Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-9620-535/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06229-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

2023 m. spalio 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. G. pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023-05-04 sprendimą Nr. 23560834 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023-09-24.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Departamento sprendimu. Priešingai, nei teigiama sprendime, jis po neapmokestinamų atostogų, šiuo metu dirba jau daugiau nei mėnuo bendrovėje (UAB „Krafts“) pirmaeilėse pareigose už darbo užmokestį. Darbdavio nekeitė, tik įsidarbino antraeilėse pareigose, pradėjo vykdyti individualią veiklą.

Paaiškina, kad prieš priimdamas sprendimą, konsultavosi su Departamento specialistais ir kitomis valstybinėmis institucijomis tiek telefonu, tiek ir tiesiogiai, pasitikėjo jų kompetencija, teikiama informacija ir ja vadovavosi, kad įsidarbinant antraeilėse pareigose, pradedant individualią veiklą, pranešti Departamentui nereikia.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikoje, rimtų ketinimų vedamas, puoselėja daugiau nei metus trunkantį šeimyninį ryšį.

Nesutinka su sprendimo teiginiais, kad nuo 2023-01-01 jam nėra mokamas atlyginimas ir jis šiuo laikotarpiu, nuo 2023-01-01 iki 2023-05-04, bendrovėje (UAB „Krafts“) nedirbo. Laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31 buvo bendrovės (UAB „Krafts“) administracijos leidimu, abipusiu susitarimu išleistas neapmokamų atostogų su sąlyga, kad bet kurią dieną galiu būti iškviestas į darbą be išankstinio perspėjimo, kai tik bus pasirašytas naujas kontraktas su užsakovais ir jam suteiktas jo kvalifikaciją atitinkantis darbas. Bendrovėje (UAB „Krafts“) be atostogų išdirbo ilgiau nei vienerius metus, tai daugiau nei pusę metų, kuriam įsipareigojo mano darbdavys, pasirašydamas tarpininkavimo raštą Departamentui, tad turėjo teisę į poilsį. Po atostogų, nuo 2023-04-01 iki dabar bendrovėje (UAB “Krafs“) dirba už darbo užmokestį. Tai yra jo pirmaeilės pareigos.

Sprendime paminėta, kad užsieniečiui teikiant prašymą leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams. Tuo metu tokio poreikio nebuvo. Praėjus daugiau nei metams ir besikeičiant gyvenimo aplinkybėms, dėl atostogų, įmonės steigimo, individualios veiklos atidarymo, bei darbo antraeilėse pareigose konsultavosi su Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus specialistais, taip pat skambino konsultacijai bendruoju šios įstaigos konsultacijų telefonu, kurio metu pokalbis yra įrašomas. Dar kartą kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus specialistus tiesiogiai iškart po Departamento sprendimo gavimo. Visais atvejais buvo pasakyta, kad nei Darbo kodekse, nei darbo teises ir santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose konkretaus termino, kuriam laiko periodui išleisti darbuotoją neapmokamoms atostogoms nėra, jei tai yra abipusis darbuotojo ir bendrovės administracijos susitarimas. Kelis kartus konsultavosi Sodros Kauno teritoriniame skyriuje dėl savo padėties esant neapmokamose atostogose. Konkrečiai, dėl PSD (privalomąjį sveikatos draudimą) ir VSD (valstybinį socialinį draudimą) mokesčių mokėjimo. Jį informavo, kad tik už vieną mėnesį, esant atostogose, nereikia mokėti, o už kitus atsiranda prievolė susimokėti pačiam, buvo pasiūlyta rasti papildomą darbą ir įsidarbinti antraeilėse pareigose. Kreipėsi iš anksto 2022-08-24 ir 2022-12-13 į Departamento Kauno skyriaus vyriausiąjį specialistą dėl galimybės dirbti antraeilėse pareigose, dėl individualios veiklos pradėjimo (individualios veiklos pažymą išsiėmė teisėtai, VMI leidus, jų specialistams padedant, bet veiklą pradėjau tik 2022-12-22), įsteigus bendrovę ir tapus jos akcininku, po to direktoriumi antraeilėse pareigose, kaip ir kada, kokioms sąlygoms ir galimybėms esant pereiti į savo bendrovę dirbti pirmaeilėse pareigose, dėl galimybių gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje biznio pagrindu, dėl darbo antraeilėse pareigose kitoje bendrovėje. Jam buvo labai išsamiai suteiktos konsultacijos ir pasakyta, kad problemų, jei jis dirbs pagal individualios veiklos pažymėjimą, nereikia pranešti Departamentui ir prašymo leisti vykdyti šią veiklą, nereikia. Taip pat antraeilėse pareigose gali dirbti tiek savo įsteigtoje bendrovėje, tiek ir kitose bendrovėse, Departamento apie tai informuoti nereikia. Tokiu būdu įsidarbino antraeilėse pareigose dešimčiai dienų UAB „Dirmeta“, juos informavęs, kad dirba pirmaeilėse pareigose kitoje bendrovėje. Tam, kad pereiti į savo sukurtą bendrovę į pirmaeiles pareigas, kaip direktorius, reikalinga daugiau nei pusės metų bendrovės veikla ir eilė kitų reikalavimų. Tik tuo atveju, jei į savo įsteigtą bendrovę pereitų dirbti pirmaeilėse pareigose kaip vamzdynų montuotojas ar kitas specialistas, arba į bet kurią kitą įmonę Lietuvoje, reikalingas prašymas leidimui iš Departamento. Pasitikėdamas ir neabejodamas Departamento Kauno skyriaus specialisto kompetencija ir patarimais, praėjusių metų gruodžio mėn. gale pradėjo individualią veiklą, kaip pavežėjas. Ne kartą kreipėsi dėl veiklos apskaitos, mokesčių mokėjimo į VMI Kauno skyrių. Jo vizitai taip pat yra užfiksuoti VMI sistemoje. Iš Sodros išsiėmė skaidriai dirbančio ID. Nuo gautų pajamų iš individualios veiklos jau sumokėjo į VMI sąskaitą 403 eurus atvirkštinio PVM mokesčio bei GPM.

