, jis turėjo tikslą bet kuriuo metu viską žinoti ir kontroliuoti. Nors jis nevaikšto, tačiau galėjo auklėti žodžiais. Kadangi kitas tėvas yra vaikštantis, tai nuo atsakomybės neatleidžia. Nustačius vaikų globą, buvo išspręstas klausimas dėl vaikų bendravimo su tėvais, tačiau motina daugybę kartų neatvažiavo į susitikimus. Be to, stebint socialinei darbuotojai, tėvas galėjo kalbėtis su vaikais telefonu. 2014 m. įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo nustatyta nuolatinė vaikų globa. Su globėja yra bendraujama kartą ar du kartus per metus. Gyvenant su globėjais, vaikų netinkamo auklėjimo pastebėta nebuvo, vaikai padarė didelę pažangą. Anksčiau L. E. G. praktiškai nekalbėjo, o šiuo metu situacija yra pasikeitusi.

Kaltinamieji E. G. ir A. G. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, A. G. parodymų dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nedavė, o E. G. teigė, kad savo vaikus prižiūrėjo ir rūpinosi jais pagal galimybes, kadangi E. G. dėl savo ligos negalėjo fiziškai jų išleisti į mokyklą, o A. G., turėdama prižiūrėti sergantį sutuoktinį ir tris vaikus, stengėsi savo pareigas atlikti kaip galėdama geriau, tokius kaltinamųjų parodymus paneigia duomenys, užfiksuoti liudytojų ir globėjų parodymuose bei kita rašytinė medžiaga. Byloje esantys teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai patvirtina, kad L. S. G., L. J. G. ir L. E. G. konstatuoti mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas, apleistumas, jų protinio išsivystymo lygis, pažintinės veiklos ypatumai yra lengvo protinio atsilikimo ribose: jis stokoja bendrų žinių, bendravimo, socialinio supratingumo įgūdžių, nesidomi jo amžiaus vaikams įprasta veikla, vaikai yra socialiai ir pedagogiškai apleisti, be to, L. S. G. raidai, asmenybei ir požiūriui bei reakcijai į aplinką didelę įtaką daro jo tėvas, apie kurį pastarasis pasakoja su įtampa, nerimu, gėda, gailesčiu. Ekspertizės akte nurodoma, kad vaikams diagnozuoti sutrikimai labiau atspindi ne realius jų intelektinius gebėjimus, o tai, jog jie yra socialiai bei pedagogiškai apleisti. Tai patvirtina ir 2011-10-15 Kauno rajono socialinių paslaugų centro šeimos įvertinimas, kuriame nurodyta, jog G. vaikai, augantys su tėvais, yra traumuojami, kadangi jie beveik visiškai neturi kontakto su išorine aplinka, jie yra labai retai išleidžiami pažaisti į kiemą, niekur neišeina iš namų, tik su mama pas gydytoją ar į parduotuvę. Vaikai ne visada lanko mokyklą, ir, nors A. G. teigia, kad jie serga, tačiau tai pateisinančių duomenų nepateikia. Liudytoja O. N. parodė, kad A. G. atnešdavo gydytojų pažymas ir tėvų raštelius, pateisinančias vaikų pamokų nelankymą, tačiau pateisintos buvo ne visos pamokos. Mokyklos direktorei paskambinus gydytojai, pastaroji aiškino, kad sergančių vaikų nematė, o pažymas išrašydavo pagal mamos žodžius, tačiau, pačių vaikų paklausus, ar jie sirgo, vyresnysis sūnus jaunesniajam neleido kalbėti, jie bandydavo teisintis, kad sirgo, bet po to išsiduodavo, kad nesirgo, o namuose žaidė kompiuteriu. Taip pat vyresnysis berniukas paaiškino, kad nėra kam jų išleisti į mokyklą, kadangi mamos nėra namuose. Vaikai dėl mokyklos nelankymo neatestuoti ir buvo paliekami kartoti kursą. Per pamokas vaikai prasitardavo apie situaciją namuose, kad jų neleisdavo į lauką, jie su niekuo nebendravo, neturėjo draugų. Tai patvirtino ir liudytoja L. S., nurodžiusi, kad, nors ji gyvenanti toje pačioje laiptinėje, kaip ir G. šeima, tačiau per penkerius metus vaikus kieme yra mačiusi tik kelis kartus. Be to, vaikams pasiūlius mokytis namuose, A. G. nesutiko, motyvuodama, kad vaikai dėl tokių ligų mokymosi namuose negaus. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir nuoseklūs bei išsamūs liudytoja apklaustos A. S. parodymai, kuri patvirtino, kad G. vaikai nelankė mokyklos, nes jų mama A. neatsikeldavo, be to G. nutarė, jog abiems vaikams eiti į vieną klasę bus paprasčiau, tačiau, net ir berniukams pradėjus lankyti mokyklą vienu metu, po kurio laiko jie vis tiek mokyklos nelankė. Liudytoja taip pat patvirtino socialinės pedagogės L. S. parodymus, kad G. neleisdavo vaikų į kiemą, nes jiems atrodė netinkama aplinka. Po to, kai jai buvo paskirta vaikų globa, tik birželio mėn. pasimokę namuose vaikai perėjo į antrą klasę, 2015 m. abu berniukai trečioje klasėje yra vos ne pirmūnai, kas paneigia kaltinamojo E. G. parodymus, jog vaikai patys nenorėjo mokytis, o jis, būdamas neįgalus, fiziškai negalėjo išleisti jų į mokyklą. Šie liudytojos duomenys patvirtina ir ekspertizės aktuose nurodytas aplinkybes, kad vaikų mokymosi sutrikimai pasireiškė ne dėl jų asmeninių savybių, o dėl to, kad jie buvo socialiai ir pedagogiškai apleisti.

Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2011-08-10 Kauno rajono socialinių paslaugų centro šeimos įvertinimas, kuriame nurodyta, kad L. S. G. dažnai praleidinėjo pamokas, vėluodavo į pirmas pamokas, per mokslo metus praleido 560 pamokų, o, ir būdamas pamokose, jis visada bendraudavo su tėčiu mobiliuoju telefonu, į draudimus kalbėtis telefonu per pamokas nereaguodavo. Tai patvirtino ir liudytoja vaikų mokytoja O. N.. 2011-08-10 Kauno rajono socialinių paslaugų centro šeimos įvertinime nurodyta, kad socialinio darbuotojo požiūriu, šeimos požiūris į vaikų ugdymą neadekvatus, L. S. G. tėvai sąmoningai be pateisinamos priežasties daugiau kaip pusę mokslo metų neleido jo į mokyklą, sutiko, kad vaikas kartotų kursą vien dėl to, jog jis pradėtų iš naujo lankyti mokyklą su savo jaunesniuoju broliu L. J. G., kas patvirtina A. ir E. G. veiksmų tiesioginę tyčią. Liudytojų O. N. ir L. S. parodymus, kad L. S. G. pradėjus lankyti mokyklą su savo broliu L. J. G., pradžioje vaikai į pamokas atvykdavo, tačiau vėliau taip pat retai pasirodydavo pamokose, patvirtina ir byloje pateikti analogiškas bylos aplinkybes patvirtinantys (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos raštai, kuriuose nurodyta, kad vaikai mokslo metais praleido daug pamokų, iš kurių ne visos buvo pateisinamos. 2012-03-09 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos rašte nurodyta, kad A. G., vaikams neatvykus į mokyklą, neatsiliepia į skambučius, neinformuoja apie neatvykimo priežastis, nė karto nesidomėjo jų mokymosi pasiekimais, abiejų mokinių mokymosi rezultatai yra nepatenkinamo lygio, viso praleista 622 pamokų, tėvai socialinių pedagogų ir mokytojų į namus neįsileidžia. 2012-06-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos raštas patvirtina, kad tėvai atsisakė siūlyto vaikų mokymosi namuose, su jais susisiekti nepavyko, į namus neįsileido ir, kadangi berniukai nelankė mokyklos, neįsisavino 1 klasės ugdymo kurso, jų metiniai pasiekimai įvertinti nepatenkinamai, mokiniai paliekami kartoti pirmosios klasės ugdymo programą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi, kaltinant asmenį šios nusikalstamos veikos padarymu, turi būti įrodinėjama tik tiesioginė tyčia. Tokiu atveju tiesioginei tyčiai reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas taip veikti (valinis suvokimas). Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų matyti, kad E. ir A. G., veikdami priešingai vaikų interesams, sukūrė tokią situaciją, kuomet jų vaikams buvo konstatuoti mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas, apleistumas.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. nurodyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. numatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Abu kaltinamieji turėjo galimybę bendrauti su švietimo įstaigomis, sprendžiant vaikų mokymosi klausimus, ir tuo užtikrinti, kad berniukai lankytų mokyklą, o mergaitė – darželį, arba vaikai būtų mokomi namuose, kad lankytų kitas formaliojo švietimo sistemos mokyklas. Nenustatytos jokios objektyvios ir pateisinamos priežastys, dėl kurių G. neužtikrino ir nesudarė sąlygų, kad jų vaikai mokytųsi, būtų lavinami pagal savo amžių ir poreikius, užsiimtų užklasine veikla, bendrautų su bendraamžiais, t. y. visapusiškai ir harmoningai vystytųsi. Tai, kad jie veikė tiesiogine tyčia, patvirtina byloje esantys duomenys, jog tiek (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos darbuotojai, tiek socialiniai darbuotojai daugybę kartų bandė susisiekti su G. šeima, vykdavo į jų namus, siūlydami pagalbą, ką patvirtina byloje pateikti šeimos aplankymo aktai, buvo kreiptasi į G., siūlant vaikams mokslą namuose, kadangi jų sūnūs dėl pamokų nelankymo nebuvo perkeliami į aukštesnę klasę, ko G. taip pat atsisakė, be to, tiek A. G., tiek E. G. buvo bausti administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, tačiau jie išvadų nepadarė, ir toliau sistemingai nesistengė užtikrinti vaikų mokslo, sąmoningai neleisdavo jų į lauką, ką patvirtino ir pati A. G., nurodžiusi, jog vaikams yra sukurtos sąlygos žaisti balkone, o kieme, kur jie galėtų bendrauti su kitais savo bendraamžiais, G. atrodė netinkamos sąlygos vaikams žaisti, dėl ko ekspertizės aktuose nurodyta, jog vaikai stokoja bendravimo įgūdžių, jiems diagnozuotas socialinis apleistumas. Nors kaltinamasis E. G. fiziškai negalėjo palydėti vaikų į lavinimo įstaigas, užklasinės veiklos būrelius, tačiau tiek jis, tiek A. G. privalėjo panaudoti savo, kaip tėvų, valdžią vaikų atžvilgiu, nuolat ir kryptingai veikti vaikų sąmonę, siekiant kuo geriau parengti juos savarankiškai gyventi visuomenėje, orientuoti ir formuoti vaikų nuostatas taip, kad šie siektų mokslo tiek, kiek leidžia jų protiniai gebėjimai, ir iki 16 metų privalomai lankytų mokyklą. Kauno rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos patvirtina, kad L. E. G. ir L. J. G. nustatyti būtini dideli ugdymosi poreikiai, o L. S. G. – vidutiniai ugdymosi poreikiai. L. E. G. nustatytas kalbos sutrikimas (vidutinis kalbos neišsivystymas), visiems trims G. vaikams nustatyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Tuo tarpu vaikams gyvenant su globėjais, vaikų netinkamo auklėjimo pastebėta nebuvo, vaikai padarė didelę pažangą. Anksčiau L. E. G. praktiškai nekalbėjo, o šiuo metu situacija yra pasikeitusi, L. S. ir L. J. G. mokymosi rezultatai A. S. teigimu yra geri, jie mokykloje sėkmingai buvo perkelti į aukštesnes klases.

