Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-349-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
1A-373-349-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
Nuteistasis
V. D.
Nukentėjusysis
V. D., V. B.
Advokatai
Eugenijus Baršys, Vytautas Kupcikevičius

Teisėjas Artūras Dilys Baudž. byla Nr.1NSA-00373-349-2008-59

Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.4.1. (S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,nuteistajam V. D.,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiesiems V. D., V. B.,nukentėjusiosios V. D. atstovui advokatui Eugenijui Baršiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas :

pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nebendrauti su V. D., kiekvieną dieną būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 mėnesius atlyginti V. D. padarytą turtinę žalą;

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir kiekvieną dieną būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimu būdu, V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nebendrauti su V. D., kiekvieną dieną būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 mėnesius atlyginti V. D. padarytą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 14 d. apie 21 val. 30 min., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, atviroje R. D. ir L. D. namų valdos teritorijoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra R. D. ir L. D. sodybos kieme tyčia dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajai V. D. į veidą, tuo padarydamas jai cheminius l-ojo laipsnio odos nudegimus veide, kakle, krūtinės ląstoje, dešinės akies obuolio ragenos 2-ojo laipsnio cheminį nudegimą, taip nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam V. B. į veidą, padarydamas jam l-ojo laipsnio cheminį veido ir kaklo odos nudegimą, kairės akies obuolio junginės nudegimą, dėl ko nukentėjusiajam V. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir pažeista viešoji tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kas teismas nepagrįstai vertino jo parodymus kaip nenuoseklius ir prieštaringus, jo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus prijungti prie bylos jo Kupiškio rajono PK rašytus pareiškimus dėl nukentėjusiųjų V. D. ir V. B. elgesio, nes šie dokumentai reikšmingi, vertinant jo veiką. Apeliantas nurodo, kad V. D. ir V. B. prieš jį sistemingai naudoja fizinį ir psichinį smurtą, tai patvirtino liudytojas T. U..

Apeliantas nurodo, kad įvyko dieną 2008-06-14 jis remontavo vandentiekį, o V. D. puolė jį draskyti, jis gindamasis papurškė jai i akis ašarinių dujų, tą patį padarė ir jį akmenimis apmėčiusiam V. B.. Apeliantas teigia gynęsis nuo nukentėjusiųjų smurto ir neturėjo tikslo užpulti nukentėjusiuosius ir pažeisti viešąją tvarką. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas T. U., pažeisdamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, netyrė įvykio ir neišsamiai surašė jo parodymus, todėl teismo posėdyje duoti T. U. parodymai, kad jis (apeliantas) niekam neturėjo pretenzijų ir nebuvo sužalotas, vertintini kritiškai. Be to, pareigūnas galėjo nepastebėti V. D. padarytų įdrėskimų, nes įdrėskimai nesukelia žymių pasekmių.

