Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, už kurį veikia Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialas, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2454-450/2010 pagal ieškovų Nordea Bank Finland Plc, už kurį veikia Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, ir akcinės bendrovės „Balterma“ ieškinį atsakovui Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, už kurį veikia Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialas, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltermos ranga“, uždarajai akcinei bendrovei „Euler Hermes Services Lietuva“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Genra“, dėl draudimo išmokos, palūkanų priteisimo, nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasisakydamas dėl reikalavimo teisės perleidimo, teismas pažymėjo, kad perleidimo sutartimi UAB „Baltermos ranga“ perleido visas esamas ir būsimas reikalavimo teises pagal rangos sutartį su UAB „Genra“, o ne teisę gauti draudimo išmoką. Teismas atkreipė dėmesį, kad leidžiama perleisti ir turto, kuris bus sukurtas ateityje, sandorius. Akcentavo, kad reikalavimo teisė pagal rangos sutartį ir teisė gauti draudimo išmoką nors tam tikra apimtimi susiję, bet tai visumoje skirtingi dalykai - draudėjo teisė gauti draudimo išmoką atsiranda po to, kai įvyksta draudiminis įvykis, pateikus visus reikiamus dokumentus nuostolių dydžiui nustatyti, kaip tai ir numato Taisyklių 12.1 p. Tokiu būdu draudimo išmoka sietina su draudžiamuoju įvykiu, o Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo metu UAB „Baltermos ranga“ teisės gauti draudimo išmoką neturėjo, todėl ir negalėjo jos perleisti. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš 2009 m. sausio 27 d. Pranešimo, draudėjas UAB „Baltermos ranga“ draudimo sutarties pagrindu pranešė atsakovui, kad pirkėjas UAB „Genra“ neapmokėjo nurodytos sąskaitos ir pavedė skolą išieškoti. Taip pat UAB „Balterma“ pateikė atsakovui prašymą išmokėti draudimo išmoką. Kaip numatyta Draudimo liudijimo 7 p., draudimo išmoka išmokama per 30 dienų po reikalingų dokumentų pateikimo. Tokiu būdu draudėjas UAB „Baltermos ranga“ atsitikus draudiminiam įvykiui, pateikė reikiamus dokumentus draudikui, o pastarasis turėjo pareigą atsiradus sąlygoms konstatuoti draudžiamąjį įvykį ir išmokėti draudimo išmoką. Pateikus reikiamus dokumentus ir draudėjui turint teisę tikėtis gauti draudimo išmoką, jau buvo sudarytas 2009 m. sausio 8 d. papildomas susitarimas Nr. 2 prie Draudimo sutarties Nr. 393 814, kuriuo draudėjas UAB „Baltermos ranga“ ir draudikas Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialas susitarė, dėl Draudimo liudijimo papildomos sąlygos: „Naujas gavėjas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“. Teismas sprendė, kad toks sutarimas atitiko Taisyklių 16 p. reikalavimus gauti išankstinį raštišką draudiko sutikimą draudėjo teisės perleisti teisę gauti draudimo išmoką, kadangi jau 2009 m. sausio 27 d. atsakovui buvo pranešta apie apmokėjimo uždelsimą, o prašymas išmokėti draudimo išmoką draudėjo (pagal Draudimo polisą) pateiktas draudikui 2009 m. vasario 26 d., t. y. įsigaliojus Papildomam susitarimui Nr. 2 dėl Banko, kaip naudos gavėjo, todėl draudikas turi teisinį pagrindą draudimo išmokos naudos gavėju laikyti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ir jam išmokėti draudimo išmoką. