- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-286-245-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, jog jis 2007 m. sausio 30 d., apie 1.30 val., Alytaus m. automobilių stovėjimo aikštelėje prie gyvenamųjų namų Statybininkų g. 51 ir 53, D. M. žirklių pagalba atrakindamas E. G. priklausančio automobilio AUDI 100 v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilį, iš kur pagrobė svetimą turtą – automagnetolą „Denver“ 400 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. G. 400 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, atsižvelgiant į jo šeimyninę padėtį sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog gyvena su sugyventine, kuri augina tris vaikus ir laukiasi ketvirto. Dirbo UAB „Toma“ suvirintoju, vienas šeimoje išlaikė šeimą. Dėl paskirtos bausmės praras darbą. Apeliantas teigia, jog pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi. Teismas skirdamas bausmę nurodė, jog padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę į visa tai neatsižvelgė.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, nes bausmė paskirta tinkamai, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Šalies argumentai
Apeliantas neginčija kaltės klausimo, todėl byla patikrinama tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t.y. bausmės paskyrimo nuteistajai pagrįstumo ir teisingumo klausimai (BPK 320 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, t.y. atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į asmenybę apibūdinančius duomenis, ir pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę.
D. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tyčinį nusikaltimą - svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į automobilį, kuris pagal BK 11 straipsnį laikomas apysunkiu. Pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimą D. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę – 6 mėnesius. Bylos duomenimis, D. M. nusikaltimą, už kurį nuteistas, padarė praėjus nedaug laiko po lygtinio paleidimo termino pasibaigimo, neišnykus teistumui, prieš tai teistas 3 kartus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. M. teistas 3 kartus, konstatavęs nusikaltimų recidyvą (tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė BK 56 straipsnio 1 dalis), bei įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, lengvinančias aplinkybes, jog prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri neviršija BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio (vidurkis dveji metai septyni mėnesiai 15 d.). Taigi nuteistojo skunde nurodytos lengvinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismo iš esmės įvertintos ir į jas atsižvelgta. Teismas, vadovaudamasis BK 27, 56 straipsniais ir laikydamasis BK 61 straipsnio reikalavimų, pagrįstai D. M. paskyrė griežtesnę bausmę, savo sprendimą motyvavo, nurodydamas konkrečias aplinkybes, taigi baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka įstatymo reikalavimus, todėl įstatymo taikymo aspektu paskirta teisingai.
Skirti bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu pagal apeliacinio skundo teiginius, tame tarpe, kad nuteistasis iki sulaikymo dirbo, išlaikė šeimą, kad nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, nėra pagrindo.
Teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.