- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- eI2-4581-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00482-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Brell
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“, Prienų rajono savivaldybės administracijos, L. Š., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenė, Lietuvos
- Kategorijos
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BRELL“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“ atstovui S. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovėms D. J., V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BRELL“ skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo smūgis“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijai, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos kariuomenės 20 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog Prienų rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) administracija 2013-03-14 išdavė Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-23-130314-00011 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėjo smūgis“ (jos teisių perėmėjas šioje byloje pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir dabartinis ginčo žemės sklypo savininkas – pareiškėja UAB „BRELL“), kuriuo leido statyti vėjo jėgainę statybos vietoje: žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas). Vėjo jėgainė buvo pastatyta ir UAB „Vėjo smūgis“ (teisių perėmėja – UAB „BRELL“) planavo vykdyti ilgalaikę veiklą - elektros gamybą ir šios elektros pardavimą. Tačiau Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. J. V. Žuko 2015-02-24 sprendimu Nr. KVS-75 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ UAB „Vėjo smūgis“ buvo informuota, kad vėjo elektrinės statyba nurodytoje vietoje yra negalima, kadangi Savivaldybė netinkamai įgyvendino savo prievoles ir išdavė leidimą šios vėjo jėgainės statybai prieš tai nesuderinusi jos statybos su Lietuvos kariuomene.
Minėtas Lietuvos kariuomenės sprendimas buvo apskųstas teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-07-26 sprendimu Lietuvos kariuomenės sprendimas buvo panaikintas ir Lietuvos kariuomenė buvo įpareigota išnagrinėti UAB „Vėjo smūgis“ 2014-10-29 prašymą Nr. SV-1 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ iš naujo. Lietuvos kariuomenė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-07-26 sprendimą, iš naujo išnagrinėjo UAB „Vėjo smūgis“ prašymą ir pateikė 2020-02-03 raštą Nr. KVS-38 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“, kuriuo konstatavo, jog minėtos vėjo jėgainės statyba yra negalima. Lietuvos kariuomenė pateikė ir kitą atsakymą (2020-03-13 raštą Nr. KVS-96 „Dėl UAB „Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės derinimo“), kuriuo taip pat nepritarė minėtos vėjo jėgainės statybai, rekonstravimui ar įrengimui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė dvi Specialisto išvadas (toliau tekste - Specialistų išvados): 2020-10-26 išvadą Nr. 4D-2764-(2.34 E) ir 2020-11-09 išvadą Nr. 4D-2899-(2.34E), kuriomis motyvuotai nurodė, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai ir tuo metu teisės aktuose nebuvo įtvirtinta jokia privaloma derinimo procedūra su Lietuvos kariuomene. Tačiau Lietuvos kariuomenė 2020-03-13 raštu Nr. KVS-96 „Dėl UAB „Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės derinimo“ nepagrįstai nurodė, jog nepritaria minėtos vėjo jėgainės statybai, rekonstravimui ar įrengimui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-29 nutarimu Nr. 625 „Dėl aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2012-05-29 nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dėl šių faktinių aplinkybių pareiškėja neturi jokių galimybių eksploatuoti vėjo jėgainės.
Lietuvos kariuomenė detaliai nurodė visas faktines sąlygas ir teisinius pagrindus, kuriems esant vėjo jėgainės statybos ir su jais susiję kiti organizavimo klausimai privalėjo būti suderinti su Lietuvos kariuomenės vadu, tačiau vadovavosi teisės aktų redakcija, kuri negaliojo Leidimo išdavimo metu.
Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą siejo su vėjo jėgainės statybos kaštais ir faktiniu negalėjimu jos eksploatuoti, kadangi vėjo jėgainės veiklą riboja Lietuvos kariuomenės veiksmai. Žalą sudaro statinio dalies (polių ir galvenų) projektavimas ir įrengimas. Ši vėjo jėgainės dalis (poliai ir galvena) laikytina nekilnojamu daiktu pagal savo paskirtį ir negalėtų būti panaudota kitiems tikslams ar atitinkamai išmontuota, neprarandant šios dalies funkcinės paskirties ir vertės. Prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos kariuomenė su skundu nesutiko. Paaiškino, kad Savivaldybės administracija išdavė leidimą UAB ,,Vėjo smūgis“ statyti vėjo elektrinę dar 2013-03-14, tačiau tik 2014-11-19 su prašymu Nr. (24.18AUS)-TPD(P)-158 kreipėsi į Lietuvos kariuomenę dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo. Atsakovė akcentavo, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011-05-24, 49 straipsnio 8 dalis numatė, kad vėjo elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o šio įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos kariuomenė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ar statyti. Taigi, reikalavimas dar teritorijų planavimo procedūrų metu patikrinti, ar žemės sklypas, dėl kurio yra pradėtos detaliojo planavimo procedūros, nepatenka į teritorijas, kuriose atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, galiojo ne tik UAB ,,Vėjo smūgis“ prašymo derinti projektavimo ir statybos vietą pateikimo Lietuvos kariuomenei metu (2014-10-29), tačiau dar 2012 metais, tvirtinant teritorijos detalųjį planą.
