Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį solidariems atsakovams D. S. ir L. Š. – S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per darbovietę, įteikus vienam skolininkui laikytina, kad įteikta tinkamai ir jo sutuoktiniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalys nustatyta tvarka, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikta, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovams nuo 2008 m. birželio 19 d. kai buvo sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Šiame bute esantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 „Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ (nauja redakcija 2015-09-10 nutarimo Nr. 990), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta viešoji vandens tiekimo sutartis, o atsakovams atsirado prievolė mokėti už tiekiamą vandenį bei teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir tarifais. Kadangi atsakovai laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 203 m. rugsėjo 30 d. ieškovei už tiekiamą šaltą vandenį bei teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas nemokėjo, liko skolingi ieškovei už suteiktas paslaugas 38,24 Eur.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė tiekė šaltą vandenį bei teikė nuotėkų šalinimo paslaugas, o atsakovai naudojosi vandeniu bei teikiamomis paslaugomis, todėl atsakovams kilo pareiga už paslaugas atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovai pažeidė prievolę, nes skolos susidarymo laikotarpiu būdami buto savininku, nustatytu terminu nesumokėjo ieškovei mokesčių už šalto vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo paslaugas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Duomenų, kad atsakovai būtų prievolę įvykdę ar pareiškę ieškovei pretenzijas dėl patiekto vandens ir suteiktų paslaugų kokybės, skolos priskaičiavimo dydžio, nėra, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 38,24 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų delspinigius, t. y. 2,18 Eur. CK 6.71 straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją. Laikoma, kad atsakovai laiku neįvykdė savo prievolės, todėl privalo kitai sutarties šaliai sumokėti 2,18 Eur delspinigių.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovų ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo po 8,50 Eur žyminio mokesčio, byloje esantys duomenys (duomenys apie 2020 m. sausio 17 d. atliktą mokėjimą) patvirtina, kad ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 15,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovei priteistinos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (iš kiekvieno skolininko po 7,50 Eur), kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio l dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. S. ir L. Š. – S. 38,24 Eur (trisdešimt aštuonių eurų ir dvidešimt keturių centų) skolą, 2,18 Eur (dviejų eurų ir aštuoniolikos centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 40,42 Eur (keturiasdešimties eurų ir keturiasdešimt dviejų centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno skolininko po 7,50 Eur ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, į. k. 140089260, naudai.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.