E. G. ir A. G. netinkamai auklėjo savo mažamečius vaikus, neužtikrino jų mokyklos bei darželio lankymo ir nesudarė sąlygų jiems mokytis namuose, socialiai juos izoliavo, nesudarė sąlygų jiems bendrauti su bendraamžiais, užsiimti užklasine veikla, tokiu būdu piktnaudžiavo minėtomis tėvų teisėmis ir pareigomis ir pažeidė savo vaikų teises. Jų veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str.

Nustatyta, kad kaltinamųjų A. ir E. G. mažamečiai vaikai L. S. G., L. J. G. ir L. E. G. kartu su tėvais gyveno iki 2013-06-04, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nurodant veikos baigtumo momentą 2013-06-04, ir kaltinime nurodant, jog nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2008-07-18 iki 2013-06-04.

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad 2013-04-17 11.15 val. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos telefonu Nr. 31-37-66 paskambino E. G., su kuriuo ji kalbėjo apie 40 min. Tokie pokalbiai yra surašomi į tarnybinį pranešimą ir segami į bylą. Buvo surašytas trumpas pokalbio turinys. Pokalbio metu E. G. jai pasakė, kad, jeigu jie bandys paimti iš jo vaikus, jis padarys blogiau nei padarė „(duomenys neskelbtini)“. Smulkiai šio pasakymo jis nepatikslino, tačiau tai buvo suprasta kaip grasinimas, tiek jai pačiai, tiek vaikams. Turint galvoje šio pasakymo kontekstą, ją tai neramino, ji priėmė tai kaip savo ir vaikų fizinį pavojų sveikatai ir gyvybei. E. ir A. G. šeima Vaiko teisių apsaugos tarnybai yra žinoma nuo 2008 metų. Kontaktų su jais užmegzti nepavyko, į jų namus patekti buvo praktiškai neįmanoma. Vaikai neidavo į mokyklą, buvo paliekami antriems metams dėl pamokų nelankymo. E. G. veiksmų ji nevertino kaip siekio tinkamai vykdyti pareigas ir susigrąžinti vaikus neteisėtais būdais. Bendradarbiavimo su kaltinamaisiais nebuvo. Kai buvo išleistas įsakymas apgyvendinti vaikus „Pagynės“ vaikų globos namuose, tik tada su kaltinamaisiais jų namuose vyko pokalbis, po kurio sekė kaltinime nurodytas pasakymas. Tuo metu vaikai buvo namuose, jų paimti negalėjo, buvo neramu, nes neaišku, kas galėjo atsitikti. Įsakymas vaikus paimti į „Pagynės“ vaikų globos namus buvo išsiųstas A. ir E. G. registruotu paštu, vaikai buvo paimti balandžio 9 d. Pokalbio su E. G. metu buvo galima suprasti, kad jam buvo žinoma apie priimtus įsakymus. Kai atsirado alternatyva vaikus perduoti tetai ir dėdei, Vaiko teisių apsaugos tarnyba sutiko su kompromisu, buvo pasirinktas kitas variantas. Iniciatyva vaikus apgyvendinti pas S. kilo iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, jų teta sutiko globoti vaikus. Kai į Vaiko teisių apsaugos tarnybą atvykdavo A. S., kontaktų su E. G. nebuvo. Papildomos apklausos metu J. D. parodė, kad tvirtina savo duotus parodymus. Kadangi su E. G. bendraudavo ilgų pokalbių metu, todėl 2013-04-17 buvo ne pirmas jų pokalbis, tačiau šio pokalbio metu jis pasakė, kad, jeigu bus bandoma paimti vaikus, jis padarys blogiau nei padarė „(duomenys neskelbtini)“, o paprašius patikslinti, jis atsakė: „jūs pabandykite, tada pamatysi“. Šie jo žodžiai buvo pasakyti telefonu, toliau pokalbis vyko apie tai, kad jis sutinka, jog būtų nustatyta vaikų globa pas artimą asmenį. Daugiau informacijos jis nepatikslino, tačiau 2013 m. buvo Garliavos įvykio įkarštis. Į G. namus jie patekti negalėjo, vaikai buvo nevedami į mokyklą, todėl jai susidarė įspūdis, kad jis gali ką nors padaryti savo vaikams. Viso pokalbio su E. G. detalių ji prisiminti negali, visa medžiaga yra surinkta teisingai ir prijungta prie baudžiamosios bylos. Daugiau su E. G. telefonu ji nebendravo, bendravo asmeniškai jo namuose, tačiau ar tai buvo prieš, ar po šio pokalbio, ji neprisimena, mano, kad galimai tai buvo prieš pokalbį telefonu, namuose grasinama nebuvo. G. vaikai buvo paimti iš mokyklos, jų paėmime ji nedalyvavo.

2013-04-09 Kauno rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai Nr. ĮS-566, Nr. ĮS-568, Nr. ĮS-569 dėl laikinosios globos L. E. G., L. S. G. ir L. J. G. nustatymo patvirtina, kad vaikų globėju buvo paskirti Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namai (4 t., b. l. 67 - 69).

2013-04-19 Kauno rajono Savivaldybės Administracijos vedėjos J. D. pranešime Nr. VS-978 ir 2013-04-17 telefoninio pokalbio protokole užfiksuota, kad 2013 m. balandžio 17 d. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių reikšdamas pretenzijas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, nustatyti vaikams L. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją globą ir perduoti vaikus laikinajam globėjui - Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namams. Tėvas teigė, kad jis rūpinasi vaikais, piktinosi visų tarnybų darbu, taip pat pareiškė, „kad jeigu bus bandoma paimti jo vaikus iš namų, jis" padarysiąs kur kas blogiau, nei padarė (duomenys neskelbtini)“. Paprašius patikslinti, ką jis turi mintyse, E. G. atsakė, kad jūs pabandykit, o jau tuomet patys pamatysit (4 t., b. l. 132, 133).

2014-01-14 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad buvo užfiksuoti E. G. ir A. G. naudoto mobilaus ryšio abonento sujungimai su nukentėjusiosios J. D. darbo kabineto telefono abonento numeriu (6 t., b. l. 104-115).

Nors kaltinamasis E. G. neigia grasinęs Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjai, teigė, kad pastaroji ne taip suprato jo žodžius, jis tik norėjo pasakyti, jog padarys viską, ko iš jo reikalaujama, kad vaikai iš jo nebūtų atimti, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios J. D. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji nurodė, kad po to, kai 2013-04-09 buvo priimti Kauno rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai apgyvendinti G. vaikus „Pagynės“ vaikų globos namuose ir šie įsakymai registruotu paštu buvo išsiųsti susipažinti E. ir A. G., į jos tarnybinį telefoną paskambinęs E. G. pasakė, kad, jeigu bus bandoma paimti jo vaikus, jis padarys blogiau negu „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiajai paprašius patikslinti savo žodžius, E. G. atsakė: „jūs tik pabandykit, o jau tuomet patys pamatysit“. Nukentėjusioji nurodė, jog tokius kaltinamojo žodžius ji suprato kaip grasinimą tiek jai, tiek G. mažamečiams vaikams, kadangi socialiniams darbuotojams buvo neįmanoma patekti į G. namus, jiems nebuvo žinoma, kokia situacija buvo šeimoje. Pažymėtina, jog toks E. G. teiginys buvo išsakytas tuo metu didelį socialinį atgarsį turėjusių įvykių, susijusių su mažamečio asmens galimu tvirkinimu, kontekste, ir, įvertinant šią aplinkybę, susiformavusią bauginančią ir socialinį netikrumą sukuriančią situaciją, traktuotinas kaip psichologė prievarta prieš nukentėjusiąją, kurios, kaip Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos, buvo reikalaujama susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, tai yra, nepaimti iš E. ir A. G. šeimos jų vaikų.

Tai, kad E. G. kreipėsi į nukentėjusiąją telefonu, patvirtina 2013-04-19 Kauno rajono Savivaldybės Administracijos vedėjos J. D. pranešimas Nr. VS-978 ir 2013-04-17 telefoninio pokalbio protokolas, kuriuose užfiksuota E. G. pokalbio su nukentėjusiąja eiga, taip pat 2014-01-14 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo užfiksuoti E. G. ir A. G. naudoto mobilaus ryšio abonento sujungimai su nukentėjusiosios J. D. darbo kabineto telefono abonento numeriu. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytas telefoninis pokalbis įvyko jau po to, kai buvo priimti įsakymai dėl E. ir A. G. vaikų perdavimo Pagynės vaikų globos namams ir jie registruotu laišku buvo išsiųsti E. ir A. G., tai yra jau priėmus sprendimą dėl vaikų iš G. šeimos paėmimo, kas paneigia kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusioji ne taip supratusi jo žodžius, o jis tik norėjęs pasakyti, jog padarys viską, kad vaikai nebūtų atimti.