Lietuvos kariuomenė 2015-02-24 raštu Nr. KVS-75 ,,Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ informavo UAB ,,Vėjo smūgis“, kad vėjo elektrinės statyba nurodytoje vietoje yra negalima. Atsakovė apie tai pakartotinai informavo UAB „Vėjo smūgis“ 2020-02-03 raštu Nr. KVS-38 ,,Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“. Be to, 2020-03-13 raštu Nr. KVS-96 ,,Dėl UAB ,,Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės derinimo“ atsakovė tą pačią išvadą išdėstė ir Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, atsakydama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-04-02 raštą Nr. 2R-1024. Šių Lietuvos kariuomenės 2020-02-03 ir 2020-03-13 sprendimų teisėtumas nėra nuginčytas. Pažymėjo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą šiems sprendimams apskųsti.
Atsakovė laikėsi pozicijos, kad skundo reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti nukreiptas į Lietuvos kariuomenę, nes ji, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra priėmusi jokių neteisėtų administracinių aktų. Juolab, kad pati pareiškėja aptartų Lietuvos kariuomenės sprendimų neteisėtumo teisme neginčijo.
Specialistų išvados, kuriomis remiasi pareiškėja, išimtinai siejasi su 2012 m. Prienų rajono savivaldybės administracijos sprendimais ir neturi nieko bendro su Lietuvos kariuomenės 2015-02-24 raštu Nr. KVS-75, 2020-02-03 raštu Nr. KVS-38 ar 2020-03-13 raštu Nr. KVS-96.
Pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė teritorijos planavimo sąlygas išduoda ir išvadas dėl vėjo elektrinių statybos vietų derinimo teikia vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir įvertinusi, ar planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę. Papildomai akcentavo, kad Lietuvai, turinčiai Europos Sąjungos ir NATO išorines sienas, yra itin svarbu užtikrinti efektyvų ir kokybišką oro erdvės stebėjimą ir kontrolę radiolokacinėmis priemonėmis, taip pat pasienio zonos stebėjimą ir aviacijos funkcijų vykdymą. Lietuvos kariuomenė laikėsi pozicijos, kad 2015-02-24 sprendimą Nr. KVS-75, 2020-02-03 sprendimą Nr. KVS-38 bei 2020-03-13 sprendimą Nr. KVS-96 priėmė laikantis jų priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
Nesant nustatyto Lietuvos kariuomenės sprendimų neteisėtumo, negalima kildinti žalos atlyginimo reikalavimo, todėl skundas turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija palaikė pareiškėjos poziciją. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnis reglamentuoja atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimus. Šio straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įsigaliojo tik 2015-01-01, kuomet ginčo teritorijos planavimo procedūros jau buvo baigtos. Todėl tvirtinant ginčo teritorijos detalųjį planą, Savivaldybei nekilo pareigos derinti jį su Lietuvos kariuomene.
Pagal detaliojo plano sprendinius rengiamų techninių projektų procedūros metu nei žemės sklypams, esantiems ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinių apimties teritorijoje, nei kitoms greta esančioms teritorijoms nebuvo nustatytos ir įregistruotos VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Radiolokatorių apsaugos zonos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kuri reglamentuoja, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, šioms teritorijoms negalėjo ir negali būti taikomi apribojimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
UAB „Vėjo smūgis“ pagal išduotą Leidimą atliko vėjo elektrinės statybos darbus ir įrengė vėjo elektrinę ginčo žemės sklype. Pradėjus įgyvendinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, pareiškėja 2014-10-29 pateikė atsakovei prašymą Nr. VS-1 suderinti vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietą. Atsakovė 2015-02-24 sprendimu Nr. KVS-75 atsisakė prašymą patenkinti, kadangi vėjo elektrinės statyba ginčo žemės sklype yra negalima. Atsakovė nustatė, jog vėjo jėgainių projektavimo ir statybos vieta patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo jėgainių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapyje pažymėtą teritoriją, kurioje vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami. Šį raštą UAB „Vėjo smūgis“ apskundė teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-07-26 sprendimu minėtas Lietuvos kariuomenės 2015-02-24 raštas Nr. KVS-75 buvo panaikintas ir Lietuvos kariuomenė įpareigota išnagrinėti UAB „Vėjo smūgis“ prašymą iš naujo.