Apelianto teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą jį neveikus esant būtinosios ginties sąlygomis. Apelianto nuomone, tai patvirtina Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros 2007-10-19 prokuroro nutarimas, kuriuo prieš jį nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pripažinus, kad jo veiksmai įvykdyti, esant būtinajai ginčiai. Apelianto nuomone, policijos pareigūno parodymai, kad jis (apeliantas) nebuvo užpultas, vertintini kritiškai, nes liudytojas apklaustas, praėjus pusei metų nuo įvykio, be to, galėjo nepastebėti padarytų sužalojimų.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. V. D. teigė, kad jis prie jos pribėgęs, nors dėl sveikatos sutrikimų jis nepajėgus bėgioti. Nukentėjusioji pirminiuose parodymuose tvirtino mačiusi, kaip jis V. B. papurškęs dujų, o vėliau teigė to nemačiusi. Iš V. B. parodymų galima daryti išvadą, kad jis dujų panaudojimo metu buvo kambaryje ir negalėjo matyti lauke vykusių įvykių. Liudytojas R. B. įvykio betarpiškai taip pat nematė. Tai patvirtina ir jo parodymų patikrinimo metu darytos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad liudytojui įvykio vietą užstojo medžiai, be to, buvo prieblanda. Apelianto teigimu, teismas netyrė bylai svarbių aplinkybių : konflikto priežasčių ir eigos, jo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykių, pavojingų nukentėjusiųjų veiksmų, nevertino jo veiksmų būtinosios ginties aspektu, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir jį nepagrįstai pripažino kaltu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji V. D. ir jos atstovas, nukentėjusysis V. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepagrįstai nepripažinęs, kad konflikto metu nukentėjusieji V. D. ir V. B. sukėlė pavojų jo sveikatai, todėl jis juos sužalojo gindamasis, turėdamas teisę į būtinąją gintį. Apeliantas skundo teiginius apie savo gynimąsi nuo pavojingo nukentėjusiųjų kėsinimosi motyvuoja analogiška ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėstytai versija, kurioje jis tvirtina, kad jam bandžius įeiti į namo vidų, ten buvusi V. D. jį užpuolė, apdraskydama veidą, suplėšydama marškinius, todėl jis jai į veidą papurškė ašarinių dujų, o netrukus iš namo išėjusiam V. B. metus į jį akordeoną, svaidžius akmenis, jis vėl panaudojo ašarines dujas. Teismas, nuosprendyje išanalizavęs apelianto, nukentėjusiųjų, liudytojų R. B., T. U. parodymus ir kitus bylos įrodymus, motyvuotai atmetė apelianto parodymus apie nukentėjusiųjų esą inicijuotą konfliktą, panaudotą fizinį smurtą ir konstatavo, kad būtent apeliantas užpuolė abu nukentėjusiuosius ir, panaudojęs ašarines dujas, nesunkiai sutrikdė V. D. ir nežymiai – V. B. sveikatą. Nustatęs, kad konfliktą pradėjo apeliantas, o nukentėjusieji prieš jį fizinio smurto nenaudojo, teismas padarė išvadą, kad apeliantas nesigynė, todėl būtinosios ginties situacija nesvarstytina.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojo R. B. parodymais, nes nukentėjusiųjų parodymai yra nepatikini dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo, o liudytojo – dėl to, kad jis neturėjo galimybės betarpiškai stebėti įvykio. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. D. proceso metu nuosekliai teigė, kad jai ir V. B. nuvykus į jos ir apelianto sodybą, darže prisiskynus braškių ir dedant jas į automobilį, pribėgęs V. D. du kartus papurškė jai į veidą ašarinių dujų, jai surikus V. B., kad šis ją gelbėtų, V. D. ašarinių dujų papurškė ir V. B.. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad namo prieangyje grodamas akordeonu ir išgirdęs V. D. riksmą, pamatė V. D., purškiantį dujas į V. D., o jam pribėgus, V. D., nenutraukdamas dujų srovės, papurškė ir jam, tada jis numetė žemėn akordeoną. Abu nukentėjusieji kategoriškai neigė buvus aplinkybes, kurias V. D. nurodė kaip konflikto priežastį : tai, kad V. D. užpuolė ir apdraskė į namą ėjusį V. D., po to kieme V. B. sviedė į V. D. akordeoną, apeliantui išvengus smūgio, V. D. nuo šulinio rinko akmenis, kuriais V. B. apmėtė V. D., ir tik tada apeliantas prieš nukentėjusiuosius panaudojo dujas. Nors apeliantas skunde V. D. parodymų prieštaringumą motyvuoja tuo, kad ji nurodžiusi po dujų papurškimo nieko nebemačiusi, todėl negalėjusi matyti ir to, kaip jis purškė dujas V. B., tačiau iš nukentėjusiosios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duotų parodymų matyti, kad regėjimas jai sutriko ne tuoj pat po dujų panaudojimo, o praėjus nedideliam laiko tarpui – apie 10 sekundžių, kurių jai užteko pamatyti tolimesnius apelianto veiksmus, nukreiptus prieš V. B.. Apeliantas skunde teigia, kad V. B. grojo namo viduje, todėl negalėjo matyti įvykių kieme, tačiau abu nukentėjusieji aiškiai nurodė, kad tuo metu, kai V. D. V. D. purškė dujas, V. B. buvo namo prieangyje, todėl matė kieme įvykusio užpuolimo pradžią.

Nukentėjusiųjų parodymus apie konflikto eigą patvirtina tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo R. B., gyvenančio Dieninių kaimynystėje, parodymai. R. B. nurodė išgirdęs V. D. riksmą, išėjęs iš garažo, pamatęs apeliantą ir dujų debesyje rankomis veidą užsidengusią nukentėjusiąją, po to V. D. papurškęs dujų iš namo atbėgusiam V. B., netrukus nukentėjusieji atėję į jo namus išsiplauti akių. Pagal apelianto parodymus, jog prieš dujų papurškimą V. B. mėtė į jį akmenis, kuriuos padavinėjo V. D., liudytojas R. B. turėjo matyti tokius V. B. veiksmus, tačiau liudytojas viso proceso metu tvirtino nematęs, kad V. D. ar V. B. mėtytų akmenis į V. D.. Apeliantas skunde teigia, kad R. B. negalėjo stebėti Dieninių kieme vykusio konflikto, nes iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu darytų nuotraukų matyti, kad jam vaizdą į Dieninių kiemą užstoja krūmai. Ši aplinkybė išsiaiškinta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimas padarytas birželio mėn., o liudytojo R. B. parodymų patikrinimas vietoje – rugsėjo mėn. (1 t., 58-62 b.l.). Pagal nukentėjusiosios parodymus, tarp jos ir R. B. sodybos auga tujų gyvatvorė, tujos pasodintos apie 1 m atstumu viena nuo kitos, pavasarį jos tebuvo apie 1,6 m aukščio, todėl neužstojo matomumo. Liudytojas R. B., peržiūrėjęs jo parodymų patikrinimo vietoje parodytas nuotraukas, paaiškino, kad nuotraukose gyvatvorės vietoje matosi tarp tujų rudenį užaugę topinambai, o pavasarį tujos jam netrukdė matyti Dieninių kiemo, nes jų keli kelmai augo ne tiesiai tarp garažo, prie kurio jis stebėjo konfliktą, ir Dieninių sodybos, o dešiniau. Įvertinus šiuos parodymus ir tai, kad praėjus trims mėnesiams nuo įvykio, kitu metų laiku darytos nuotraukos iš tiesų neatspindi nusikaltimo metu buvusios augalų būklės, atmestinas apelianto argumentas, kad liudytojas R. B. dėl blogo matomumo negalėjo stebėti Dieninių kieme vykusio konflikto. Atsižvelgus į liudytojo R. B. parodymų nuoseklumą, teiginius, kad su konflikto dalyviais jo nesieja jokie asmeniniai ryšiai, jis nesikiša į kaimynų šeimynines problemas, pagrindo teigti, kad liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir duotų neobjektyvius parodymus.