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas, nors ir neigdamas tokių aplinkybių buvimą pasirašant papildomą susitarimą Nr. 2, nesugebėjo nurodyti kitų argumentų, kurių pagrindu šalys pasirašė tokį susitarimą. Teismas pažymėjo ir tai, kad naudos gavėjo, kuris nėra draudėjas, paskyrimas yra plačiai taikomas, taip vadinama sutartis trečiojo asmens naudai, pagal kurią prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas (CK 6.191 str. 1 d.). Pagal Paslaugų sutartį Nr. 6 šalys susitarė, kad Euler Hermes Services Baltic teiks atsakovui sutartyje nurodytas paslaugas. Tačiau iš sutarties teksto negalima teigti, kad atsakovas perdavė iš Draudimo sutarties kylančias teises ir pareigas kitam subjektui. Todėl teismas darė išvadą, kad Paslaugų sutartis Nr. 6 nėra draudiko teisių ir pareigų perleidimo sutartis DĮ 41, 42 straipsniuose nustatyta tvarka ir prasme. Teismas pažymėjo ir tai, kad neaišku, kada tokia sutartis sudaryta, kadangi nėra nurodyta šios sutarties pasirašymo data. Teismas pabrėžė, kad draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui privalo išmokėti draudikas, todėl ir sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi priimti būtent draudikas, o ne koks nors kitas asmuo, ir sprendė, kad draudikas Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialas sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo nėra priėmęs. DĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais - naudos gavėjas. Šiuo atveju tokia teise ieškovas Bankas pasinaudojo ir kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Kadangi tarp taisyklėse išvardintų atvejų, kai išmoka nemokama nėra numatytas atvejis atitinkantis byloje analizuojamam, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog jis yra nedraudiminis ir dėl to neturėtų būti neišmokėta draudimo išmoka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, už kurį veikia Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialas, prašo šį teismo sprendimą panaikinti dalyje, kuria patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinio šioje dalyje netenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Ieškovas Nordea Bank niekada nereiškė reikalavimo priteisti draudimo išmoką, kylančią iš finansinio kredito santykių tarp šio ieškovo ir apelianto. Ieškovas Nordea Bank ieškininį reikalavimą priteisti iš apelianto 131 519,88 Lt draudimo išmoką reiškė kaip naudos gavėjas pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. draudimo sutartį Nr. 393.814 tarp draudiko apelianto ir draudėjo trečiojo asmens BUAB „Baltermos ranga“. Teismas padarė pagrįstą išvadą kad tarp apelianto ir trečiojo asmens BUAB „Baltermos ranga“ buvo sudaryta nuostolių draudimo sutartis. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-272/2008). 2009 m. sausio 8 d. papildomas susitarimas Nr. 2 atitinka išankstinio raštiško draudiko sutikimo sampratą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo tapti apdraustuoju asmeniu CK 6.1005 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi apdraustasis asmuo ir naudos gavėjas gali būti skirtingi asmenys. Ieškovas Nordea Bank reikalavo išmokėti draudimo išmoką ne kaip apdraustasis asmuo, bet kaip naudos gavėjas (DĮ 2 straipsnio 49 dalyje nustatyta, kad naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką). Asmens, kuris nėra draudėjas, paskyrimas naudos gavėju draudimo santykiuose yra dažnai taikoma praktika. Nors apeliantas nurodo, esą DĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimų dėl draudimo išmokos mokėjimo priėmimas yra ne draudimo veikla, bet su draudimo veikla susijusi veikla, kurios vykdymui nereikia turėti jokios licencijos ir kurią gali vykdyti bet kas, toks apelianto teiginys neatitinka nei šios, nei kitų DĮ normų turinio ir esmės. DĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą ir kt. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad Paslaugų sutartimi Nr. 6 apeliantas neperdavė ir negalėjo perduoti iš Draudimo sutarties kylančių teisių ir pareigų trečiajam asmeniui UAB „EHSLT“.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Baltermos ranga“ bankroto administratorius UAB „Rastrus“ apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