Nukentėjusiųjų mažamečių atstovė pagal įstatymą A. S. parodė, kad ji dėl vaikų turėjo konfliktą su G.s, kurie jai pastoviai skambino, klausinėjo, kur jie randasi, ką veikia. Kai vaikai gyveno jos namuose, ji buvo šantažuojama. Ji vaikams nedrausdavo kalbėtis su tėvais telefonu. Kartą įėjusi į kambarį ji pamatė L. S. G. kalbantį su mama. Jo akys buvo pilnos ašarų, jam buvo sunku klausytis, todėl ji paklausė, kas atsitiko. Vaikas jai atsakė: „žiurke tu“, todėl ji suprato, kad vaikai buvo mokomi elgtis priešingai. Ji yra girdėjusi A. G. pamokymus, kad vaikai nieko nedarytų, neklausytų globėjų, nes kitaip jie niekada negrįš pas tėvus. Vaikas buvo pavadintas „gaidžiu“. Be to, ji yra pastebėjusi sulaistytą kilimą ir nuplėštus tapetus. Po pokalbio su A. G., L. G. labai sutriko, nežinojo, kaip elgtis, sakė, kad nenori taip elgtis, kad jam taip liepia mama, kadangi priešingu atveju jis niekada nebepamatys tėvų. Vaikas prisipažino, kad jis priliejo vandens ant kilimo ir nuplėšė tapetus.

Liudytoju apklaustas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po 2013-06-20 20.40 val. A. G. apsilankymo jo namuose, tą pačią dieną vaikų kambaryje su A. S. pastebėjo, kad apipiltas kilimas. Paklausus kas tai padarė, visi vaikai pasakė, kad jie visi. Mano, kad tai galėjo primokinti A. G., kadangi matė, kaip ji apsikabinusi L., kažką kuždėjo jam į ausį. L. šiek tiek atžagarus ir juo manipuliuoti sudėtingiau, o L., mano yra tėvų prigąsdintas ir viską daro ką tėvai liepia. 2013-06-21 bute pajuto nemalonų kvapą. Išsiaiškino, kad dulkių siurblyje, dulkių surinkimo maišelyje yra pripilta vandens. Mano, kad vaikai tai padarė primokinti savo tėvų. Tėvai dažniau skambindavo L. Girdėjo, kaip vaikas kalbėjo su E. G., kuris pasidomėjo kaip vaikai gyvena ir pasakė, kad su juo nori pakalbėti mama. Tuomet išgirdo kaip A. G. pasakė L., kad neklausytų A. S., vadintų ją žiurke, draskytų sąsiuvinius. Pažodžiui atkartoti negali, tačiau L. buvo pasakyta, kad jei jis klausys A. S., jis bus gaidys. L. dėl to labai susinervino ir apsiverkė. Daugiau pokalbių negirdėjo. Pastebėjo, kad L. su tėvu ar mama pakalba labai trumpai, papasakoja ką veikė ir baigia pokalbį, o L., kai jam paskambina tėvai, užsidaro vienas kambaryje ir kalbasi. Po pokalbio su mama ar tėvu, berniukas pasidarydavo atžagarus, uždaras, viskas jam būdavo negerai. Jei A. S. paruošdavo ką nors valgyti, L. viskas netikdavo. Pats L. yra pasakęs, kad tėvai jam liepė valgyti tik ekologišką maistą, tai yra būtent tai, ką paruošia pati A. S., bet ne pirktinį maistą. Po pokalbio, kuomet A. G. mokino L. blogai elgtis, jis su A. S. nusprendė neleisti telefonu bendrauti vaikams su tėvais. Su tėvais vaikai telefonu bendravo apie savaitę, kuomet atsikraustė gyventi pas juos (5 t., b. l. 83-84). Teisiamojo posėdžio metu M. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2013-06-21 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad A. S. kreipėsi ir nurodė, jog 2013-06-09 apie 14 val. A. G. paskambino savo sūnui L. S. G., o pastarasis, kalbėdamas telefonu, pradėjo slėptis nuo globėjos, o ji, priėjusi prie vaiko, išgirdo, kaip A. G. jam rėkė, kad, jeigu vaikai klausys A., jie niekada negrįš namo. Ji liepė vaikui savo globėją vadinti žiurke ir jos neklausyti, nes kitaip jie niekada nepamatys savo tėvo ir motinos. Pokalbis su pertraukomis truko apie tris valandas. Be to, ji suprato, kad A. G. savo vaikams rašydavo trumpąsias žinutes, juos nustatinėjant prieš globėją. Vaikams buvo daromas psichologinis spaudimas (5 t., b. l. 1).

2013-06-10 A. S. pareiškime Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad 2013-06-09 A. G. paskambinusi L. S. G., pradėjo vaikus nuteikinėti prieš globėją ir jos vyrą, skatino neklausyti, atsikalbinėti, nevalgyti, nes jie nori ko kito ir ji privalo tai paruošti. Skatino rėkti, muštis, sekti, ką ji kalba su kaimynėmis, kas pas ją užeina, nepasilikti su vyru, niekur su juo neiti. Nesimokyti, sudraskyti mokslo lapus. Jeigu jie klausys globėjos, niekad tėvelių nematys, o jie laukia, verkia visko pripirkę. Pokalbis vyko nuo 13 val. iki 15 val. Po to A. G. liepė vaikui globėją pavadinti „žiurke“, nes, jei nepavadins, tai jis „gaidys, debilas“. Vaikams buvo daromas psichologinis spaudimas, vaikai panikavo, verkė, su ja nekalbėjo (5 t., b. l. 3).

2013-08-20 apžiūros telefonas patvirtina, kad buvo apžiūrėti, aprašyti ir fotolentelėje užfiksuoti A. S. tyrimui pateikti L. S. ir L. J. G. mobilaus ryšio telefonai (5 t., b. l. 26 – 32).

2013-09-18 papildomos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo papildomai apžiūrėti ir aprašyti L. S. ir L. J. G. mobilaus ryšio telefonai, kuriuose užfiksuotas vienas įvestas Nr. 8(duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „Namai“. Mobilaus ryšio telefone „Samsung GT-E1200M“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), matyti, kad telefono numeriu, pavadintu „Namai“, buvo skambinta 16 kartų, 2013-06-09 šiuo numeriu skambinta 10.56 val., pokalbio trukmė – 5.47 min (5 t., b. l. 33 – 42).

2013-07-02 paaiškinime užfiksuota, kad L. S. G. parodė, jog 2013-06-09 jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama A. G. ir pasakė, kad jis neklausytų globėjos A., kad atsikalbinėtų, neruoštų pamokų, kad pavadintų globėją „žiurke“, nes, jeigu nepavadins, tai mama jį vadins „gaidžiu“. Jis bijojo mamos, todėl globėją pavadino kaip liepė. (5 t., b. l. 53).

2014-01-14 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad buvo užfiksuoti E. G. ir A. G. naudotų mobilaus ryšio abonentų sujungimai su nukentėjusiųjų L. S. G. ir L. J. G. naudotais mobilaus ryšio abonentais (6 t., b. l. 104-115).

2013-06-08 – 2013-06-10 telefoninių pokalbių išklotinė tarp A. G. ir abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) (L. ir L.) patvirtina, kad A. G. L.i nurodė: „Prašau nežiūrėti pas A. televizoriaus, tu viską puikiai žinai, multikus gali žiūrėti per A. kompą, jeigu ką, per televizorių negali, o, jeigu tu mūsų sąlygų... Žinau tu viską, ką tau tėvas yra sakęs ir, jeigu tu nesilaikai mūsų sąlygų, tai galėsi Pagynėje gyventi, supratai, debile? Ir baigsis tavo linksmybės“. Pokalbio fone girdisi, kaip E. G. žmonai nurodinėja, ką sakyti vaikui. 2013-06-09 pokalbio tarp A. G. ir L. G. išklotinė patvirtina, kad A. G. berniukui nurodė, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba jam leistų atvažiuoti pas tėvą, jeigu vaikai nesimokytų ir pareikštų streiką, jiems reikia nesimokyti, ožiuotis, neklausyti, nedaryti pamokų, kol nepamatys tėvo su motina. Ji nurodo L. G. išsireikalauti, kad leistų vaikams atvykti pas tėvus. Be to, vaiko gyvūnai (šuo ir katinas) liūdi, nes ji šuns nevedžioja, jais nesirūpina, tačiau liepia vaikams „nep.... (necenzūrinis žodis) proto apie gyvūnus“, reikalauti pas tėvus, tik nesakyti, kaip taip liepė tėvai, nes kitaip jie gyvenime nepamatys ir daugiau neišgirs tėvų. Nuo pirmadienio vaikams nurodyta neruošti pamokų, neiti, sėdėti namuose ir durnavoti. Pokalbio fone girdisi, kaip E. G. diktuoja moteriai, ką jai kalbėti su vaiku. 2013-06-09 A. G. pokalbis su L. G. patvirtina, kad A. G. vaikui nurodo sakyti, kad jam trūksta tėvų, žvėrelių, šlepetės yra per mažos, klausia, ar jis negirdint A. S. pakalbėjo su L. G. apie tai, ką A. G. jam sakė. Vaikui nurodžius teigiamai, A. G. jam sako, kad, jeigu nedarys taip, kaip jam sakoma, jis niekada nepamatys savo tėvų ir gyvūnėlių. Tėvas pats pasmaugs šunį, o ji jį užkas. A. G. nurodo jam protestuoti prieš globėjus, klausyti jų pokalbių, „jeigu ateina koks svetimas snukis“, „naglai“ lįsti, prisistatyti ir, jeigu kiti atvykę asmenys prisistatys, pranešti tėvams. A. G. jam nurodė „tėtis sakė, jog jam reikia nup.... (necenzūrinis žodis) Wi-Fi dėžutę, ...., į tą skylutę su adata ch... (necenzūrinis žodis)“...., kad „(duomenys neskelbtini)“ nerodytų filmų ir jis turėtų Wi Fi susitvarkyti“. Jam ir L. geriausia taip elgtis, kai nėra globėjų ir L., nes ji viską išduos. O geriausia, jei taip padarytų jis vienas. Jie turi nesimokyti ir nesistengti, piešti ant sienų, landžioti į šaldytuvą, vogti, plėšyti tapetus, „visus siųsti n... (necenzūrinis žodis)“, nes kitaip jie nepamatys tėvų. E. G., paėmęs telefono ragelį iš A. G., sūnui sako: „Ar apsimyžęs b... (necenzūrinis žodis) jau ten, valgyt užsimanęs b... (necenzūrinis žodis), o gal b... (necenzūrinis žodis) niežti?“. Pokalbio metu yra vartojami necenzūriniai žodžiai, vaikui liepiama A. S. vadinti „žiurke“, o jei šis to nepadarys, jis bus „gaidys“. Viso pokalbio metu girdisi, kaip E. G. diktuoja moteriai, ką kalbėti su vaiku (7 t., b. l. 49 – 68, 109 - 111).

