Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., teistas 2003-07-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d. 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2004-04-21 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutartimi 3 mėn. viešųjų darbų bausmė pakeista į 5 paras arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d.,

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, a. k. (duomenys neskelbtini) be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, išsituokęs, teistas: 1986-10-29 Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. 10 m. laisvės atėmimu, 1995-05-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 p., 12 p., BK 225 str. 2 d. 13 metų laisvės atėmimo. BK 26 str. pagrindu pripažintas ypatingu recidyvistu, 2003-05-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nusikalstami veiksmai perkvalifikuoti į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 6 p., 284 str. l d., BK 63 str. BK 64 str., nustatyta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 metų lapkričio mėnesio 26 dieną apie 23.45 val., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), prie sklypo nr.53 kaltinamieji I. S. ir V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių paskatų kilusio su M. K. konflikto metu tyčia kumščiais ir kojomis sudavė M. K. ne mažiau 33 smūgius į įvairias jo kūno sritis, padarydami nukentėjusiajam: kairio peties, abiejų žastų, dešinės alkūnės, kairio dilbio, abiejų plaštakų, kairės kirkšnies, dešinio sėdmens, abiejų kelių sričių poodines kraujosruvas, juosmens kairės pusės odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir kraujosruvomis odoje, dešinio kelio ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimus-sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaktos odos nubrozdinimus, kaktos gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvas, abiejų akių vokų poodines ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvas, apatinės lūpos poodinę kraujosruvą, viršutinės ir apatinės lūpų gleivinės kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio sferiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose ir pamatiniuose paviršiuose, abiejų smilkininių skilčių sferiniuose paviršiuose ir į šoninius smegenų skilvelius, krūtinės ląstos daugybines poodines kraujosruvas ir kraujosruvas odoje, nugaros odos nubrozdinimus, dešinės pusės X-to, XII-to (viengubus), IV-to (dvigubą), V-to (trigubą) šonkaulių lūžius su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, kairės pusės pasieninės krutinplėvės plyšimu, kraujo išsiliejimu į kairę krutinplėvės ertmę - sužalojimus vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus galvos smegenų pabrinkimui ir trauminiam šokui, nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu kaltinamieji I. S. ir V. S. tyčia nužudė nukentėjusįjį M. K.

Kaltinamasis I. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2008-11-26, būdamas savo namuose, kartu su V. S. gėrė degtinę. Po to abu nuėjo pas kaimyną M. K. paklausti, kada pastarasis atiduos skolą bendrai pažįstamai In. S. M. K. namuose buvo ir jo sugyventinė. Visi kartu bendravo ir gėrė degtinę. Išgertuvių metu jokio konflikto nebuvo. Apie 23.30 val. M. K. kažkur išėjo. Netrukus I. S. kartu su V. S. išėjo paskui jį, norėdami išsiaiškinti, kur pastarasis dingo. Išėję į lauką, jie pamatė miškelio link einantį M. K. Kaltinamasis pagalvojo, kad nukentėjusysis nori pabėgti, todėl pykdamas, V. S. paskatinus, čiupo M. K. už kaklo ir, jį parvertęs ant žemės, spyrė nukentėjusiajam kojomis į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas. Tuo pačiu metu M. K. rankomis, kojomis mušė ir V. S. Kiek smūgių kuris iš jų sudavė ir kur pataikė, jis neskaičiavo, todėl pasakyti negali. Mano, kad per abu jie galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajam akte. Nukentėjusysis gulėjo ir nesipriešino. Po muštynių, kurios truko apie 15 minučių, kaltinamieji, nenorėdami, kad M. K. sušaltų, parnešė jį į namus ir paguldė kambaryje ant grindų, nužudyti jo nenorėjo. Tik kitą dieną I. S. sužinojo, kad nukentėjusysis mirė, suprato, jog šios pasekmės galėjo atsirasti dėl jo ir V. S. veiksmų. Kaltinamasis tvirtina, jog būdamas blaivas taip pasielgęs nebūtų, gailisi dėl savo veiksmų.