Pareiškėjas paaiškina, kad gavęs pranešimą apie sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyveni Lietuvos Respublikoje, dar tą pačią dieną pakartotinai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, į Departamento Kauno skyrių. Jam ir šį kartą buvo pasakyta, kad dėl individualios veiklos, darbo antraeilėse pareigose nereikia informuoti Departamentą. Dėl neapmokamų atostogų buvo pasakyta, kad Departamentas glaudžiai bendradarbiauja su Valstybine darbo inspekcija ir kad galima į juos dar kartą kreiptis, kad raštiškai patvirtintų tai, apie ką jis buvo informuotas anksčiau.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sprendime buvo minima UAB „ MWC EU KAUNAS“, kuris nurodytas neteisingai. Jis dirba antraeilėse pareigose UAB „MWC EU“ direktoriumi vieną valandą per dieną, penkias dienas per savaitę. Darbdavio pirmaeilėse pareigose jis nekeitė. UAB „MWC EU“ yra jo ir jo gyvenimo draugės, būsimos žmonos I. K., įsteigta nauja įmonė.

Pareiškėjas nesutinka su sprendimo teiginiais, kad jis Lietuvos Respublikoje turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius, tačiau jie yra sąlygoti išimtinai darbiniais santykiais. Su drauge yra pažįstami beveik du metus, o jau daugiau nei metai labai artimai bendrauja, kartu gyvena, myli vienas kitą ir veda bendrą buitį, jos nepilnamečiams dviem sūnum atstoja tėvą, o jie tapo jam vaikais. Kai tik baigs sutvarkyti prieš tai buvusios santuokos skyrybų dokumentus, už keleto mėnesių planuoja susituokti, jau numatyta data.

Pareiškėjas akcentuoja, kad stengiasi viską daryti, kad nenusižengtų Lietuvos Respublikos įstatymams. Prieš kažką darydamas, visada konsultuojasi su valstybės tarnybų specialistais tiesiogiai. Nori dirbti, gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo labiau, kai dabar turi čia oficialiai būsimą mylimą šeimą, nepilnamečius vaikus, už kuriuos jaučia atsakomybę ir rūpestį, bei yra atsakingas už naujai įsteigtą įmonę, pradėtą individualią veiklą.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2022-01-20 pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB ,,Konstravimas“ (po pakeitimo UAB „Krafts“) metalinių konstrukcijų montuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, 2021-09-21 Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams.

Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2021-10-01 ir nuo 2023-01-01 užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, t. y. užsienietis šiuo laikotarpiu bendrovėje nedirbo.