Pagal BK 148 str. 1 d. be kita ko atsako tas, kas reikalavo iš žmogaus elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo elgesį, poelgius, veiksmus, žinoma, teisėtus. Naudojant psichinę prievartą žmogus verčiamas elgtis prieš savo valią, veikti taip, kaip nori kaltininkas, t. y. varžoma jo laisvė. Šio nusikaltimo objektas – žmogaus laisvė. Reikalavimas kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą reiškia bet kokį reikalavimą elgtis prieš savo valią, jeigu to siekiama, naudojant psichinę prievartą. Psichinės prievartos panaudojimas yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalą nukentėjusio asmens ar jo artimųjų interesams – sumušti, sužaloti, atimti laisvę, sugadinti turtą, ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindžiamo grasinimu, pateikimo momento, žinoma, nukentėjusiajam suvokus, kad jis verčiamas veikti prieš savo valią. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, norint priversti žmogų elgtis pagal kaltininko reikalavimą, suvokiant reikalavimo ir grasinimo neteisėtumą, kad reikalavimas varžo kito žmogaus laisvę.

Kaltinamoji A. G. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, o E. G. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad įvykio metu buvo pirmos paros šeimoje be vaikų, jų ryšys buvo stiprus ir jie tikėjosi savaitgalį juos pamatyti, buvo nežinioje, kalbėjosi su vaikais. Tai nebuvo psichologinis smurtas, jis bandė vaikams padėti. Kadangi buvo vengiama sudaryti matymosi su vaikais grafiką, jie visokiais būdais kovojo, todėl vaikams patarė, kaip to pasiekti, kadangi puikiai žinojo sistemą. Jie vaikams aiškino, kad vaikų teisės nesilaiko duoto žodžio, todėl jie gali kovoti visokiais būdais, tai yra neinant į mokyklą, nesimokant. Jie vaikams sakė, kad, jeigu jiems nėra leidžiama pasimatyti su tėvais, jie taip pat gali nevykdyti to, kas iš jų reikalaujama. Minėta, jog psichinės prievartos panaudojimas šios nusikalstamos veikos padarymo atveju yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalą nukentėjusio asmens ar jo artimųjų interesams. Liudytoja A. S. nuosekliai ir išsamiai parodė, kad praėjus savaitei po to, kai jai atiteko G. vaikų globa, vaikams persikėlus gyventi į S. namus, ji matė ir girdėjo, kai vienas berniukas kalbėjo telefonu su mama, jo akys buvo pilnos ašarų, jam buvo sunku klausytis ir tuomet jis pasakė jai „žiurke tu“. Po to pastebėjo, kad sulaistytas kilimas, nuplėšyti tapetai. Ji girdėjo A. G. nurodymus telefonu vaikams taip elgtis. Tai patvirtino ir jos globotiniai, kurie nurodė, jog A. G. jiems liepė neklausyti globėjų ir nieko nedaryti, nesimokyti, niekur neiti. Liudytoja teigė girdėjusi A. G. ir L. S. G. telefoninį pokalbį, kad vaikai nesimokytų, neklausytų, nes kitaip jie niekada negrįš pas tėvus. Vaikai buvo pavadinti gaidžiais. L. S. G. sakė nenorintis taip elgtis, tačiau jam taip liepė mama. Tokius liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantis 2013-06-10 A. S. pareiškimas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodoma, kad A. G., paskambinusi L. S. G., pradėjo vaikus nuteikinėti prieš ją ir jos vyrą, skatino neklausyti, atsikalbinėti, nevalgyti, nes jie nori ko kito ir ji privalo tai paruošti, skatino rėkti, muštis, nesimokyti, sudraskyti mokslo lapus, o, jeigu vaikai klausys globėjos, niekada nematys tėvelių, kurie jų laukia, verkia visko pripirkę. Pokalbis vyko nuo 13 val. iki 15 val. Po to A. G. liepė sūnui pavadinti globėją „žiurke“, nes, jei nepavadins, tai jis bus „gaidys“, „debilas“. Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė kad po 2013-06-20 20.40 val. A. G. apsilankymo jo namuose, tą pačią dieną vaikų kambaryje buvo apipiltas kilimas. Paklausus kas tai padarė, visi vaikai pasakė, kad jie visi. Mano, kad tai galėjo primokinti A. G., kadangi matė, kaip ji, apsikabinusi L. G., kažką kuždėjo jam į ausį. Kitą dieną jis bute pajuto nemalonų kvapą, paaiškėjo, kad dulkių siurblyje, dulkių surinkimo maišelyje buvo pripilta vandens. Mano, kad vaikai tai padarė primokyti savo tėvų. Girdėjo, kaip A. G. pasakė L. G., kad šis neklausytų A. S., vadintų ją „žiurke“, draskytų sąsiuvinius. L. G. buvo pasakyta, kad, jei jis klausys A. S., jis bus „gaidys“. L. G. dėl to labai susinervino ir apsiverkė. Po pokalbio su mama ar tėvu, L. G. pasidarydavo atžagarus, uždaras, viskas jam būdavo negerai. Tai patvirtina ir 2013-07-02 L. S. G. paaiškinime užfiksuoti duomenys, kad L. S. G. parodė, jog 2013-06-09 jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama A. G. ir pasakė, kad jis neklausytų globėjos A. S., kad atsikalbinėtų, neruoštų pamokų, kad pavadintų globėją „žiurke“, nes, jeigu nepavadins, tai mama jį vadins „gaidžiu“. Jis bijojo mamos, todėl globėją pavadino taip, kaip liepė mama. Vaikams buvo daromas psichologinis spaudimas, vaikai panikavo, verkė, su ja nekalbėjo. Byloje yra pateiktos A. G. ir E. G. bei jų mažamečių vaikų telefoninių pokalbių išklotinės. 2014-01-14 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti įtariamųjų E. G. ir A. G. naudotų mobilaus ryšio abonentų sujunginiai su nukentėjusiųjų L. S. G. ir L. J. G. naudotais mobilaus ryšio abonentais. Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad tiek E. G., tiek A. G. telefoninių pokalbių su mažamečiais sūnumis L. S. G. ir L. J. G. metu sistemingai naudojo jų atžvilgiu psichinę prievartą, grasino jiems, kad, jei šie nesielgs taip, kaip jiems nurodyta tėvų, vaikai niekada jų nepamatys, vaikai pokalbio metu buvo vadinami įžeidžiančiais žodžiais, jiems A. G. teigė, kad, jeigu vaikai nesilaikys jų nurodymų, tėvas pasmaugs vaikų šuniuką, o ji gyvūną užkas.

Kaltinamieji, tik vaikams atsikrausčius gyventi globėjų namuose, per kelias dienas intensyviai nurodinėjo savo sūnums, kaip šie turi elgtis, kad pamatytų savo tėvus. 2013-06-09 užfiksuoti devyni pokalbiai, o 2013-06-10 užfiksuoti 4 pokalbiai, kurių metu vaikai buvo raginami neklausyti globėjų ir elgtis priešingai nei iš jų tikimasi. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad vaikams buvo keletą kartų kartojama, nurodoma nesimokyti, sudraskyti mokslo lapus, vadinti globėją „žiurke“, neklausyti, nevalgyti, atsikalbinėti, plėšyti tapetus, piešti ant sienų globėjų namuose, sugadinti Wi Fi įrangą, kad M. S. negalėtų ja naudotis, taip pat nurodė neišsiduoti, jog tokius nurodymus jiems davė tėvai. Vaikai pokalbio metu buvo bauginami, viso pokalbio su mažamečiais metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, o A. G. kalbant su vaikais, E. G. pastarajai nurodinėjo, ką kalbėti, taigi abu kaltinamieji, siekdami bendro tikslo, tai yra paveikti vaikų veiksmus, veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, siekdami, jog jų vaikai, būdami globėjos namuose, elgtųsi pagal kaltinamųjų nurodymus, panaudojo prieš mažamečius nukentėjusiuosius psichinę prievartą, teigė, jog, jei vaikai nesielgs taip, kaip tėvai jiems nurodė, jiems bus sukeltos neigiamos pasekmės, tai yra jie niekada nepamatys savo tėvų, todėl kaltinamųjų veika inkriminuota teisingai ir atitinka BK 148 str. 1 d.

