Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., S. D., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti jo asmeninį turtą – jam priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir asmeninius daiktus faktiškai priėmė palikimą. Kiti asmenys į palikimą nepretenduoja. Pareiškėja palikimą pradėjo valdyti iš karto po sutuoktinio mirties, turtu naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar negali perimti teisių į po sutuoktinio mirties likusį turtą. Pareiškėja mano, kad nesikreipimo dėl palikimo priežastis turėtų būti pripažinta svarbia, dėl ko ji laiku nesikreipė į notarą. Norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą priėmė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, jį pradėdamas faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys D. D. ir S. D. prašymui neprieštarauja ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojos parodymų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 10). Po sutuoktinio mirties pareiškėja likusiu turtu – sutuoktiniui priklausančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi ir asmeniniais daiktais naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Iš Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad 2012-10-20, mirus A. D., notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jinai priėmė palikimą po sutuoktinio mirties (CK 5.51 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad, J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdama valdyti turtą, priėmė A. D. palikimą.

Juridinis faktas nustatytas ryšium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.