Lietuvos kariuomenė, vykdydama teismo sprendimą, pateikė UAB „Vėjo smūgis“ 2020-02-03 raštą Nr. KVS-38 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“, kuriuo konstatavo, jog ginčo vėjo jėgainės statyba yra negalima. Sprendimą motyvavo tuo, jog prašyme nurodytas žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos kariuomenės vado 2016-02-15 įsakymu Nr. V-217, pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, taip pat patenka į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai. Prašyme nurodytame sklype esanti 99,27 m bendro aukščio (įskaitant sparnuotę) vėjo elektrinė patenka į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl ji trukdo užtikrinti valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, o jos veikla daro neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių (oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos) atlikimui, t. y. vėjo elektrinė kliudo atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas. Pažymėjo, kad vėjo elektrinės keliamų trukdžių negalima išvengti net ir panaudojant papildomas priemones.
UAB „Vėjo smūgis“ taip pat kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ su 2019-03-25 paraiška dėl 1000 kW įrengtosios ir leistinosios generuoti galios vėjo elektrinės prijungimo. AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, su prašymu nurodyti, ar AB „Energijos skirstymo operatorius“ gali išduoti naujas išankstines sąlygas vėjo elektrinės prijungimui ir ar bus išduotas naujas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2019-04-02 raštu Nr. 2R-1024 perdavė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą nagrinėti Lietuvos kariuomenei ir Savivaldybės administracijai, nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalį, vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nesprendžia teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinį saugumą, gali būti taikomi apribojimai, planavimo klausimų.
Teismas akcentuoja, kad šių Lietuvos kariuomenės priimtų administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja nurodė, kad šių sprendimų teismine tvarka neginčijo. Taigi, jie yra galiojantys ir, nenuginčijus jų teismine tvarka – laikytini teisėtais.
Pagal AIEĮ 51 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-24 iki 2019-06-06), informaciją apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai (šiuo metu galiojančioje redakcijoje - taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) vėjo elektrinėms projektuoti ir statyti, teikia Lietuvos kariuomenė. Šią įstatymo normą įgyvendinančio ir nuo 2012-06-07 įsigaliojusio Aprašo 1 punktas numato, kad šis Aprašas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo, informacijos apie žemėlapyje pažymėtas teritorijas teikimo, taip pat šiose teritorijose planuojamo vėjo elektrinių projektavimo ir statybos vietų derinimo su Lietuvos kariuomene ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis tvarką.
Aprašo 12-13 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2012-06-07 iki 2014-06-28) buvo numatyta, kad asmenys gali kreiptis į Lietuvos kariuomenę, prašydami informuoti apie žemėlapyje pažymėtas teritorijas (pateikia prašymą, kuriame nurodo konkrečias seniūnijas ar gyvenamąsias vietoves, arba žemės sklypus (nurodo žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro numerį arba tikslias geografines koordinates, o jeigu nėra galimybės, – preliminarias geografines koordinates), kuriose planuojama projektuoti ir statyti vėjo elektrines. Lietuvos kariuomenė per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo pateikia atsakymą, kuriame nurodo, ar prašyme minėtose teritorijose gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, taip pat konkrečias nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, galinčias šiose teritorijose taikyti apribojimus. Pagal tos pačios redakcijos Aprašo 14-15 punktus, Lietuvos kariuomenė, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą ar savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto paraišką dėl planavimo sąlygų išdavimo, patikrina, ar planuojamų projektuoti ir statyti vėjo elektrinių statybos vietos patenka į žemėlapyje pažymėtas teritorijas. Nustačiusi, kad vėjo elektrinės planuojamos projektuoti ir statyti žemėlapyje pažymėtose teritorijose, išduoda planavimo sąlygas. Iš esmės analogiškos nuostatos galiojo ir Aprašo redakcijoje, taikomoje priimant Lietuvos kariuomenės 2020-02-03 ir 2020-03-13 sprendimus.