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad E. G. yra jo žmonos krikštasūnis ir jo sūnėnas. 2013 m. birželio mėnesį A. G. atėjo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu G. vaikai jo namuose gyveno apie vieną mėnesį. A. G. su savimi turėjo vaizdo kamerą ir teigė, kad nori pasimatyti su vaikais. Jis kaltinamajai atsakė, kad nėra teismo sprendimo, todėl matytis su vaikais ji negali. Po to ji užėjo į namus ir vyriausiajam vaikui pradėjo kažką šnibždėti į ausį. Vaikas pradėjo nuo jos trauktis, todėl jis (M. S.) pasakė, kad pasimatymas baigtas, kadangi neaišku, kas vaikui buvo šnabždama. A. G. filmavo visą įvykį. Kadangi buvo vasara, durys buvo atidarytos. A. G., išėjusi už durų pradėjo rėkti, kokią jis turi teisę uždrausti jai matytis su vaikais. L. E. G. tuo metu žaidė kieme, apie du metrus nuo jo ir kaltinamosios, ji buvo išsigandusi, stovėjo ir žiūrėjo. Jis A. G. liepė išeiti, ji priešinosi, tačiau jis jai pasakė, kad tai buvo jo namai. Po to A. G. pradėjo dar labiau šaukti, ir, jiems būnant koridoriuje prie buto durų, sudavė jam kaire ranka, brūkštelėdama per odą, spyrė į tarpkojį. Stipraus smūgio ranka jis išvengė, kadangi patraukė galvą, tačiau jai įdrėskė į ranką ir jis pajuto skausmą dėl spyrio į tarpkojį. Viską matė L. E. G., kuri pradėjo verkti, ir kaimynai, tai yra kaimynė V. K., L., kurios pavardės jis nežino. Po to jis stipriai išstūmė A. G. per duris į kiemą. Į konfliktą įsikišo kaimynai, pradėjo šaukti A. G.: „ko tu čia atėjai, ko filmuoji, čia ne tavo kiemas“, o pastaroji jiems atsikalbinėjo. Jis pasakė, kad iškvies policiją, ir A. G. išėjo, tačiau po 20 min. ji vėl atėjo į kiemą ir, atsistojusi prie sandėliuko, pradėjo filmuoti sandėliuką ir kiemą. Jis iškvietė policiją ir išvežė A. G.. Su E. ir A. G. taikytis sutiktų.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji gyvena tame pačiame name kaip ir S. šeima, tik kitame aukšte. Datos tiksliai neprisimena, tačiau tai buvo vasarą, apie 20 – 21 val., kai ji, būdama savo namuose, išgirdo triukšmą ir nuėjusi prie lango pamatė verkiančią mergaitę, A. G., tiesiančią rankas ir kaimynę L. Š., kuri buvo paėmusi mergaitę už rankos ir ją ramino. A. G. nuėjo prie sandėliuko ir, su savimi turėdama filmavimo kamerą, pradėjo filmuoti visą namą ir kaimynę L. Š.. Ji (V. K.) A. G. klausė, kokią teisę ši turi kažką daryti, tačiau ji į gėdinimus atsakė kažkokiomis replikomis. Kadangi prašoma ji iš kiemo neišėjo, ji (V. K.) ją negražiai pavadino, sakė: „kokia tu motina, bandai ją išsitempti per jėgą“, sakė, kaip šitaip galima elgtis su vaikais. Jai pasirodė, kad A. G. buvo girta ar „apsiuosčiusi“, nes buvo kažkas įtartino. Po kelių minučių A. G. išėjo, tačiau vėl grįžo su filmavimo kamera. Kaimynė G. jau buvo paskambinusi policijai. Kai S. parsivežė vaikus, ji manė, kad vaikai serga, kadangi buvo labai išbalę, mergaitė buvo nuskustais plaukais. Įvykio metu mergaitė rėkė, verkė. Policiją iškvietė, nes A. G. vijo iš kiemo ir nežinojo, ką ji dar sugalvos ar padarys, negalėjo būti garantuoti už jos veiksmus ir kur bus panaudota filmuota medžiaga. Mano, kad A. G. jaučiasi laisvo elgesio moteris, vaikų aplankyti atvyksta „nuoga bamba“, trumpu sijonu, jai pasilenkus, matosi „stringai“, vaikams tuo metu žiūrint per langą.

Liudytoja L. Š. parodė, kad įvykio metu ji išėjusi į kiemą pamatė, kaip moteris tarpduryje grūmėsi, stumdėsi su jos kaimynu M. S.. Minėta moteris, kaip ji suprato, vaikų mama A. G., grūmėsi rankomis, spardėsi, veržėsi į vidų. Konflikto metu koridoriuje stovėjo mergaitė ir verkė, todėl ji, priėjusi prie mergaitės, paėmė ją už rankos, pasivedė toliau ir pradėjo ją raminti. Kad kas nors būtų sudavęs smūgius, ji nematė, tačiau matė, kaip buvo grumiamasi kojomis ir rankomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu, teismas perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad ji 2013-06-20 apie 20.40 val. būdama namuose, kieme išgirdo mergaitės riksmą, išėjo į kiemą ir priėjusi prie mergaitės, paėmusi už rankos, ją ramino. Mergaitė stipriai kibo jai į ranką. Dar tik pravėrusi savo duris, pastebėjo, kad M. S. buto prieškambaryje stovėjo moteris šviesiais plaukais, kaip vėliau sužinojo, A. G., kuri skeryčiojosi rankomis ir spardėsi, tarsi norėdama patekti į butą. Paėmusi už rankos mergaitę, ji priėjo arčiau namo durų link M. S. buto. Tuomet girdėjo, kaip M. S. prašė A. G., kad pastaroji išeitų. A. G. išėjusi iš prieškambario kažką sau tyliai kalbėjo ir reiškė nepasitenkinimą kaimynais, tačiau ką konkrečiai ji sakė, nepamena. Ar neišėjusi į kiemą A. G. vartojo necenzūrinius žodžius ir ką nors iš kaimynų įžeidinėjo, negirdėjo. Ji paklausė A. G., gal ji yra girta, tačiau A. G. sušuko ant jos: „tu pati girta“. Išėjusi iš M. S. buto prieškambario, A. G. puolė prie L., t. y. pritūpė prie jos ir mergaitę apkabino. L. akytės buvo pilnos išgąsčio ir ji verkė, tačiau nuo mamos nesitraukė, tik stipriai suspaudusi laikė jos ranką. Mergaitė buvo tarsi ištikta šoko. Netrukus iš savo buto išbėgo M. S. ir tuo metu pastebėjo daugiau kaimynų kieme bei žiūrinčių pro langą, t. y. R. L., V. K.. Kieme kilo šurmulys. Kaimynai prašė A. G., kad ji išeitų iš kiemo, klausinėjo, ką ji čia daro. M. S. išėjęs į kiemą paėmė mergaitę ir nusinešęs ją į butą, užsirakino duris. Kaimynai bendrai prašė, kad A. G. išeitų iš kiemo. Ji pasirodė apsvaigusi galimai nuo alkoholio, kadangi jos akys buvo tarsi išpūstos. Tuo labiau matydama kaip A. G. spardėsi ir skeryčiojosi rankomis, kumščiais, pasirodė agresyvi. Būdama kieme, A. G. reiškė nepasitenkinimą kaimynais, kad jie kišasi ne į savo reikalus ir trukdo jai pasimatyti su vaikais. Būdama kieme A. G. vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau, kiek pamena, jie nebuvo įžeidžiantys ar tiesiogiai nukreipti jos ar kitų kaimynų atžvilgiu. A. G. necenzūrinius žodžius tarsi išsakydavo savo kalbos kontekste. Pasakius, kad kaimynai kvies policiją, A. G. atsitraukė iš kiemo link gatvės. Netrukus ji grįžo, atsistojo prie sandėliukų kampo ir išsitraukusi filmavimo kamerą, juos filmavo. A. G. elgesys jai pasirodė neleistinas, tiek dėl veržimosi į M. S. butą, tiek dėl filmavimo (5 t., b. l. 93). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad policiją įvykio metu iškvietė V. K..

Nors kaltinamoji nurodė nukentėjusiojo neužsipuolusi, o būtent ji buvo užpulta kaimynų, kai atėjo pamatyti savo vaikų, iš nukentėjusiojo, pačios kaltinamosios ir liudytojų parodymų laikytina nustatyta aplinkybė, kad 2013-06-20 20.41 val. tarp M. S. ir A. G. kilo konfliktas. Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną A. G. atėjusi į jo namus, reikalavo pasimatyti su savo vaikais, ir, užėjusi į namus, pradėjo kažką šnabždėti L. S. G. į ausį, dėl ko šis pradėjo nuo jos trauktis. Jis A. G. nebeleido su vaiku kalbėtis, todėl ji, jau būdama už durų, pradėjo šaukti, kokią jis teisę turi drausti jai matytis su savo vaikais, ir trenkė jam kaire ranka į veido sritį bei spyrė į tarpkojį, dėl jo šis patyrė fizinį skausmą. Visą tai matė mažamečiai G. vaikai ir kaimynės V. K. bei L. Š.. L. E. G., žaidusi kieme, pradėjo verkti. A. G. atėjusi pas jį į butą ir būdama kieme vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, vadino jį įžeidžiančiais žodžiais. Nukentėjusysis 2013-06-22 pareiškime nuosekliai nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, jog 2013-06-20 į jo namus be perspėjimo su filmavimo ir pasiklausymo įranga įsiveržė A. G. ir pradėjo triukšmauti bei filmuoti vaikus. Į jo pastabą, kad taip daryti negalima, A. G. nereagavo, spyrė jam į tarpkojį, sudavė į veidą, į pilvą. Visa tai vyko trijų vaikų, kurie verkė, buvo išsigandę, akivaizdoje. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos L. Š., G. M. G. bei V. K., kurios nurodė būdamos namuose išgirdę triukšmą, kuris atkreipė jų dėmesį. L. Š. nurodė mačiusi, kaip A. G. tarpduryje rankomis ir kojomis grūmėsi su kaimynu M. S., ji veržėsi į buto vidų, o, nepavykus patekti į namus, nubėjo prie kieme buvusios L. E. G. ir ją apkabino, o pastaroji dar smarkiau pravirko. Tas pačias aplinkybes nurodė ir G. M. G. bei V. K.. Liudytojos nurodė, kad A. G. reiškė nepasitenkinimą visų kaimynų atžvilgiu, kad trukdo jai patekti pas vaikus, taip pat naudojo keiksmažodžius, kieme kilo šurmulys, didelis triukšmas, kurio įprastai nebūna. Tokius liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus bei tai, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, patvirtina byloje esantis 2013-06-20 policijos pareigūnų, atvykusių iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad namo kieme buvo rasta moteris, kuri garsiai šūkavo ir triukšmavo, tuo keldama namo gyventojų nepasitenkinimą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos A. S. nurodyta aplinkybė, kad, jai būnant išvykusiai į kursus dėl vaikų globos, jai paskambino sutuoktinis M. S., kuris nurodė, kad į jų namus brovėsi A. G.. Prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nenustatyta, jie yra sutampantys ir papildantys vieni kitus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti, o kaltinamosios teiginiai, jog ji M. S. neužpuolė, o priešingai, ji buvo užpulta G. kaimynų, vertintini kaip jos gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, jog M. S. buvo suduoti smūgiai patvirtina ir 2013-07-02 L. S. G. paaiškinime užfiksuotos aplinkybės, kad 2013-06-20 jo mama atvažiavo į namus, kur jis dabar gyvena, t. y. pas globėjus A. ir dėdę „(duomenys neskelbtini)“ (M.). G. A. tuo metu nebuvo namuose. Jo mama norėjo įeiti į kambarį, bet dėdė „(duomenys neskelbtini)“ jos neįsileido. L. S. G. nurodė matęs, kaip jo motina delnu trenkė dėdei į veidą ir spyrė į pilvą, dėl ko mažametis labai išsigando. Be to, smūgių sudavimo aplinkybes savo sutuoktiniui E. G. nurodė ir pati kaltinamoji. Byloje esantis 2014-09-03 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atliekant A. ir E. G. telefoninių pokalbių kontrolę nustatyta, jog 2015-06-20 20:47:48 val. telefoninio pokalbio metu kaltinamoji A. G. nurodė E. G. trenkusi M. S. kumščiu į akį, o E. G. jai nurodė apeiti apie namą, pro langus ir viską nufilmuoti, be kita ko ir kaimynus, bei patikrinti, ar vaizdo įraše nėra užfiksuota, kaip ji sudavė M. S. į akį.

