Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2013-04-27, 17.22 val., adresu Trinapolio g. 9A, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčią transporto priemonę Audi, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino savo ir stovėjusią transporto priemonę. Šiais veiksmais N. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu N. K. jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažino. Ji paaiškino, kad 2013-04-27 dieną automobiliu važiavo Trinapolio g. 9A, Vilniuje kieme, nes tai jos namo kiemas, tačiau kito automobilio nekliudė ir iš įvykio vietos nepasišalino. Nurodė, kad jos automobilis nėra naujas, ant jo yra anksčiau padarytų įbrėžimų.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. paaiškino, kad 2013-04-27 dieną, tarp trečios ir penktos valandos pastatė savo automobilį Audi A4, sidarinės spalvos, Trinapolio g. 9 A., Vilniuje. Sugrįžęs prie automobilio ant jo kėbulo (kaires pusės galinio sparno), pastebėjo apgadinimą, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Pastebėjęs, kad kiemo prieigas filmuoja vaizdo kamerą, surado apsaugos darbuotoją, su kuriuo peržiūrėjo vaizdo įrašą. Buvo matyti, kaip pajuda raudonas automobilis Audi A4 stovėjęs šalia jo automobilio. Minėtas automobilis išvažiuoja vieną kartą, įraše matyti, kad neišsuka, tada sugrįžta atgal, išvažiuoja dar kartą ir sustoja. Pastovėjęs pradeda judėti atbuline eiga. Vaizdo įraše nebuvo galima pamatyti ar raudonas automobilis kliudė jo stovintį automobilį, nes įrašo vaizdo kokybė nebuvo pakankamai gera. Kitą dieną, savo iniciatyvą, jis surado galimai jo automobilį kliudžiusį kitą automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie surado automobilio vairuotoją, sulygino ant abiejų automobilių kėbulų esančius sugadinimus.

Motyvuojamoji dalis

N. K. neprisipažino kliudžiusi kitą transporto priemonę ir ją apgadinusi, tačiau jos kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų J. R., R. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūnų J. R., D. S., G. J. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, UAB “Apsaugos komanda” darbuotojo O. R. paaiškinimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, fotolentelėmis, ekspertizės aktu Nr. 11-2864(13), kita bylos medžiaga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas mano, kad N. K. vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tokiu būdu N. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis ir šioje dalyje jai inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – N. K. pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (bausta administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios, serga onkologine liga), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir daro išvadą, jog N. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirtina minimali straipsnio sankcijoje nustatyta nuobauda.

N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2013-04-27, 17.22 val., adresu Trinapolio g. 9A, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčią transporto priemonę Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino savo ir stovėjusią transporto priemonę, ir apgadinusi abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino, pažeidusi KET reikalavimus.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusią N. K., liudytojus policijos pareigūnus J. R. ir R. P., V. L. bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių N. K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu teisme N. K. tvirtino, kad jokio kontakto su kita transporto priemone nejuto ir kito automobilio nekliudė. Iš byloje esančio UAB “Apsaugos komanda” apsaugos darbuotojo O. R. 2013 m. gegužės 8 d. paaiškinimo nustatyta, kad peržiūrėjus 2013-04-27 vaizdo įrašą, matyti aikštelėje stovintys du automobiliai Audi A4. Po kurio laiko vienas iš minėtų automobilių išvažiuoja iš stovėjimo vietos, tačiau susidūrimo ir kontakto nesimato. Teismui nebuvo pateiktas minėtas vaizdo įrašas, nes DNSB “Naujasis Trinapolis“ 2013-09-17 rašte informavo, kad negali pateikti vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas galimas pažeidimo padarymas, nes įrašai saugomi tik porą savaičių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra transporto priemonių apžiūros akto, nepadarytas automobilių sugretinimas. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta, kad transporto priemonių trasologinė ekspertizė atlikta remiantis eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad byloje esanti eismo įvykio schema buvo pateikta po 2013-05-14 teismo nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei nustatytiems trūkumams ištaisyti, todėl sudarydami schemą pareigūnai negalėjo tiksliai nustatyti, kokia kryptimi važiavo transporto priemonė, kokia jos kryptis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte suformuluota išvada nėra kategoriška (atliekant tyrimą taikoma išvadų skalė: kategoriška išvada; tikėtina, kad...; nustatyti negalima), nurodoma, kad dalis automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų – priekinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimai, tikėtina, buvo padaryti kontakto su automobiliu Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) metu. Nurodoma, kad tikėtina, jog automobilis Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) judėdamas atbulas priekiniu dešiniuoju kampu slystamai kontaktavo su dešiniau jo buvusio automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) kairiojo šono galine dalimi, dėl ko buvo padaryti nurodyti abiejų automobilių apgadinimai. Taigi, ekspertas, atlikęs tyrimą, negali kategoriškai atsakyti, ar automobiliai kontaktavo ir jų sugadinimai atsirado būtent minėto kontakto metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobiliams padaryti nežymūs apgadinimai, kontaktas buvo nedidelis, byloje yra duomenys, kad N. K. pažeidimo padarymo metu sirgo ir dabar serga onkologine liga, vartoja vaistus. Teismo vertinimu, N. K. galėjo ir nepajusti nežymaus kontakto, nesuprasti, kad padarė eismo įvykį, dėl kurio jai kilo administracinė atsakomybė, kurio metu buvo nežymiai apgadintas kitas automobilis ir apie kurį ji privalėjo informuoti atitinkamą instituciją ar automobilio savininką. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad N. K. nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad N. K. veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl N. K. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 – 288 str., teismas,

nutarė:

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.