Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. surašytas dėl to, kad jis, 2010 m. gruodžio 7 d. apie 12 val. 20 min. tarnybinio automobilio, stovėjusio gyvenamosios sodybos kieme (duomenys neskelbtini), salone ant galinės sėdynės ne dėkle laikė teisėtai įgytą ginklą SAUER 92, 7,62 mm kal., Nr. 42124, ir dėžutėje 18 vnt. 7,62 mm kal. šovinių, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, tuo pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų jų dalių apyvarta VIII skirsnio 34 p. reikalavimus.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioto pareigūno 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu G. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 150 Lt baudą.

G. S. apskundus šį nutarimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šis nutarė Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nustatęs, kad kaltinimas G. S. nedetalizuotas, straipsnis dėl jo padaryto pažeidimo yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl esant nenurodytai konkrečiai pažeistai ginklo (šaudmenų) laikymo taisyklei, buvo sudaryta atsakomybėn traukiamam asmeniui kliūtis tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Byla šis teismas grąžino Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti iš naujo, aiškiai atskleidžiant G. S. inkriminuojamo pažeidimo esmę bei nurodant konkrečią pažeistą ginklų ir šaudmenų laikymo taisyklės nuostatą.

Alytaus apskrities VPK 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 str. 3 d.

G. S. apskundus šį nutarimą, Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi skundą atmetė, paliko Alytaus apskrities VPK 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, panaikinti Alytaus apskrities VPK 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, kadangi jam priklausantį teisėtai įgytą ginklą laikė savo namuose, pritvirtintame ir visus reikalavimus atitinkančiame seife. Tai, kad ginklas ir šoviniai buvo trumpam palikti ir surasti jo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo su įjungta signalizacija prie gyvenamojo namo, negali būti traktuojama kaip ginklų ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimas. Automobilis buvo užrakintas, signalizacija įjungta, todėl nei ginklu, nei šaudmenimis negalėjo pasinaudoti kiti asmenys. Iš to seka, kad 2010 m. gruodžio 7 d. apie 12 val. 20 min. trumpam užrakintame ir su įjungta signalizacija automobilyje palikdamas teisėtai įgytą ginklą SAUER 92, 7,62 mm kal., Nr. 42124, ir dėžutėje 18 vnt. 7,62 mm kal. šovinių, 2002-01-15 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų reikalavimų jis nepažeidė, todėl nepadarė ATPK 196 str. 3 d. numatyto pažeidimo. Apylinkės teismas neteisingai traktavo apelianto veiksmus kaip tyčinį paminėtų teisės aktų pažeidimą, taip pat nurodė, kad nuo pažeidimo padarymo dienos iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos nebuvo suėjęs naikinamasis dviejų metų terminas administracinei nuobaudai skirti, todėl netaikė ATPK 250 str. 7 d. ir nenutraukė šios bylos teisenos. Skundžiamas nutarimas priimtas pasibaigus 6 mėn. nuobaudos skyrimo terminui. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas 2012-09-04 surašytas už 2010-12-07 tariamai padarytą pažeidimą, tai yra jau pasibaigus šiam nuobaudos skyrimo terminui, nepriėmus sprendimo dėl administracinės nuobaudos skyrimo pratęsimo. Dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo traukti apeliantą administracinėn atsakomybėn, administracinė teisena privalėjo būti nutraukta. Be to, apeliantui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti advokato teisine pagalba, todėl ir dėl šios priežasties Alytaus apskrities VPK 2012-09-04 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad 2010 m. gruodžio 7 d. apie 12 val. 20 min., trumpam užrakintame ir su įjungta signalizacija automobilyje, salone ant galinės sėdynės palikdamas teisėtai įgytą šautuvą „SAUER 92" 7,62 mm kal., Nr. K42124 ir 18 vnt. šovinių 7,62 mm kal., nepažeidė 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705, 32 str. 3 d. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-265 „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų jų dalių apyvarta", VIII skirsnio 34 p. ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 str. 3 d. nepadarė.

Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, ir konstatavo, kad G. S. 2010 m. gruodžio 7 d. važiavo darbo reikalais tarnybiniu automobiliu į Alytų, todėl šautuvą įsidėjo į mašiną, ketindamas Alytuje užsukti į ginklų parduotuvę šautuvo sureguliavimui. Bevažiuojant sutrikus sveikatai, grįžo į namus, įėjo į namo vidų, o ginklą paliko šalia namo, po langais pastatytame automobilyje. Teisme liudytojai S. V. ir R. M. parodė, kad 2010 m. gruodžio 7 d. atvykus į Lazdijus ir nuvykus pas G. S. į namus (duomenys neskelbtini) kaime, rado jį miegantį, namo kieme stovėjo užrakintas, su įjungta signalizacija tarnybinis automobilis. Iš G. S. paėmę automobilio raktelius, jie ketino automobilį nuvairuoti į Alytų, aplinkos apsaugos departamento aikštelę. Važiuojant automobiliu R. M. tarp rūbų ir kitų daiktų pastebėjo šaunamąjį ginklą ir dėklą ginklui. Apeliantas mano, kad palikdamas ginklą ir šovinius prie gyvenamojo namo užrakintame automobilyje su įjungta signalizacija, ginklų laikymo sąlygų nepažeidė, nes tuo metu ginklu ir šoviniais kiti asmenys pasinaudoti negalėjo. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi apeliantas jam priklausantį šaunamąjį ginklą „Sauer 92", 7,62 mm kal. ir 18 vnt. 7,62 mm kal. šovinių laikė tarnybiniame automobilyje ne dėkle ant galinės sėdynės, kuris stovėjo gyvenamosios sodybos kieme esančiame (duomenys neskelbtini). Laikydamas ginklą ne ginklų laikymo vietoje (duomenys neskelbtini) (užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys) apeliantas neužtikrino turimo ginklo laikymo ir saugojimo sąlygų, nustatytų Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 (Žin., 2003, Nr. 49-2191) 34 punkte.

Reikalavimų nuostatose, reglamentuojančiose ginklų ir šaudmenų laikymą fiziniams asmenims, nėra įtvirtinta nuostata, kad asmuo savo turimus ginklus ar šaudmenis gali saugiai laikyti automobilyje. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga užtikrinti ginklų ir šaudmenų saugojimą kyla iš įpareigojimo asmeniui pasirinkti tokį elgesio būdą, kad jo turimi ginklai (šaudmenys) būtų apginti nuo bet kokio sugadinimo ar praradimo, dėl kurio kiltų grėsmė žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui.

Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai nustatė, kad santykius, susijusius su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvarta, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, jų apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtina bendro pobūdžio taisyklę, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, ir nurodo, jog ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šias nuostatas įtvirtina ir Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 (Žin., 2003, Nr. 49-2191) 34 punktas, nustatantis, jog fiziniai asmenys ginklus ir šaudmenis turi laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Metalinės dėžės (seifo) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų. Metalinės spintos (seifo) įsirengti nereikia, jei ginklai laikomi atskiroje patalpoje, kurioje įrengtos II saugumo klasės durys, o ant langų įrengtos apsauginės grotos.

Nors G. S. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigia, tačiau aplinkybė, kad jis automobilyje ant sėdynės tarp kitų daiktų laikė jam priklausantį šautuvą ir 18 šovinių, įrodyta jo paties paaiškinimu tiek teismo posėdžio metu, tiek 2012 m. rugsėjo 4 d. rašytiniame paaiškinime Alytaus apskrities VPK, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, liudytojais apklaustų asmenų parodymais. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, nenustatyta. Todėl apylinkės teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad asmuo, turėdamas leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, privalo išmanyti ir žinoti šaunamojo ginklo laikymo ir naudojimo taisykles, galimą kilti administracinę atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S., žinodamas, kad ginklo negalima laikyti automobilyje, vis tiek jį ten laikė, todėl jo veikimas traktuotinas kaip tyčinis taisyklių nesilaikymas. Tai, jog G. S. laikydamas ginklą užrakinto automobilio salone manė, jog laiko jį saugiai, vertintina kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nepagrįstas ir tas apeliacinio skundo argumentas, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimas priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nuobauda apeliantui G. S. buvo paskirta nepažeidžiant ATPK numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų. ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria pagal G. S. apeliacinį skundą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, iki skundžiamo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo priėmimo nėra praėjęs šešių mėnesių terminas. Nuo pažeidimo padarymo dienos (2010 m. gruodžio 7 d.) iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos (2012 m. rugsėjo 4 d.) nebuvo suėjęs ir naikinamasis dviejų metų terminas administracinei nuobaudai skirti, įtvirtintas ATPK 35 str. 4 d., todėl taikyti ATPK 250 str. 7 p. ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nėra pagrindo.

Daroma išvada, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai nustatė, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto apelianto G. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė.

Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti 2013 m. sausio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. II-1 -393/2013 G. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

G. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.