Atsakovas pažymi, kad užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022-05-03 vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2022-12-22 išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įsiregistravimo kaip vykdančio individualią veiklą ir licencijos vykdyti pavežėjimo veiklą gavimo pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis už darbą bendrovėje, kyla pagristų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 750 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2023-01-01 užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Taip pat įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo duomenis taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023-01-27 yra įdarbintas UAB „MWC Eu Kaunas“, o nuo 2023-03-01 iki 2023-03-10 dirbo UAB „Dirmeta“. Pažymi, kad pareiškėjas į Departamentą Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka dėl darbdavio keitimo nesikreipė, Departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti užsieniečiui pakeisti darbdavį. Pažymi ir tai, kad užsieniečiui teikiant prašymą leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams.

Atsakovas pažymi, kad Departamentas ginčijamame sprendime nebuvo konstatavęs, kad pareiškėjas nedirba. Ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiui nėra mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas nurodo, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūra yra atliekama ne darbo teisės, o migracijos teisės kontekste, todėl turi būti vadovaujamasi būtent specialiosiomis teisėms normomis, t. y. Įstatymo nuostatomis. Leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiams dirbti, o ne nemokamai atostogauti, todėl buvo priimtas pagrįstas sprendimas ir pareiškėjui panaikintas leidimas likinai gyventi. Ginčijamame sprendime pagrįstai nurodyta ir tai, kad pareiškėjas teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti bendrovėje nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes jis nedirbo bendrovėje nuo 2023-01-01 iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas dėstydamas nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentus, skunde neneigia, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis nebuvo nurodęs, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams, tačiau nurodo, kad jis konsultavosi su Departamentu ir jam buvo nurodyta, kad jis gali dirbti antraeilėse pareigose kitose įmonėse.

Pažymi, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, kad po konsultacijos su Departamentu pareiškėjas pradėjo eiti pareigas antraeilėse pareigose, tačiau nėra aišku kokias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs informaciją teikiančiam Departamento darbuotojui telefonu. Pažymi, kad telefoninio pokalbio metu teikiama informacija yra bendro pobūdžio ir ši informacija nelaikytina Departamento priimtu sprendimu pokalbio metu nurodytu klausimu, kadangi visi klausimai sprendžiami tik teisės aktuose nustatytų bei detaliai reglamentuotų procedūrų metu.

Atsakovas dėsto Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nurodo, kad šiuo atveju, informacijos, kad pareiškėjas dirbs pas kelis darbdavius pateikta nebuvo. Pareiškėjas taip pat nesilaikė Įstatyme nustatytos tvarkos, siekiant informuoti apie darbdavio pasikeitimą, taigi Departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Pareiškėjas ne vieną mėnesį neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiame kontekste pamini ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-01-22 nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tvarko skyrybų dokumentus su buvusia sutuoktine ir kai tik išsiskirs planuoja vesti Lietuvos Respublikos pilietę. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Atsakovas mano, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime (trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą įvardija, kaip liudijimą prie skundo) sutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad dėl įmonės steigimo, individualios veiklos pradėjimo, darbo pirmaeilėse ar antraeilėse pareigose klausimų kartu su pareiškėju ėjo į visas valstybines institucijas, tokias kaip Departamento Kauno skyrių, VMI Kauno skyrių, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių, Sodros Kauno skyrių, skambino konsultacijų telefonais. Pareiškėjas jaučia atsakomybę ir labai atsakingai žiūri į savo veiklas. Nieko nepradėdavo daryti nepasikonsultavęs. Su specialistais kalbėdavo rusų kalba, kad visi suprastume. Departamente buvo informuoti, kad jis gali pradėti vykdyti individualią veiklą, dirbti antraeilėse pareigose ir pranešti apie tai Departamentui nereikia. Departamento darbuotojas paaiškino, kad jei savo įsteigtoje įmonėje norėtų pereiti į pirmaeiles pareigas, kaip direktorius, tada turėtų keisti leidimo. laikinai gyventi LR statusą iš darbo į biznio pagrindą. Jei pereitų į pirmaeiles kitas pareigas tiek savo įmonėje, tiek kitoje - reikalingas Departamento leidimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jie pažįstami daugiau nei metus ir daugiau nei metai ir trys mėnesiai artimai bendrauja kaip šeima, veda bendrą buitį, ketina susituokti, kai tik bus paruošti dokumentai. Numatyta santuokos data. Jos vaikams atstoja tėvą. Ypač jauniausiajam sūnui, kurį tikras tėvas paliko dar negimusį. Leidimo laikinai gyventi LR panaikinimas būtų labai skaudus ne tik jai, bet ir jos vaikams, dėsto daugiau aplinkybių, susijusių su asmeniniais santykiais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-01-20, ketindamas dirbti UAB ,,Konstravimas“ (po pakeitimo UAB „Krafts“) metalinių konstrukcijų montuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Departamentas, atsižvelgdamas į tai, 2021-09-21 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams.