Kaltinamasis V. S. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2008-11-26 vakare, būdamas pas kaltinamąjį I. S. namuose su juo kartu gėrė degtinę. Apie 21 val. abu nuėjo išgerti pas M. K., kuris gyveno sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Namuose buvo nukentėjusysis ir jo sugyventinė. Išgertuvių metu V. S. priminė M. K. apie skolą In. S., kurią kaltinamasis pažinojo tik iš matymo. Jis nežino, kodėl taip rūpinosi šia skola. Apie 23 val. M. K. išėjo į lauką. Paskui jį išėjo ir I. S. Kaltinamasis juos pasivijo, nes pamanė, jog nukentėjusysis nori nuo jo pabėgti. Kai I. S. M. K. parvertė ant žemės, abu kaltinamieji rankomis ir kojomis apie 10 minučių smūgiavo nukentėjusiajam. Kiek kuris smūgių sudavė, neskaičiavo, todėl pasakyti negali. Kai šis prarado sąmonę, I. S. ir V. S. nunešė nukentėjusįjį į jo namus ir, paguldę ant grindų, paliko, nes bijojo, kad pastarasis nesušaltų. Kitą dieną kaltinamasis, prie nukentėjusiojo namų pamatęs policijos automobilį, suprato, kad M. K. mirė, nors jis jo nužudyti nenorėjo. V. S. tvirtino, jog būdamas blaivas, nukentėjusiojo būtų nemušęs. Kaltinamasis gailisi dėl savo veiksmų.

Nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad nužudytasis buvo jo tėvas, kurį jis savo lėšomis palaidojo. Apie įvykį nieko nežino, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja In. S. parodė, jog ji kaltinamuosius ir nužudytąjį pažinojo tik iš matymo, su jais jokių piktumų neturėjo. Liudytoja patvirtino, jog iš tiesų prieš kelis metus ji M. K. buvo paskolinusi 34 Lt, tačiau skolą jau buvo pamiršusi ir grąžinti jos nereikalavo, kaltinamųjų neprašė, kad jie apie skolą primintų M. K. Liudytojos manymu, apie minėtus pinigus galėjo žinoti kaltinamasis V. S., kadangi jis pas nukentėjusįjį M. K. kurį laiką yra gyvenęs.

Liudytoja M. G., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. l, b. l. 70-73) teisiamajame posėdyje buvo perskaityti, patvirtino, jog įvykio naktį į jos sugyventinio namus buvo atėję kaltinamieji I. S. ir V. S., kurie kartu su M. K. gėrė. Išgertuvių metu niekas nekonfliktavo. Po kiek laiko visi išėjo į lauką. Po pusės valandos kaltinamieji partempė M. K. namo ir paguldė kambaryje ant grindų. Tuo metu nukentėjusysis dar kvėpavo. Rytą liudytoja pastebėjo, kad pastarasis jau yra be gyvybės ženklų.

Iš tarnybinio pranešimo (l t., b. 1. 1), įvykio vietos apžiūros protokolo (l t., b. 1. 5-22) matyti, kad 2008-11-27 d. apie 11 val. Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini), savo namuose buvo rastas M. K. lavonas, su daugybiniais sužalojimais veido ir kūno srityje. Ant kelio prie namo, kelio dešinėje pusėje, kelkraštyje ant sniego aptiktos raudono skysčio dėmės, panašios į kraujo. Dėmės ant sniego tęsėsi kelkraščiu apie 62 metrus. Jos baigėsi ant kelio sklypo, pažymėto Nr. 8. Šio sklypo kieme taip pat rastos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos paimtos 3 kraujo nuoplovos nuo sniego, lenktinis peiliukas, rudi kailiniai.