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp A. G. ir M. S. vyko pastarojo buto koridoriuje, esant praviroms buto durims. Kadangi konfliktą matė bei girdėjo kaimynai bei mažamečiai G. vaikai, todėl laikytina, kad jis vyko viešoje vietoje. Smūgių sudavimas asmeniui laikytinas įžūliu elgesiu. Nustatyta, kad A. G. įspyrė M. S. į tarpkojį, po to kumščiu sudavė jam į akį, pilvą bei įdrėskė į ranką, tuo sukeldama M. S. fizinį skausmą. Kadangi dėl šių A. G. veiksmų išsigando G. vaikai, verkė L. E. G., kieme kilo triukšmas ir pradėjo rinktis kaimynai, tuo metu buvo apie 21 val., akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

A. G. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninę rimtį, todėl jos veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis E. G. nepažįsta, o A. G. taip pat negali atpažinti, kadangi ji su kepure. Kadangi įvykiai, apie kuriuos jis kviečiamas liudyti, vyko seniai, gali patvirtinti tik tai, kad jis galimai internete ieškojo seksualinių paslaugų. Liudytojui V. J. negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kuriuos jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu, perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad jis 2013-07-02 naudojosi automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasarą, dienos nepamena, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) susipažino su moterimi. Neprisimena, ar žodžiu su ja bendravo telefonu, ar rašė trumpąsias žinutes. Su moterimi susitiko Kaune, adreso nepamena. Jo automobiliu nuvyko į moters nurodytą viešbutį, kurio pavadinimo nepamena, kur jam buvo suteiktos seksualinės paslaugos. Po to moteris paprašė paskolinti 100 Lt, ką jis ir padarė (7 t., b. l. 117 - 118). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad nieko neprisimena ir parodė, kad su moterimi, kuri atliko seksualinę paslaugą, jis bendravo žinutėmis ir telefoniniais pokalbiais. Šiuo metu telefono, kuriuo su ja bendravo, nebeturi, jį pardavė. Kadangi gyveno Klaipėdoje, iš ten važiavo į Kauną susitikti su ta moterimi dėl seksualinių paslaugų. Ar važiuodamas rašė žinutes, pranešdamas, kur esantis, neprisimena, tuo metu galimai bendravo iš vieno abonentinio telefono numerio. Su minėta moterimi galimai susitiko vakare prie PC „Akropolis“ ir jo automobiliu nuvažiavo į viešbutį. Koks tai buvo viešbutis ir kas jį užsakė, pasakyti negali, tačiau jį pasiūlė minėta moteris. Už kambarį mokėjo jis, tačiau kiek už jį sumokėjo, neprisimena. Moteris už seksualines paslaugas už naktį paprašė 300 litų, bet ji pasirodė ne kokia, todėl jis davė 100 litų, jie išsiskyrė nelabai gražiuoju. Su jokiu kitu asmeniu dėl seksualinių paslaugų nebendravo, bendravo tik su nurodyta moterimi, tik jai ir sumokėjo, jokių tarpininkų jis nematė ir negirdėjo, su vyriškiu kalbėti neteko, jokių pašalinių asmenų nebuvo.

Liudytojas M. A. parodė, kad įvykio metu jis naudojosi automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Internete susirado moterį, teikiančią seksualines paslaugas. Dėl susitikimo jis tarėsi tik su ja pačia, skambino jai ir rašė trumpąsias žinutes. Dėl paslaugų jis tarėsi tik su moterimi, tik su ja kalbėjo. Jie susitarė, kad jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini), atvažiavęs paskambino ir pasakė, kad jau yra vietoje, jam buvo parašyta trumpoji žinutė, pranešta, kad ateis. Jie susitiko prie mokyklos ar bažnyčios pastaro ir nuvažiavo į miškelį ir jam buvo suteikta seksualinė paslauga. Jie buvo susitikę du kartus, kadangi maždaug po pusmečio jis su ta pačia moterimi vėl turėjo seksualines paslaugas. Mano, kad su moterimi bendravo tuo pačiu abonentu, kuriuo naudojasi ir dabar, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau galimai skambino ir rašė iš kito telefono. Ar asmenims visada rašė į tą patį numerį, neprisimena, jo nebuvo įsivedęs, tačiau skelbime buvo nurodytas tas pats tekstas. Jis vėl susitarė su moterimi, tačiau važiuojant link (duomenys neskelbtini) jam buvo rašomos žinutės, kad šiandien susitikti negali, tačiau vėliau patikslino, jog gali. Atvykęs į vietą jis paskambino arba parašė pranešdamas, kad jau atvyko, tačiau jį informavo, kad užtruks. Atėjus moteriai, jie nuvažiavo į netoliese esantį miškelį, kur jam buvo suteikta seksualinė paslauga. Moteris turėjo telefoną, tačiau, ar ji rašė žinutę, pasakyti negali. Už paslaugą pirmą kartą sumokėjo 50 litų, o antrą kartą davė 100 litų. Kai skambino dėl paslaugų, su vyru niekada nebendravo.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2013 m. birželio mėnesį jis naudojosi mėlynos spalvos automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu jis susirado skelbimą internete, kad buvo teikiamos seksualinės paslaugos, paskambino nurodytu numeriu ir susitarė susitikti prie PC „Akropolis“. Po to jam buvo parašyta, kad atvykti negali ir jam reikia vykti į (duomenys neskelbtini), kur jis atvažiavo ir sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs parašė trumpąją žinutę, kad jau atvažiavo, o moteris atrašė, kad ji tuoj ateis. Moteris atėjo po 10 – 15 minučių, jie pavažiavo apie kilometrą ir jam buvo suteikta seksualinė paslauga, už kurią jis sumokėjo 100 litų ir išleido ją prie parduotuvės. Dėl seksualinių paslaugų jis tarėsi tik su moterimi, vyriško balso nėra girdėjęs, tiesiogiai kalbėjo tik su moterimi. Tuo metu jis naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), skambino ir rašė žinutes tik vienam numeriui, tačiau skambinant jautėsi peradresavimas. Kai skambino ir rašė, būdavo, kad atrašydavo iš karto, tačiau kartais atrašydavo po kurio laiko. Moteriai nebuvo minėjęs, kad jo automobilis yra „Audi“, jai buvo parašęs savo automobilio numerius. Apie moters šeiminę padėtį taip pat nebuvo kalbama.

Liudytojas M. V. parodė, kad įvykio metu jis vairavo pilkos spalvos automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis rado skelbimą portale dėl seksualinių paslaugų teikimo, susiskambino telefonu su moterimi ir susitarė, kur susitikti. Kalbėjo tik su viena moterimi, buvo tas pats balsas. Žinučių dėl susitikimo jis nerašė, jam vieną kartą skambino. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kai atvyko ten, jis paskambino ir pasakė, kad jau atvyko, atėjo mergina, įsėdo į automobilį ir pasakė, kur jam važiuoti. Kokiu telefonu skambino dėl seksualinių paslaugų, neprisimena, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo pastovus telefono numeris, tačiau tuo metu jis turėjo dar vieną telefoną. Ar iš jo ir skambino, neprisimena. Dėl seksualinių paslaugų teikimo skambino taip pat tik vienu numeriu. Negali nurodyti, ar A. G. yra moteris, suteikusi jam seksualines paslaugas, jos neatpažįsta. Už seksualines paslaugas jis sumokėjo 100 ar 200 litų.

Liudytojas A. O. parodė, kad jis įvykių metu internete rado skelbimą dėl seksualinių paslaugų teikimo. Jis paskambino nurodytu telefono numeriu, kalbėjo su moterimi, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) prie vaikų darželio ar prie tvoros. Nurodytu numeriu jis skambino du ar tris kartus, o ar rašė trumpąsias žinutes, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Tuo metu jis pats naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Su vyru jis nebendravo. Tuo metu jis naudojosi vyšninės spalvos automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ar A. G. yra ta pati moteris, su kuria jis buvo susitikęs, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Galimai sutartu laiku su moterimi jis susitiko prie mokyklos, atvykęs apie penkias minutes palaukė, kol moteris atėjo. Už suteiktą seksualinę paslaugą jis sumokėjo 20 – 50 litų, tikslios sumos nurodyti negali.