Nuo 2012-06-07 įsigaliojęs Derinimo tvarkos aprašas nustato statinių ir įrenginių, kurių aukštis baigus statyti, rekonstruoti ar įrengti virš žemės paviršiaus yra 100 metrų ir daugiau, statybos, rekonstravimo ar įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus aerodromų ir radiolokatorių apsaugos zonas, derinimo su Civilinės aviacijos administracija ir kariuomenės vadu, taip pat statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo aerodromų ir radiolokatorių apsaugos zonose derinimo tvarką. Pagal Derinimo tvarkos aprašo 5-6 punktus, minėtiems statiniams, kurių statybai ar rekonstravimui reikia rengti teritorijų planavimo dokumentus, Civilinės aviacijos administracija, kariuomenės vadas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba teritorijų planavimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka išduoda planavimo sąlygas. Asmuo, planuojantis statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius karinių aerodromų apsaugos zonose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 16 straipsnyje nurodytais atvejais, specialiosiose radiolokatorių apsaugos zonose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 120 straipsnyje nustatytais atvejais ir bendrosiose karinių radiolokatorių apsaugos zonose, kariuomenės vadui, civilinių ir karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, aerodromų apsaugos zonose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 16 straipsnyje nurodytais atvejais ir bendrosiose civilinės aviacijos radiolokatorių apsaugos zonose nurodytais atvejais – Transporto kompetencijų agentūrai, o bendrosiose valstybės sienos apsaugai skirtų radiolokatorių apsaugos zonose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 120 straipsnyje nustatytais atvejais – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, prieš pradėdamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras ar įrenginio įrengimą, pateikia dokumentus, nurodytus Aprašo 8 ar 9 punkte (prašymą dėl statinio statybos ar rekonstravimo derinimo ir nurodytus priedus) (Derinimo tvarkos aprašo 10 p.).
Teismas pažymi, kad ginčas kilo ne dėl pareiškėjui išduotų teritorijų planavimo dokumentų, statybos leidimų ar kitų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl atsakovės atsisakymo suderinti vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietą, dėl ko pareiškėja prarado galimybę įteisinti vėjo elektrinės veiklą.
Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga suderinti vėjo elektrinės statybos vietą su Lietuvos kariuomene įstatymų leidėjo buvo nustatyta dar 2011 metais, įsigaliojus AIEĮ (49 str. 8 d.). Nuo 2012 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Aprašą ir Derinimo tvarkos aprašą, buvo įtvirtintas ir poįstatyminis šios derinimo procedūros reglamentavimas. Tačiau pažymėtina, kad Leidimo išdavimo teisėtumas ir pagrįstumas bei Savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumas planuojant ginčo teritoriją ir išduodant Leidimą, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Vėjo smūgis“ pirmą kartą į Lietuvos kariuomenę su prašymu dėl vėjo elektrinės statybos vietos suderinimo kreipėsi tik 2014-10-29. Iš aptartų Aprašo ir Derinimo tvarkos aprašo nuostatų matyti, jog Lietuvos kariuomenės pareiga pateikti statinio statybos ar rekonstravimo derinimo išvadą yra tiesiogiai siejama su suinteresuoto asmens, pageidaujančio tokį statinį statyti, prašymo Lietuvos kariuomenei pateikimu. Teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentu, kad vėjo elektrinės statybos galimumą ar negalimumą Lietuvos kariuomenė vertina kiekvienu individualiu atveju statytojui ar teritorijų planavimo subjektui kreipusis į Lietuvos kariuomenę dėl planavimo sąlygų išdavimo vėjo elektrinės statybai AIEĮ, Aprašo ir Derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ką atsakovė ir padarė, pareiškėjai pateikus 2014-10-29 prašymą. Taigi, Lietuvos kariuomenė, gavusi pareiškėjos 2014-10-29 prašymą dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo, pagrįstai jį išnagrinėjo vadovaudamasi prašymo pateikimo metu galiojusiomis (ir nuo pat 2012 metų iš esmės nesikeitusiomis) AIEĮ, Aprašo ir Derinimo tvarkos aprašo nuostatomis, taip pat jau minėtomis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Aviacijos įstatymo nuostatomis.
Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo išvadai apie neteisėtus Lietuvos kariuomenės veiksmus, priimant 2020-02-03 ir 2020-03-13 sprendimus ir atsisakant pritarti ginčo vėjo elektrinės statybai, rekonstrukcijai ir įrengimui. Vien aplinkybė, kad minėtas statinys jau buvo faktiškai pastatytas, savaime negali paneigti teisės aktuose ginčo teritorijai ir statiniams keliamų specialiųjų apribojimų, sietinų su valstybės nacionaliniu saugumu, kuriais atsakovė vadovavosi, priimdama minėtus sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – atsakovės Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų – kitos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos nevertintinos ir pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.