Dėl prekinio kredito draudimo teisinių santykių

Bylos medžiaga patvirtina, kad BUAB „Baltermos ranga“ 2008 m. rugpjūčio 22 d. su atsakovu sudarė Draudimo sutartį Nr. 393.814. Draudimo sutartis sudaryta pagal Prekinių kreditų draudimo taisykles Nr. 002 (toliau Taisyklės), t. y. draudikas įsipareigojo kompensuoti draudėjo nuostolius, atsiradusius dėl skolų, kurių neįmanoma susigrąžinti dėl sutarties galiojimo metu atsitikusio draudiminio įvykio, už sutarties galiojimo metu pirkėjams pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. UAB ,,Baltermos ranga“ 2008 m. birželio 3 d. su UAB ,,Genra“ sudarė statybos rangos sutartį (t. 1, b. l. 126). Atsakovas patvirtinime dėl dalinės draudimo apsaugos nurodė, kad pirkėjo UAB ,,Genra“ draudimo apsauga įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. 200 000 Lt kreditui, apdraustoji procentinė dalis – 90 proc. (t. 1, b. l. 124). Apsauga buvo atšaukta 2008 m. lapkričio 5 d. (t. 1, b. l. 125). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Draudimo sutartimi apdrausti prekiniai kreditai, o ieškovus ir BUAB „Baltermos ranga“ sieja finansinio kredito santykiai, kylantys iš 2008 m. kovo 12 d. Grupės sąskaitos sutarties Nr. 08/03/01 ir 2007 m. gruodžio 27 d. Banko sąskaitos kredito sutarties Nr. OS 07/12/28.

Pažymėtina, kad Taisyklių 2 punktas numato, kad sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka draudikas įsipareigoja kompensuoti draudėjo nuostolius, atsiradusius dėl skolų, kurių nebeįmanoma susigrąžinti dėl sutarties galiojimo metu atsitikusio draudiminio įvykio, už sutarties galiojimo metu pirkėjams pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. Be to, Taisyklių 3.1 punktas numato, kad draudimo apsauga suteikiama neginčijamiems prekiniams kreditams, mokėtiniems už draudėjo kreditan pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. Prekinis kreditas - suma, kurią draudėjui privalo sumokėti pirkėjas už kreditan pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas (Taisyklių sąvokų 6 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neginčijo, kad trečiojo asmens BUAB „Baltermos ranga“ šildymo ir vėdinimo įrangos pardavimai bei atlikti statybos ir montavimo darbai vertintini kaip prekinis kreditas, taip pat ginčo byloje nėra dėl to, jog draudėjui BUAB „Baltermos ranga“ buvo suteikta draudiminė apsauga įvykus draudžiamajam įvykiui, susijusiam su BUAB „Genra“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas Nordea Bank niekada nereiškė reikalavimo priteisti draudimo išmoką, kylančią iš finansinio kredito santykių tarp šio ieškovo ir apelianto - Nordea Bank ieškininį reikalavimą priteisti iš apelianto draudimo išmoką reiškė kaip naudos gavėjas pagal Draudimo sutartį tarp draudiko apelianto ir draudėjo BUAB „Baltermos ranga“.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp apelianto ir BUAB „Baltermos ranga“ buvo sudaryta nuostolių draudimo sutartis. Tokia išvada, kaip pagrįstai atsiliepime nurodė ieškovas Nordea Bank, atitinka ir teismų praktiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2008, nurodyta, kad pagal kreditų draudimo sutartį draudikas suteikia draudėjui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis gali partirti, jeigu pardavėjo produkcijos pirkėjas neįvykdys savo prievolės, t. y. neapmokės už pateiktas prekes dėl savo nemokumo. Draudimo sutarties objektas tokiu atveju yra debitorinis įsiskolinimas, atsiradęs pristačius prekes; kredito draudikas draudimo sutartimi garantuoja, kad draudėjo pirkėjui tapus nemokiam, prievolė vis tiek bus įvykdyta, draudėjas gaus draudimo įmoką ir nepatirs nuostolių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nuomone, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis taikytini ir įsiskolinimo, atsiradusio užsakovui neatsiskaičius pagal statybos rangos sutartį, atveju. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, esant draudimo teisiniams santykiams, viena iš šalių – draudikas - yra specifinis civilinių santykių subjektas. Draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš draudimo sutarties šalių (draudiko) ekonominę padėtį. Dėl to jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šis svarbus ekonominis ir teisinis požymis yra esminis draudimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Todėl darytina išvada, kad Draudimo sutarties sąlygos, kurias pasiūlė draudikas (atsakovas), nagrinėjamu atveju turi būti aiškinamos ieškovo naudai. Panašios pozicijos laikomasi ir kitose kasacinio teismo bylose (2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-671/2004). Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog apeliantas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką Nordea Bank.