Pranešimas apie greitosios medicinos pagalbos siuntimą pas ligonį (l t. b. 1. 23) rodo, jog 2008-11-27 9.02 val. į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir M. K. buvo nukreiptas į morgą.

Specialisto išvada Nr. M 2201/08(01) patvirtina, kad M. K. mirties priežastimi buvo galvos ir krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kaktos odos nubrozdinimais, kaktos gilesniųjų minkštesnių audinių kraujosruvomis, abiejų akių vokų poodinėmis ir gilesniųjų minkštų audinių kraujosruvomis, apatinės lūpos kraujosruva, viršutinės ir apatinės lūpų gleivinės kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu po galvos sniegenų kietuoju dangalu (65 g), dešinio pusrutulio sferiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimu po galvos minkštaisiais dangalais abiejų kaktinių skilčių sferiniuose ir pamatiniuose paviršiuose, abiejų smilkininių skilčių sferiniuose paviršiuose ir į šoninius smegenų skilvelius, krūtinės ląstos daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir kraujosruvomis odoje, nugaros odos nubrozdinimais, dešinės pusės X (dvigubas), XII (viengubas), kairės pusės III, VI, VII, VIII, IX, X, XII (viengubi), IV (dvigubas), V (trigubas), šonkaulių lūžiais, su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, kairės pusės pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę (400 ml), tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, trauminiu šoku.

M. K. mirtis galėjo įvykti prieš 7-10 val. iki jo lavono teismo medicinos tyrimo 2008-11-27 d., 14.00 val. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, pvz.: rankomis, kojomis, taip pat daiktu, galimai turėjusiu cilindrinį paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti 12 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

M. K. kūne buvo nustatyti 12 val. laikotarpyje iki mirties padaryti ir kiti sužalojimai: kairio peties, abiejų žastų, dešinės alkūnės, kairio dilbio, abiejų plaštakų, kairės kirkšnies, dešinio sėdmens, abiejų kelių sričių poodinės kraujosruvos, juosmens kairės pusės odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir kraujosruvomis odoje, dešinio kelio ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, kojomis, krintant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Momens ir pakaušio sričių, kairės ausies kaušelio odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti prieš 1-4 paras iki mirties.

M. K. lavono kraujyje rasta 0,89 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Pomirtinių sužalojimų lavone nėra. Po mirtį sukėlusių sužalojimų atsiradimo, M. K. galėjo kurį laiko tarpą (ne daugiau kaip 12 val.) atlikti savarankiškus veiksmus.

Mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau 20 trauminių poveikių pasėkoje, iš jų nemažiau 5 į veido sritį ir nemažiau 15 į krūtinės ląstos sritį. Visi kiti sužalojimai, neturėję ryšio su mirtimi, galėjo būti padaryti nemažiau 25 trauminių poveikių pasėkoje (l t., b. 1. 32-45).

Biologinio tyrimo specialisto išvada Nr. S 671/08(01)R890/08 patvirtino, kad ant I. S. batų ir V. S. kelnių buvo rastas nužudytojo M. K. kraujas. Ant V. S. aulinių batų buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurie buvo netinkami identifikavimu (1 t., b. 1. 57-62).

Iš įtariamojo I. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje matyti, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vienodai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. 1, b. 1. 92-97).