Liudytojas D. Ž. nurodė, kad jis internete rado skelbimą, pagal kurį suprato, kad moteris teikia seksualines paslaugas. 2013 m. vasarą jis telefonu bendravo su moterimi dėl seksualinių paslaugų, galimai pirmiausia parašė jai trumpąją žinutę. Buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo jis pasiskambino, klausė jos, kur ji randasi, kiek kainuos, prašė atsiųsti savo nuotrauką, davė savo el. pašto adresą, kuris buvo sudarytas iš jo vardo ir pavardės, moteris siūlė pas jį atvykti, jis sakė, kad yra Panevėžyje, todėl jai reikėtų sumokėti už taksi, galimai sakė, kad norėtų paslaugas užsisakyti visai nakčiai. Jam buvo atsiųsta nuotrauka, tačiau jis daugiau moteriai nekėlė telefono, neplanavo su ja susitikti, tai buvo flirtas. Nuotrauka buvo realios moters, tik nežino, ar kaltinamosios. Mano, kad tai tikrai negalėjo būti A. G.. Jeigu moteris būtų simpatiška, būtų įsivedęs jos telefono numerį, bet pamatęs nuotrauką nusprendė su ja nebendrauti, kadangi jam ji nepatiko. Įvykių metu jo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėtas.

2014-04-30 telefono pokalbių suvestinė patvirtina, kad 2013-06-26 iš Nr. (duomenys neskelbtini) telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta trumpoji žinutė su tekstu: „(duomenys neskelbtini) kita trumpoji žinutė su tekstu „tu atspėjai, gaidys“. Taip pat užfiksuotas pokalbis, kurio metu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) moteriai skambinęs vyras Nr. (duomenys neskelbtini) klausė „kodėl skambini ne į tą?“, „tai ką nedavė picos“, moteris atsakė, kad: „sakė nebent už picą, o aš sakiau pasprink“, skambinęs vyras nurodė moteriai pažiūrėti galus, o ji atsakė, kad atėjo pro kitus galus ir asmuo, su kuriuo ji buvo susitikusi, jau nuvažiavęs (5 t., b. l. 113).

2014-01-23 liudytojo E. T. tyrimui pateikto mobilaus ryšio telefono aparato apžiūros protokolas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefone rastas įvestas mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir pavadintas „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 122 - 123).

Abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (liudytojo D. Ž. numeris) bei abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės patvirtina, kad iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tariamasi dėl asmens „(duomenys neskelbtini)“ seksualinių paslaugų suteikimo, buvo išsiųstos nuotraukos el. paštu. Abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) prašant abonento Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susisiekti, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. numerį nusiunčia abonentui Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) metu matyti, kaip pastarasis nurodo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbančiai moteriai, kur vykti, kur susitikti su jo nurodytais asmenimis, ką su jais kalbėti, kokios kainos ir sąlygos yra sutartos, taip pat paaiškina, kad jai susitikus su Tado draugu, jis moterį parveš namo. Moteris atsako: „nu tai nuveš tai reiks nučiulpt kai visada“, vyras atsako: „nu jo tai kai sau kažką tokio“. Vyriškis, kalbantis abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad Tado draugas taip pat norės pakalbėti dėl darbo ir moteriai liepia išsiaiškinti, koks jo darbo stilius, ar jie turi butą, kaip gauna klientus, ar su viešbučiais dirba, ar iš skelbimo, iš „xxxo“, iš pažinčių, ar klientai pastovūs ir savi, ar turi užsakymus į namus, ar turi užsakymus nakčiai, nurodė paaiškinti, kad ji bute nesėdės. Abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbanti moteris, abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbančio vyro klausinėjo ir pritarė darysianti taip, kaip jai nurodyta (5 t., b. l. 130 – 134).

2014-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas R. G. atpažino A. G. kaip moterį, su kuria buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 136-137).

2014-04-15 telefono pokalbio išklotinė patvirtina, kad pokalbio tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metu, pastaruoju numeriu kalbėjusi moteris nurodė gavusi „dvacoką ant cigarečių“, klausė kitu numeriu kalbėjusio vyro, gal jam už tuos pinigus ką nors nupirkti (5 t., b. l. 139 – 140).

2013-01-09 telefono pokalbio išklotinė patvirtina, kad pokalbio tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metu, pastaruoju numeriu pirmajam abonentui buvo išsiųstos trumposios žinutės su automobilių valstybiniais numeriais, be kita ko ir liudytojo R. G. vairuoto automobilio valstybiniais numeriais, taip pat žinutė, eilės Nr. 532, kurioje nurodyta „80 Oral“, ir žinutė, eilės Nr. 542, kurioje nurodyta „(duomenys neskelbtini) dzipas gaidys“ (5 t., b. l. 141).

2014-03-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas Ž. S. atpažino A. G. kaip moterį, kuri teikė seksualines paslaugas (5 t., b.l. 144-145).

2014-04-15 telefono pokalbio išklotinė patvirtina, kad pokalbio tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metu, pirmuoju abonento numeriu kalbėjęs vyras skambinusios moters klausė, kodėl buvo duota tik pusė sumos, o moteris jam paaiškino. Toliau pokalbio metu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjęs vyras moteriai nurodė, kur yra asmuo, su kuriuo ji turinti susitikti, moteris klausė, ar asmuo vyrui parašė, kad jis yra Zapyškyje, o telefonu kalbėjęs vyras nurodė jai, kur eiti, kur laukti ir kokiu automobiliu turi džipu atvykti vyras su ja susitikti (5 t., b. l. 146 – 149).

2014-03-20 E. ir A. G. gyvenamosios patalpos kratos protokolas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, telefonų SIM kortelės, išorinis diskas, septynios vaizdo įrašų kasetės, vaizdo įrašo kasetė su užrašu „niekada netrinti“, SIM kortelės dėklas su Nr. (duomenys neskelbtini), plastikinis dėklas su trylika kompaktinių diskų, 2 GB atminties kortelė, 16 GB atminties kortelė, penkios H8 formato vaizdo kasetės, trys mini kasetės, aštuoni popieriaus lapai su ranka rašytais užrašais, vokas adresuotas G. J., kuriame trys nuotraukos, juodos spalvos dėklas su dvylika kompaktinių diskų, pilkos spalvos dėžutė su 118 kompaktinių diskų, pilkos spalvos dėžutė su 102 kompaktiniais diskais, juodos spalvos kompiuterio procesorius, kompiuterio procesorius su dėže, vaistų „Xanax“ lapelis, vaistų lapelis „Lexotamil“, dvi 2 GM atminties kortelės (1 t., b. l. 40 – 41).

2013-08-12 Kauno apskr. VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus raštas patvirtina, kad E. G. ir (ar) A. G. naudojosi mobilaus ryšio telefonų numeriais 8(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) ir galimai el. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad A. G. teisė seksualines paslaugas ir su ja asmenys bendravo el. paštu (duomenys neskelbtini), o skelbimai internetinėse svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo patalpinti iš el. paštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 97).

2014-09-05 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad buvo užfiksuoti E. G. ir A. G. naudotų mobilaus ryšio abonentų sujungimai su asmenų, kurie naudojosi ar tarėsi dėl A. G. seksualinio pobūdžio paslaugų (M. A., A. O., R. R., M. V., Ž. S., S. D., R. S.), naudotais mobilaus ryšio abonentais (6 t., b. l. 116 - 118).

2014-01-09 telefoninių pokalbių įrašai ir jų suvestinės patvirtina, kad tarp abonentų Nr. 8(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų skirtingų mobilaus ryšio telefonų numerių buvo tartasi dėl seksualinių paslaugų teikimo (7 t., b. l. 8 – 24).

2014-01-09 telefono pokalbių suvestinė patvirtina, kad tarp abonentų Nr. 8(duomenys neskelbtini) (vyras), (duomenys neskelbtini) (moteris) buvo tartasi dėl seksualinių paslaugų teikimo. Iš pokalbio matoma, kad vyras, kalbėjęs telefono Nr. 8(duomenys neskelbtini) nurodo moteriai, kalbėjusiai telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kur jai reikia vykti susitikti su asmenimis dėl seksualinių paslaugų teikimo, ką su jais tartis, kaip kalbėti (7 t., b. l. 27 – 41, 69 – 103, 124 – 127).

2014-01-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, kad atlikus A. ir E. G. naudoto elektroninių paštų adresų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolę, nustatyta, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) 2013-08-28 6.25 val. gautas (duomenys neskelbtini) el. laiškas apie skelbimo „(duomenys neskelbtini)“ statistiką (duomenys neskelbtini) portale (7 t., b. l. 134 - 150).

2014-01-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, kad atlikus A. ir E. G. naudoto elektroninių paštų adresų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolę, nustatyta, kad buvo gauti el. laiškai iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) dėl skelbimo „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos, pakomentavimo ir skelbimo galiojimo (7 t., b. l. 140 – 150).

2014-09-03 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad A. G. būnant sulaikytai dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, E. G. iš telefono Nr. 8(duomenys neskelbtini) (abonento celės Nr. 229A, celės adresas (duomenys neskelbtini)), prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“, rašo trumpąją žinutę prostitucijos klientui ir po to kliento numerį persiunčia A. G.. 2013-06-21 01:40:17 val. E. G. iš abonento Nr. 8(duomenys neskelbtini) rašo liudytojui E. T. ir klausia, kiek jam reikia laiko atvykti iki K. Petrausko g./ Savanorių pr. kampo. 2013-06-21 1:44:39 val. pokalbio metu E. G. aiškina A. G., kad abonento numeris, kurį jis atsiųs, yra „T. draugo, kuris užsiima tuo pačiu bizniu“ ir kad kol jis ją veš į (duomenys neskelbtini), ji pakalbėtų dėl savo kainų už seksualines paslaugas ir galbūt T. draugas padės jai susirasti naujų klientų. E. G. nurodo atsiųsiantis dar vieną numerį asmens, kuris nori seksualinių paslaugų į namus ir su kuriuo E. G. bendravo trumposiomis žinutėmis, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. 2013-06-21 01:54 val. A. G. susisiekus su liudytoju E. T., po pokalbio ji paskambina E. G. ir papasakoja apie pokalbį, o 2.25 val. ji susitinka su E. T., įlipusi į pastarojo automobilį, nusiunčia E. G. liudytojo valstybinius automobilio numerius ir važiuodama informuoja E. G., kur tuo metu važiuoja. Nurodžiusi, kad yra miške, 04.19 val. atsiunčia E. G. trumpąją žinutę „Čiulpakas“, o 04.25 val., kad grįžta namo (8 t., b. l. 7 – 19).