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė 2021-09-21 sprendimą Nr. 21S24129 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760055663, galiojantis iki 2023-09-24 buvo išduotas 2021-09-24.

Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2021-10-01 ir nuo 2023-01-01 užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, t. y. užsienietis šiuo laikotarpiu bendrovėje nedirbo. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nepateikė duomenų, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022-05-03 vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2022-12-22 išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įsiregistravimo kaip vykdančio individualią veiklą ir licencijos vykdyti pavežėjimo veiklą gavimo pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis už darbą bendrovėje, kilo pagristų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 750 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2023-01-01 užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, konstatavo, kad užsienietis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo duomenis taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023-01-27 yra įdarbintas UAB „MWC Eu Kaunas“, o nuo 2023-03-01 iki 2023-03-10 dirbo UAB „Dirmeta“. Pareiškėjas į Departamentą Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka dėl darbdavio keitimo nesikreipė, Departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti užsieniečiui pakeisti darbdavį. Užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams.

Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, bei pareiškėjas pakeitė darbdavį, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus nustato Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau - Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (prašymo pateikimo metu Įstatymo 44 str. 1 d. 3 p.), pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2023-09-24. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra nustatytos. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde pripažino, kad keitė darbo pobūdį ir darbovietę, pareiškėjas nuo 2023-01-27 buvo įdarbintas UAB „MWC Eu Kaunas“ pagal tarpininkavimo sutartį, o nuo 2023-03-01 iki 2023-03-10 dirbo UAB „Dirmeta“, nuo 2022-05-03 vykdo individualią veiklą, dirba pavežėju.

Pareiškėjas teismui kartu su skundu pateikė UAB „Krafts“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, VĮ Registrų centro duomenis apie naudos gavėją, tačiau skunde nenurodo ir nepateikė įrodymų apie tai, kad pareiškėjas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka iki skundžiamo sprendimo priėmimo butų kreipęsis į Departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Byloje nėra duomenų, kad Departamentas būtų priėmęs sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui būtų pateikęs duomenis, kad su juo bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei darbo teisės santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose konkretaus termino, kuriam laiko periodui išleisti darbuotoją neapmokamoms atostogoms nėra, jei tai yra abipusis bendrovės ir darbuotojo susitarimas, tačiau pažymėtina, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūra yra atliekama ne darbo teisės, o migracijos teisės kontekste, todėl turi būti vadovaujamasi būtent specialiosiomis teisėms normomis, t. y. Įstatymo nuostatomis.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiams dirbti, o ne nemokamai atostogauti, todėl buvo priimtas pagrįstas sprendimas ir pareiškėjui panaikintas leidimas likinai gyventi. Ginčijamame sprendime pagrįstai nurodyta ir tai, kad pareiškėjas teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti bendrovėje, nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes jis nedirbo bendrovėje nuo 2023-01-01 iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėstydamas nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentus, skunde neneigia, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis nebuvo nurodęs, kad su juo bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams, tačiau nurodo, kad jis konsultavosi su Departamento Kauno skyriaus darbuotoju ir jam buvo nurodyta, kad jis gali dirbti antraeilėse pareigose kitose įmonėse. Teismo įsitikinimu, iš byloje pateiktų įrodymų nėra aišku kokias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs informaciją teikiančiam Departamento Kauno skyriaus darbuotojui telefonu. Taip pat pažymėtina, kad telefoninio pokalbio metu teikiama informacija yra bendro pobūdžio ir ši informacija nelaikytina Departamento priimtu sprendimu pokalbio metu nurodytu klausimu, kadangi visi klausimai sprendžiami tik teisės aktuose nustatytų bei detaliai reglamentuotų procedūrų metu.

Pareiškėjas skunde taip pat apeliuoja į savo santykius su širdies drauge ir jos sūnumis. Skunde nurodo, kad tvarko skyrybų dokumentus su buvusia sutuoktine ir kai tik išsiskirs planuoja vesti Lietuvos Respublikos pilietę. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjas vykdo individualią veiklą ir teikia pavežėjimo paslaugas, kad pareiškėjui nuo 2023-01-01 nėra mokamas darbo užmokestis bendrovėje ir jis nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos įsidarbinant „MWC Eu Kaunas“ ir UAB „Dirmeta“, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo nustatytu pagrindu ir pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas dėl darbdavio keitimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Departamento 2023-05-04 sprendimas Nr. 23560834, laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.