Dėl draudimo objekto

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BUAB „Baltermos ranga“ perleidus reikalavimo teises, atsiradusias pagal 2008 m. birželio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 0806/3, išnyko pats draudimo objektas. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad, kaip minėta, reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. gruodžio 17 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią draudėjas BUAB „Baltermos ranga“ perleido ieškovui AB „Balterma“ visas reikalavimo teises bei papildomas teises pagal 2008 m. birželio 3 d. rangos sutartį (sutarties 1 p.), o ieškovas AB „Balterma“, visas perimtas reikalavimo teises perleido ieškovui Nordea Bank (sutarties 3 p.). Byloje nustatyta, jog darbai buvo atlikti 2008 m. spalio mėn., darbai buvo atlikti 2008 m. spalio mėn., 2008 m. spalio 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 181 058,39 Lt sumai, kuri buvo apmokėta tik iš dalies ir liko nepamokėta 146 133,20 Lt. Taigi BUAB „Baltermos ranga“ pardavė šildymo ir vėdinimo įrangą bei atliko statybos ir montavimo darbus galiojant draudiminei apsaugai pagal Draudimo sutartį (t. 1, b. l. 124-125), todėl nėra pagrindo teigti, kad draudimo objektas išnyko pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį. Kaip minėta, patvirtinime dėl dalinės draudimo apsaugos nurodytas pirkėjas (UAB ,,Genra“), draudimo liudijimo numeris, kredito limitas sutampa, duomenų, jog būtų apdraustos kitų pirkėjų skolos – byloje nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad apdrausta buvo ne UAB ,,Genra“ skola.

Apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog BUAB „Baltermos ranga“ reikalavimo teises, atsiradusias pagal 2008 m. birželio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 0806/3, perleido atlygintinai dar iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, todėl faktiškai nebuvo ir nėra patyrusi jokių nuostolių, kurie būtų apdrausti pagal Draudimo sutartį. Tokia išvada darytina dėl to, jog reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2008 m. gruodžio 17 d. (t. 1, b. l. 48), o draudžiamasis įvykis įvyko 2008 m. spalio mėn., reikalavimo perleidimo sutartyje (2 p.) aiškiai nurodyta, kad reikalavimo teisės perleidžiamos neatlygintinai. Be to, nors Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatyta, kad visos BUAB „Genra“ sumokėtos sumos yra įskaitomos AB „Balterma“ skolos Nordea Bank dengimui, tai nereiškia, kad BUAB „Baltermos ranga“ nepatyrė nuostolių, kurie būtų apdrausti pagal Draudimo sutartį, juo labiau, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte nustatyta, kad nors BUAB „Baltermos ranga“ neatsako už BUAB „Genra“ negalėjimą įvykdyti reikalavimą ar vengimą jį įvykdyti, tai neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti savo prievolės ieškovams AB „Balterma“ ir Nordea Bank. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Genra“ nesumokėjus 146 133,20 Lt, BUAB „Baltermos ranga“ patyrė nurodytos sumos dydžio nuostolius, dėl ko naudos gavėjas ieškovas Nordea Bank, iš nurodytos sumos atėmus neapdraustą procentinę dalį (t. 1, b. l. 124), pagrįstai pareikalavo išmokėti 131 519,88 Lt draudimo išmoką (Taisyklių 22 p.).