2014-09-04 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2013-06-25 po E. ir A. G. telefoninio pokalbio, iš kurio galima spręsti, kad A. G. nėra namuose ir ji kažkur važiuoja, praėjus apie 6 – 7 min., abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į E. G. Nr. 8(duomenys neskelbtini) atsiunčiama trumpoji žinutė dėl susitikimo, vyksta susirašinėjimas, tariamasi susitikti ir aptariama seksualinių paslaugų kaina. 2013-06-25, 11:21:24 val. – 11:38:11 val., nuo 11:21:28 val. A. G. mobilaus ryšio telefono celei būnant adresu (duomenys neskelbtini), E. G. A. G. vardu trumposiomis žinutėmis tariasi su asmeniu, bendraujančiu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl seksualinių paslaugų teikimo (8 t., b. l. 20 – 23).

Kaltinamasis E. G. savo kaltės neprisipažino, parodė, kad tai, kuo žmona užsiėmė, buvo jos asmeninis reikalas, jis tame nedalyvavo, o tiesiog pasirinko sutikti su A. G. elgesiu, bijodamas, kad A. G. jo nebeprižiūrės, o jis bus atiduotas į slaugos namus. Nors pati A. G. šios nusikalstamos veikos aplinkybių nepaaiškino, tačiau liudytojais apklausti V. J., M. A., R. R., M. V., A. O. patvirtino bendravę su A. G. dėl seksualinių paslaugų teikimo. Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė dėl susitikimų ir seksualinių paslaugų taręsi tik su moterimi, su jokiu vyru telefonu jie nekalbėjo ir negalėjo nurodyti su keliais skirtingais mobilaus ryšio abonentais jie bendravo dėl šių paslaugų suteikimo, tačiau tai, jog minėti liudytojai dėl šių paslaugų teikimo, galimai patys to nežinodami, bendravo ne su A. G., bet su E. G., patvirtina byloje esančios telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių išklotinės bei tarnybiniai pranešimai, kuriuose atlikta šių duomenų analizė, iš kurių matyti, kad A. G. būnant išvykus (ką patvirtina jos naudoto mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) celių adresai), E. G. mobiliuoju telefonu, kurio celės adresas užfiksuotas (duomenys neskelbtini), tardavosi trumposiomis žinutėmis dėl susitikimo su klientais, suderindamas su jais susitikimo su A. G. laiką ir vietą, po ko, naudodamasis telefono numeriu 8(duomenys neskelbtini), jis susisiekdavo su A. G. ir nurodydavo jai kliento, su kuriuo ji turėjusi susitikti, telefono numerį bei kitas jo sutartas seksualinių paslaugų teikimo aplinkybes (vietą, laiką, automobilio modelį ir spalvą, tai, apie ką ji turėjusi kalbėti su klientais, ir kt.), o A. G., susitikusi su E. G. surastu ir jai nurodytu klientu, trumpąja žinute nusiųsdavo E. G. kliento automobilio valstybinius numerius. Tai patvirtina 2013-06-21 Kauno apskrities VPK VTV OVS Panemunės grupės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013-06-20 21.40 val. į Panemunės PK už viešosios tvarkos pažeidimą pristatyta A. G.. Po to ji pristatyta į Kauno m. priklausomybės ligų centrą apsvaigimui nustatyti, o 2013-06-21 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 567 patvirtina, kad 2013-06-21 1.10 val. buvo pradėta A. G. apžiūra, 1.30 val. atliktas kartotinis tyrimas. Iš telefoninių pokalbių įrašų ir jų suvestinių, taip pat iš 2014-09-03 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tarnybinio pranešimo dėl atliktos kaltinamųjų telefoninių pokalbių analizės matyti, kad 2013-06-20 - 21 naktį, kol A. G. buvo sulaikyta policijoje bei nugabenta į priklausomybės ligų centrą, E. G., prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“ (A. G.), iš abonento Nr. 8(duomenys neskelbtini) susirašinėjo trumposiomis žinutėmis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta, naudojosi D. Ž., ir tarėsi su juo dėl susitikimo, kurio metu A. G. suteiktų pastarajam seksualines paslaugas, o A. G., išėjusi iš priklausomybės ligų centro, paskambinusi E. G., pranešė, kad ji jau yra laisva. E. G. jai nurodo, kad atsiųs jai mobilaus ryšio telefono numerį iš skelbimo, kuris nori į namus nakčiai, kad asmuo duos „penkis“, ką reikia suprasti kaip 500 Lt, nurodo kitas jo aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad A. G. turi E. G. nurodytam asmeniui paskambinti sužinoti jo adresą. E. G. moko A. G. kaip kalbėti su klientu, sako „paaiškink, sakyk, kad buvau svečiuose, nesu su jokia seksi apranga, jeigu tau tinka, galiu užsukti, viskas pagal tas sąlygas, kur man parašei“. Po šio pokalbio E. G. žinute išsiunčia A. G. į jos naudojamą abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) kliento, tai yra, D. Ž. telefono numerį. Tuomet E. G. siunčia SMS žinutę į D. Ž. abonentą, parašydamas, kad jis pakeltų nerodantį. A. G. skambina į D. Ž. abonentą, tačiau jis neatsiliepia. Tuomet A. G. paskambina E. G. ir pasako, kad tas, kur nakčiai, neatsiliepia. E. G. pasako A. G., jog jis nusiuntė jam SMS žinutę, kad jis pakeltų nerodantį, o iš kitų pokalbių išklotinių matyti, jog būtent A. G. E. G. ir buvo nurodęs su klientais bendrauti iš nežinomo numerio, kadangi tik numeriai, kuriais su klientais bendravo jis, klientams buvo matomi. Tai, kad E. G., A. G. nesant namuose, rūpinosi klientų A. G. seksualinėms paslaugoms paieška, patvirtina ir 2014-01-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK protokolai apie duomenis, gautus atlikus G. naudoto elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontrolę, skelbimų kopija iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, patalpintas 2013-06-20 20.13 val., kai iš 2014-09-03 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tarnybinio pranešimo dėl atliktos įtariamųjų telefoninių pokalbių analizės matyti, kad tuo metu A. G. vyko pas S., kur įvyko konfliktas tarp jos ir M. S..

Iš telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių suvestinių matyti, kad prieš susitikdami su A. G., minėti liudytojai savo naudotais abonentų numeriais dėl seksualinių paslaugų nebendravo su A. G. tuo metu naudotu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (išskyrus R. R. ir A. G. pokalbį 2013-06-30 19.33 val.). Iš 2014-09-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad M. A. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini )laikotarpiu nuo 2013-04-15 iki 2013-05-12 skambino ir rašė SMS į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), M. V. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-04-11 iki 2013-05-10 rašė SMS į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2013 m. birželio 13-14 d. M. V. naudotas mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo telefonu bei siuntė ir gavo SMS žinutes iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. O. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-07-10 kontaktavo SMS žinutėmis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Šių abonentų, į kuriuos siuntė trumpąsias žinutes minėti liudytojai, numeriai nustatyti atlikus E. G. ir A. G. naudotų abonentų IMEI kontrolę. Atlikus E. G. naudoto abonento Nr. 8(duomenys neskelbtini) ir A. G. naudoto mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolę, nustatyta, kad be minėtų dviejų abonentų, laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-07-04 G. naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-08 iki 2013-07-03 naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai minėti liudytojai naudojosi A. G. seksualinėmis paslaugomis, E. G. naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad prieš susitikdami su A. G., liudytojai M. A., M. V., A. O. V. J., R. R. kontaktavo su minėtais kitais kaltinamųjų turimais abonentais, kuriais tuo metu naudojosi E. G., nes būtent E. G. perdavė A. G. informaciją, kada, kur minėti klientai jos lauks ir koks jų automobilio modelis bei spalva. Suteikusi seksualines paslaugas, A. G. skambindavo savo sutuoktiniui ir pranešdavo pinigų sumą, kurią gaudavo iš klientų. Iš byloje esančių pokalbių turinio matyti, kad ne A. G., o būtent E. G. aktyviai telefonu pastarajai nurodydavo, kur ji turi vykti ir su kuo susitikti, ką kalbėti, kokią sumą pinigų paimti, kas rodo buvus kaltinamojo suinteresuotumą A. G. veiksmų eiga ir sėkme. Jis siekė kontroliuoti situaciją, nurodydamas savo sutuoktinei pranešti, kur ji esanti, su kuo susitinkanti, automobilių valstybinius numerius bei kokias sumas pinigų ji gaudavo iš klientų, suteikusi jiems seksualines paslaugas.

BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu kasatorius A. N., objektyvieji požymiai pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: 1) pajamų turėjimu iš kito asmens prostitucijos; 2) sąvadavimu prostitucijai. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų. Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan.

Kad E. G. turėjo turtinės naudos iš to, jog A. G. teikė seksualines paslaugas, matyti iš telefoninių pokalbių ir jų suvestinių, kuriuose užfiksuota, kad už pinigus, kurie gauti suteikus seksualines paslaugas, A. G. apsipirkdavo parduotuvėse, vaistinėje, gautus pinigus leido bendroms reikmėms. A. G., telefoninių pokalbių metu nurodydama E. G. už seksualinių paslaugų teikimą gautą sumą, teiraudavosi jo, ko jam reikia nupirkti, ar nupirkti jam atsigerti, tai yra, E. G. žinant, suprantant iš kur pinigai buvo gauti, ir sutinkant, kad A. G. už juos nupirktų jam reikiamus daiktus, gautomis už seksualines paslaugas pajamomis dalinosi bendrai. Be to, E. G. taip pat skatino A. G. suteikti klientams seksualines paslaugas, nes jam buvo reikalingi pinigai. Tai patvirtina telefoninių pokalbių suvestinė, kurioje nurodyta, jog 2013-06-14 10.41 A. G. iš abonento Nr. 8(duomenys neskelbtini) paskambino E. G. į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. G. jai nurodė, kad būtinai reikia „pora čiulpanų arba šiaip ko žinai, kadangi vaistai dega“, tai yra baigiasi E. G. naudojami vaistai, tai yra, siekė, jog A. G. atliktų seksualines paslaugas, siekdamas naudos sau.