Iš įtariamojo V. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad jo parodymai yra taip pat nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir sutampa su I. S. parodymais, duotais jo parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (135-143).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, t.y., kaltinamųjų: I. S. ir V. S. aiškinimą apie įvykio aplinkybes, jog 2008-11-26 apie 23.45 val. būtent jie rankomis ir kojomis smūgiavo nukentėjusiajam M. K. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, galėjo abu kartu pastarajam suduoti apie 33 smūgius, o po to jį leisgyvį parnešė į jo namus, liudytojos M. G. parodymus, kad įvykio naktį M. K. nebuvo sumuštas, iš namų jis išėjo su kaltinamaisiais, kurie už pusvalandžio nukentėjusįjį atitempė atgal į kambarį ir paliko numetę ant grindų, specialisto išvadą, kad ant I. S. batų ir ant V. S. kelnių buvo rastas M. K. kraujas, ir teismo medicinos specialisto išvadą, kad M. K. mirties priežastimi buvo galimai kojomis ir rankomis padarytas galvos ir krūtinės sumušimas, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir trauminiu šoku, teismas daro išvadą, kad tarp abiejų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, mušant rankomis ir kojomis nukentėjusįjį į krūtinės ir galvos sritis, ir atsiradusių pasekmių – M. K. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamieji abu vienu metu, vienodu intensyvumu tyčia smūgiavo nukentėjusiajam į gyvybei svarbius centrus – krūtinės ir galvos sritį-, taip abu padarė daug sužalojimų, nuo kurių visumos nukentėjusysis mirė. Taigi iš to seka, jog jie M. K. nužudė, veikdami bendrininkų grupėje, kaip vykdytojai, ir abu privalo atsakyti už atsiradusias pasekmes. I. S. ir V. S. suprato, kad savo nusikalstamais veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, jog jam atims gyvybę, nors tiesiogiai tokių pasekmių ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido mirtinoms pasekmėms kilti. Tai rodo jų veiksmai įvykio metu ir po jo. Kaltinamieji nutraukė savo smurtinius veiksmus, kai nukentėjusysis dar buvo gyvas, ir nutempė jį namo, kad pastarasis nesušaltų, tačiau kitą dieną sužinoję, kad nukentėjusysis mirė, abu iš karto suprato, jog M. K. mirė būtent nuo jų nusikalstamų veiksmų. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas šias aplinkybes, daro išvadą, kad I. S. ir V. S. M. K. nužudė, veikdami netiesiogine tyčia.

Kaltinamieji abu prieš įvykį gėrė alkoholinius gėrimus, įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jie aiškino, kad, būdami blaivūs, nebūtų nukentėjusiojo taip mušę. Esant šioms aplinkybėms, teismas I. S. ir V. S. apsvaigimą nuo alkoholio pripažįsta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai turėjo įtakos jų nusikalstamų veiksmų padarymui. Jų atsakomybę sunkina ir tai, kad kaltinamieji tyčia nužudė M. K., veikdami bendrininkų grupėje.

Kadangi I. S. ir V. S. prisipažino padarę jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, gailisi, teismas tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems I. S. ir V. S., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į atsiradusias pasekmes, į kaltinamųjų asmenybes. Jie padarė labai sunkų nusikaltimą. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – M. K. neteko gyvybės.

I. S. praeityje buvo nusikaltęs, tačiau nužudymą padarė, kai ankstesnis teistumas jau buvo išnykęs. Yra dvi jo atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šį nusikaltimą jis padarė, veikdamas netiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, I. S. už padarytą nusikaltimą skirtina reali baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, esant nustatytoms aplinkybėms, nuo vidurkio mažintina.

V. S. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už nužudymą. Yra dvi jo atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šį nusikaltimą jis padarė, veikdamas netiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, V. S. už padarytą nusikaltimą skirtina reali baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijoje numatyta griežta, didesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94str. nuostatomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 299str,. 301str,. 302str., 308str.,

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

I. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d. ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2009-06-29. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajam kalinime išbūtą laiką nuo 2008-11-27 iki 2009-06-29.

Kardomąją priemonę -suėmimą- palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d. ir nuteisti laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2009-06-29. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-11-27 iki 2009-06-29.

Kardomąją priemonę - suėmimą- palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. K. drabužius (kelnes, marškinėlius marškinius, kojines , kelnaites, megztinį, kailinius) ir batus, peiliuką, kastuvėlį, voką su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis, V. S. kelnes ir batus, sunaikinti. I. S. kepurę, striukę, megztinį ir kelnes grąžinti nuteistajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.