Paties apelianto, viso proceso metu besilaikiusio versijos, kad jis ašarines dujas panaudojo, gindamasis nuo V. D. ir V. B. užpuolimo, parodymai apie užpuolimo eigą, V. D. jam esą padarytus sužalojimus nebuvo nuoseklūs : iš karto po įvykio rašytame paaiškinime apeliantas nurodė, kad V. D. jį bandė apdraskyti, pirmojoje įtariamojo apklausoje jau teigė buvęs labai nežymiai apdraskytas nukentėjusiosios, antrojoje apklausoje nurodė, kad nukentėjusioji subraižė jo veidą iki kraujo (1 t., 19; 110-111;125 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas vėl teigė, kad kraujas iš sužaloto veido netekėjo, be to, nurodė papildomas aplinkybes, kurių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu – V. D. sudraskė jo marškinius, išplėšė sagas. V. D. tvirtino šiuos marškinius po įvykio išmetęs, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė vėl suradęs. Tokie nenuoseklūs V. D. parodymai suteikia pagrindą juos vertinti kritiškai. Apeliantas skunde teigia, kad tikrųjų konflikto aplinkybių nustatymą apsunkino į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų veiksmai : jie neišaiškino jam jo kaip nukentėjusiojo teisių, vietoje pareiškimo surašė tik paaiškinimą, neužfiksavo įvykio vietoje išbarstytų sagų, netyrė konflikto priežasčių ir eigos. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas T. U., kuris po konflikto nuvyko į D. sodybą, parodė apelianto veide jokių įdrėskimų ar kitokių sužalojimų nematęs, V. D. jam nesiskundė buvęs sužalotas, nerodė suplėšytų marškinių, išplėšytų sagų, kieme išbarstytų sagų jis nematęs. Liudytojas nurodė, kad V. D. paaiškinimą surašė pagal jo pasakojimą, V. D. sutikimu, V. D. perskaitė paaiškinimo tekstą ir jokių papildymų neturėjo, teksto teisingumą patvirtino parašu. Iš esmės tokius pat parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas abejoja policijos pareigūno parodymais, nes jis pirmą kartą buvo apklaustas, praėjus pusei metų nuo įvykio, tačiau, atsižvelgiant į liudytojo parodymus, kad į D. sodybą dėl ten kildavusių konfliktų jis, kaip pareigūnas, vykdavęs ir anksčiau, yra bendravęs su V. D., nėra pagrindo manyti, kad jis, po konflikto kalbėjęs su jam pažįstamu apeliantu, būtų galėjęs pamiršti reikšmingą aplinkybę – sužalotą V. D. veidą. Pažymėtina, kad apelianto skundo argumentai dėl pareigūno galėjimo matyti sužalojimus jo veide yra prieštaringi : jis pirmiausia teigia, kad įdrėskimas buvo toks nežymus, kad pareigūnas jo galėjo nepastebėti, o po to tvirtina, kad pareigūnas neįsidėmėjo sužalojimo ne dėl jo menkumo, o dėl to, kad esą paviršutiniškai tyrė įvykį.

Nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, nukentėjusieji ir liudytojas R. B. juos patvirtino akistatų ir parodymų patikrinimo vietoje metu, todėl abejoti šių parodymų patikimumu nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas V. D. parodymus teisingai įvertimo kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir, nustatydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pagrįstai atmetė jo parodymus apie esą nukentėjusiųjų prieš jį įvykdytą užpuolimą. Iš bylos įrodymų matyti, kad V. D., iš arti purkšdamas ašarines dujas nukentėjusiesiems į veidą, suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiųjų sveikatai, numatė, kad dėl ašarinių dujų poveikio nukentėjusieji gali būti sužaloti, ir norėjo tokių pasekmių, tiksliai nekonkretizuodami galimo nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo masto, t.y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. V. D. kaltė įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvlifikuoti pagal sunkiausias sukeltas pasekmes – tyčinį nesunkų V. D. sveikatos sutrikdymą, todėl apelianto skundo prašymas jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. D. veiką pagal BK 284 str. 1 d. ir argumentuodamas viešosios tvarkos sutrikdymo padarymą, nurodė, kad V. D. nukentėjusiuosius sumušė viešoje vietoje, matant liudytojui R. B., konflikto metu nukentėjo ne tik V. D., su kuria V. D. sieja asmeniniai nesutarimai, bet ir pašalinis asmuo – V. B., apelianto veiksmai sukėlė pašalinių asmenų pasipiktinimą, todėl buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kolegijos nuomone, tokia argumentacija nėra pagrįsta bylos duomenimis. Pirmiausia, teismas neteisingai nurodė, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nes V. D. nukentėjusiuosius sužalojo privačioje valdoje – Dieninių namo kieme. Tačiau viešoji tvarka gali būti pažeista ir privačioje valdoje, kurioje susirinkę keletas asmenų, todėl tai nėra pagrindinis požymis, lemiantis veikos teisinį vertinimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniu požymiu, leidžiančiu atriboti viešosios tvarkos pažeidimą nuo nusikaltimų žmogaus sveikatai, yra nusikalstamos veikos motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu nukentėjusieji yra V. D. gerai pažįstami asmenys : V. D. yra jo buvusi sutuoktinė, su kuria jo santykiai ilgą laiką yra konfliktiški, abu buvę sutuoktiniai vienas kitą anksčiau ne kartą yra kaltinę smurto panaudojimu, o V. B. yra V. D. draugas, kurio lankymuisi Dieninių sodyboje V. D. kategoriškai prieštaravo. Pagal nukentėjusiųjų parodymus, jiems atvykus į sodybą, V. D. liepė išvažiuoti, nes sodyboje esą viskas priklauso jam, V. D. nuėjus į daržą, vaikščiojo aplink, žadėdamas kažką padaryti, ir tik po to prieš abu nukentėjusiuosius panaudojo ašarines dujas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. D. smurtiniai veiksmai buvo sąlygoti jo ir nukentėjusiųjų ilgalaikių priešiškų santykių, V. D. nepasitenkinimu nukentėjusiųjų atvykimu į sodybą, jais buvo siekiama konkrečių asmeninių tikslų - įbauginti nukentėjusiuosius ir priversti laikytis reikalavimo nebesilankyti sodyboje. Apeliantas, nors ir elgdamasis įžūliai, savo nusikalstamais veiksmais išreiškė nepasitenkinimą dėl nukentėjusiųjų buvimo sodyboje, o ne niekinantį požiūrį į elgesio normas. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad V. D. elgesys sukėlė ir pašalinio asmens – liudytojo R. B. pasipiktinimą, tačiau iš liudytojo parodymų, jog jis, nelaukdamas konflikto pabaigos, grįžo į savo garažą tęsti darbo, nes jam neįdomūs kaimynystėje vykstantys ginčai, matyti, kad V. D. veiksmai nesutrikdė liudytojo darbo ir nesukėlė pasipiktinimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. D. savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos, todėl jis pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgdama į šią išvadą, kolegija konstatuoja, kad V. D. 2007 m. birželio 14 d. apie 21 val. 30 min., Kupiškio r(duomenys neskelbtini) atviroje R. D. ir L. D. namų valdos teritorijoje tyčia dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajai V. D. į veidą, tuo padarydamas jai cheminius l-ojo laipsnio odos nudegimus veide, kakle, krūtinės ląstoje, dešinės akies obuolio ragenos 2-ojo laipsnio cheminį nudegimą, taip nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam V. B. į veidą, padarydamas jam l-ojo laipsnio cheminį veido ir kaklo odos nudegimą, kairės akies obuolio junginės nudegimą, dėl ko nukentėjusiajam V. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

V. D. pagal BK 138 str. 1 d. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis artimas vidurkiui (BK 48 str.2 d.)., parinkta, laikantis BK 54 str. 1-2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, ji atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Nukentėjusioji V. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą, patvirtinantį, kad ji teismo posėdžiuose jos interesus atstovavusiam advokatui sumokėjo 600 Lt, todėl ši suma išieškotina iš nuteistojo V. D. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

NUSPRENDĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. D. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį :

V. D. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti jam bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. D. V. D. 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Eligijus GladutisEvaldas Vanagas