Dėl rašytinio sutikimo pakeisti naudos gavėją

Nors apeliantas neigia išdavęs BUAB „Baltermos ranga“ rašytinį sutikimą apdraustojo pakeitimui, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ir BUAB ,,Baltermos ranga“ sudarė Papildomą susitarimą prie Draudimo sutarties, kuriame aiškiai nustatyta, kad atsakovas sutiko jog naudos gavėju nuo 2009 m. sausio 8 d. laikomas Nordea Bank (t. 1, b. l. 120). Ginčo dėl šio susitarimo galiojimo ir atitikimo Taisyklių 16 punktui byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad šis susitarimas tuo metu, kai atsirado draudimo išmokos išmokėjimo sąlygos (Taisyklių 12.1 p), jau buvo sudarytas ir galiojo. Net jei būtų padaryta išvada, jog atsakovui nebuvo žinoma apie Reikalavimo perleidimo sutartį, akivaizdu, jog jis neprieštaravo, kad naudos gavėju būtų laikomas Nordea Bank. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad apelianto minimas CK 6.1005 straipsnis įpareigoją gauti sutikimą apdraustojo, o ne naudos gavėjo pakeitimui.

Dėl UAB „EHSLT“ teisės priimti sprendimą dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką

Apeliantas pažymėjo, kad DĮ 27 straipsnis leidžia draudimo įmonėms sudaryti sutartis dėl draudžiamųjų įvykių administravimo, t. y. pavesti kitiems asmenims administruoti draudžiamuosius įvykius ir priimti sprendimus dėl draudimo išmokos mokėjimo (nemokėjimo). Kaip tik tokia sutartis yra sudaryta tarp atsakovo ir UAB „EHSLT“ (Paslaugų sutartis Nr. 6, t. 1, b. l. 204), todėl laikytina, kad UAB „EHSLT“ 2009 m. gegužės 15 d. yra priėmusi sprendimą Dėl draudimo išmokos Nr. DC-3879. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Paslaugų sutartį Nr. 6, kurios sudarymo diena nėra aiški, atsakovas ir UAB ,,EHSLT“ (sutarties sudarymo dieną „Euler Hermes Servises Baltic“) susitarė, jog ši įmonė atsakovui teiks tokias paslaugas - tarpininkavimo pasirašant kredito draudimo sutartis su vietinėmis įmonėmis Lietuvoje, patarnavimo paslaugas draudimo bendrovėms, kitas paslaugas atsakovui, įskaitant su juo susijusias įmones, susaistytas draudimo sutartimis su jų draudėjais, draudimo agentų veiklos vykdymas, konsultavimas draudimo srityje, aprūpinimas informacija apie kreditus, kreditų patikrinimas ir sprendimų dėl kreditų priėmimas, avarinio įvykio patikrinimas ir nuostolių atlyginimas, inkasavimo paslaugos, kontaktų užmezgimas su makleriais, bankais ir kitomis organizacijomis bei sąjungomis – potencialiomis klientėmis. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi veiksmai, susiję su draudimo išmokos išmokėjimu ar neišmokėjimu, yra draudimo veikla, o draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui privalo išmokėti draudikas, todėl ir sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi priimti būtent draudikas, o ne koks nors kitas asmuo. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog draudikas (atsakovas) sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo nėra priėmęs, nes tokį sprendimą 2009 m. gegužės 15 d. priėmė neturėjęs tam įgaliojimų UAB ,,EHSLT“. Kita vertus pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar UAB „EHSLT“ turėjo įgalinimus priimti 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą, ar ne, atsakovas turėjo pareigą sumokėti draudimo išmoką (CPK 185 str.).

Į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai ir objektyviai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 87, 88 str.). Kadangi teisėjų kolegijos nutartis palanki ieškovams, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą, bylos nagrinėjimo laiką ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad ieškovų patirtos 2 400 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra didelės, todėl priteisiamos iš apelianto (atsakovo) jas sumokėjusiam ieškovui Nordea Bank (t. 2, b. l. 91-92).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, už kurį veikia Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialas ieškovui Nordea Bank Finland Plc, už kurį veikia Lietuvos skyrius, 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.