Kauno apygardos teismo nutartis

2009-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-238-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
1A-33-238-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
S. S., T. P., D. K., E. J., S.
Advokatai
Angelė Fominienė
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-33-238/2009Teisėja J.Bučmienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2009 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo S. S. gynėjui advokatui Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso(toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-04-04 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti T. P., D. K. ir E. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. S. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, kartu su T. P., D. K., E. J., kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. balandžio 16 d. laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 17.10 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įveikę automobilio mechanines apsaugos priemones, S. S. užvedus automobilį automobilio užvedimo spynelėje buvusiu rakteliu, prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), pagrobė K. J. priklausantį automobilį „Opel Kadett“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt , bei jame buvusius K. J. priklausančius aštuonis vaismedžių medelius bendros 160 Lt vertės, sodininko grąžtą 85 Lt vertės, striukę 110 Lt vertės, guminius batus 25 Lt vertės, 1 pakuotę šernams vilioti skirtų kvapų „Vilioklis“ 80 Lt vertės, beverčius 30 kg. kukurūzų burbuolių su maišeliu ir padarė K. J. bendrą 960 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. prašo bausmę švelninti. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir žada nedaryti naujų nusikaltimų. Teigia, jog turi nesantuokinę dukrą, pastovią gyvenamąją vietą, yra pasirengęs pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytas žalas bei išlaikyti nesantuokinę dukrą ir sugyventinę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė skirta tinkama.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.

Teismas įvertino tą aplinkybę, kad S. S. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, ankščiau teismo teistas, baustas administracine tvarka. Teismo 2007-07-13 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet praėjus dviems mėnesiams vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas teismo 2008-04-04 nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu apeliantas nuteistas už keletą nusikalstamų veikų, nuosprendžiu jam bausmės vykdymas atidėtas. Po šio nuosprendžio, praėjus kelioms dienoms, tai yra 2008-04-16 jis vėl padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje. Teismas argumentavo tą aplinkybę, kad tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir nenorą taisytis bei gyventi pagal visuomenei priimtinas normas. Teismas tuo pagrindu padarė išvadą, kad S. S. būtina skirti laisvės atėmimo bausmę ir su tuo nesutikti nėra pagrindo. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažino tai, kad apeliantas kaltu prisipažino.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teisinio pagrindo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, byloje nenustatyta, nes ji būtų nepakankama įgyvendinti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Apeliantui teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę 1(vieneriems) metams. Bausmės dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė, kuri yra žymiai mažesnio dydžio nei vidurkis, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Todėl švelninti bausmę įstatyminio pagrindo nėra. Juo labiau, kad įstatymo sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki šešerių metų, o apeliantui skirta bausmė-1 metai laisvės atėmimo, tai yra labai artima minimaliai.

BK 64 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Kadangi apeliantas naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl teismas pagrįstai subendrino bausmes skirtas teismo 2008-04-04 ir 2008-11-06 nuosprendžiais, jas iš dalies sudėdamas. Kadangi neatliktoji bausmė pagal 2008-04-04 nuosprendį yra didesnio dydžio nei naujai skirtoji bausmė 2008-11-06 nuosprendžiu, todėl prie 2008-04-04 nuosprendžiu skirtos bausmės(laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams) pridėta tik dalis 2008-11-06 nuosprendžiu skirtos bausmės. Taigi, įstatymu numatytų bausmių bendrinimo taisyklių teismas nepažeidė.

Negali būti keičiama bausmė nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu dėl jo noro išlaikyti ir rūpintis dukra bei sugyventine, nes jam būnant laisvėje šios aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

nutarė:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmestiKolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas