- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 1-3213-932/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Civilinis ieškovas
- „(duomenys neskelbtini)”
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iki suėmimo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio bauda,
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir P. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 7 mėnesių laisvės atėmimas ir 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs).
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: jis 2015 m. liepos 29 d., apie 14.00 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), atspaudęs garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartus, patekęs į garažo vidų, taip įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą, M. M. priklausantį, turtą - dviratį „Kelly's trecking cross neos 4" 400 Eur vertės. Šiais veiksmais P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
P. M. taip pat tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. liepos 29 d., apie 14 val., pagrobdamas svetimą turtą iš M. M. garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atspausdamas garažo vartus, padarė įspaudas garažo vartuose, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. M. 443,94 Eur žalą. Šiais veiksmais P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi P. M., kuris yra kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus bei vieno tyčinio apysunkio nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. M. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kaltinime nurodytu laiku vaikščiojo tarp namų, turėdamas tikslą kažką pavogti. Pamatęs atidarytus (duomenys neskelbtini) namo garažo masyvo vartus, iš karto nusprendė užeiti į vidų. Vaikščiojo apžiūrinėdamas garažų vartus. Masyvo gale esantys garažai buvo geležiniais vartais (durimis), todėl į juos įsilaužti nė nebandė, nes būtų nepavykę (norint įveikti tokias duris, reikėjo spec. priemonių), todėl pasirinko garažą su daug paprastesniais kilnojamais skardiniais vartais. Su savimi turėtu laužtuvu atspaudė garažo durų mechanizmą, dėl ko padarė vartų apgadinimus, ir taip pateko į vidų. Garaže buvo trys dviračiai, tačiau jis pasiėmė tik vieną vyrišką dviratį (visų paimti iš karto nebūtų sugebėjęs). Dviratis buvo prisegtas trosu, kurį nupjovė metalinių pjūklu, rastu tame pačiame garaže. Pagrobtu dviračiu išvažiavo iš garažų ir nuvyko į Fabijoniškių mikrorajoną pas pažįstamą R. V., kuris remontuoja dviračius bei juos pardavinėja. Pastarasis atsisakė paimti dviratį, kadangi nebuvo dviračio dokumentų. Tuomet jis paliko dviratį rūsio laiptinėje ir paprašė, kad R. V. jį tiesiog pasaugotų. Išėjęs į lauką, iš karto buvo sulaikytas. Kaltinamojo teigimu, jis matė, kad jį stebi policijos pareigūnai (juos pastebėjo, dar prieš įeidamas į garažų masyvą, matė ir važiuodamas link pažįstamo namo), tačiau tai jo nesustabdė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. M. savo kaltę pripažino pilnai bei parodė 2015-07-29, apie 14 val., buvęs Jeruzalės mikrorajone, į kurį važiavo norėdamas kažką pavogti. Būdamas (duomenys neskelbtini)., atrodo, prie namo (duomenys neskelbtini), pamatė esant atidarytus namo pagrindinius parkingo vartus, todėl nedelsdamas nuėjo į vidų. Parkinge pamatė, jog didesnė dalis garažo durų yra metalinės, todėl prie jų net nėjo, nes žinojo, kad jų nesugebės atidaryti. Vieno garažo vartai buvo pakeliami, todėl priėjęs prie jų, paėmė ranka už rankenos ir pabandė pakelti. Jis patraukė garažo vartus į save, tačiau jie neatsidarė, todėl pasiėmė laužtuvą, jį įkišo tarp vartų ir sienos, patraukė į save. Tai padarė iš dviejų pusių ir vartai atsidarė, įėjo į garažą, kurio viduje pamatė tris dviračius - vieną vaikišką, vieną moterišką ir vieną vyrišką. Nusprendė pavogti vyrišką dviratį, kuris buvo prirakintas prie kablio sienoje. Garaže rado mažą pjūklą, t. y. mažą juostelę, kurią panaudodamas nupjovė dviračio pritvirtinimo žarną. Pasiėmė dviratį, nuleido garažo vartus ir atsisėdęs ant dviračio išvažiavo iš parkingo. Pagrindiniai parkingo vartai buvo pakelti. Dviračiu nuvažiavo į šalia esantį mišką, ten išmetė turėtą įrankį (laužtuvą). Tikslios vietos neprisimena, kurioje išmetė. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvažiavo pėsčiųjų tiltu nuo Baltupio g. link Visorių g., ten važiavo pro mišką ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Užėjo pas pažįstamą, vardu Robertas, ir pasiūlė jam pirkti dviratį, tačiau pastarasis paklausė, ar dviratis su dokumentais. Jam atsakius neigiamai, Robertas nesutiko pirkti dviračio, tačiau neprieštaravo jį pasaugoti. Jis (P. M.) paliko pastarajam dviratį, išėjo į lauką, kur jį sulaikė policijos pareigūnai bei pristatė į 1 PK. Dėl padarytų veiksmų gailisi, pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 122, 127-128).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis M. M. parodė 2015-07-29, apie 6 val., buvo po namu esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini). A. I. automobilį iš garažo, jį užrakino. Būdamas garaže matė pastatytus tris dviračius - vaikišką dviratį „Hexller bei vyrišką ir moterišką dviračius „Kelly's trecking cross neos". Apie 17.30 val., grįžęs po darbo namo, pamatė, kad prie garažo stovi asmenys, kurie prisistatė policijos pareigūnais. Jie parodė jam nuotrauką, kurioje buvo pavaizduotas dviratis. Jis atpažino, kad tai jo dviratis. Garažas buvo uždarytas. Atrakinęs vartų spyną ir juos atkėlęs, pamatė, kad nėra vyriško dviračio. Jo vertė 400 Eur. Pakėlęs vartus pamatė, kad abu vartų kraštai įspausti kažkokiu įrankiu. Vartų apgadinimą vertina 300 Eur. Jam padaryta 700 Eur turtinė žala. Papildomai apklaustas M. M. nurodė dėl vagystės jokios turtinės žalos nepatyręs, kadangi dviratis buvo surastas ir jam grąžintas, o draudimo bendrovė atlygino žalą dėl sugadintų garažo vartų (b. l. 16, 21).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad 2015-07-29, apie 15 val., savo namo laiptinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) tarp antro ir trečio aukšto sutiko iš matymo pažįstamą Pašą, kuris su savimi varėsi dviratį. Paša jo paprašė porai dienų pasaugoti dviratį, jis sutiko. Su juo susitarė, kad po poros dienų Paša ateis ir pasiims dviratį. Jis Pašą pažįsta virš metų. Dviratį nunešė į rūsį prie sandėliuko. Dirbo sandėliuke ir išgirdo, kad kažkas beldžiasi į rūsio duris. Atidaręs duris, pamatė stovinčius tris asmenis, prisistačiusius policijos pareigūnais. Pastarieji pamatė prie sandėliuko Pašos atvarytą ir saugojimui paliktą dviratį, po ko jis jiems papasakojo, iš kur tą gavo (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. J. parodė, kad 2015-07-29, apie 14.00 val., kartu su kolega tyrėju A. R. tarnybiniu automobiliu „VW Passat", važiuodami Baltupio gatve link Santariškių gatvės, pastebėjo vaikiną, kurį atpažino, jog tai P. M., pravarde Paša. Jis užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir iškart nuėjo į požeminį automobilių garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini) g. A. R. turėjo juodos spalvos krepšį. Iškart paskambino tyrėjui A. B. bei nurodė atvykti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, iš Santariškių pusės. Jis sustabdė automobilį ir priparkavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalikelėje. Norėdamas išlipti iš automobilio ir nueiti pažiūrėti, ką P. M. viduje veikia, pamatė, kaip pastarasis dviračiu išvažiuoja iš požeminių garažų. Dviratis buvo pilkos spalvos, baltos spalvos užrašu ant rėmo. Kaltinamais kirto skersai gatvę ir nuvažiavo į šalia esantį miško masyvą. Apie tai pranešė tyrėjui Aleksandrui ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę bei ieškoti. Pats nutarė važiuoti link Ateities gatvėje esančio viaduko ir laukti autobusų sustojime. Važiuojant Ateities gatve, paskambino tyrėjas A. B. ir pasakė jog P. M. dviračiu išvažiavo iš miško ir pėsčiųjų tiltu iš Baltupio gatvės pervažiavo į Visorių gatvę. Jis pradėjo važiuoti link Visorių gatvės ir kartu su tyrėju A. R. dairytis aplinkui. Visorių gatve važiavo link L. Giros gatvės, galima jo judėjimo kryptimi. Taip pat liepė važiuoti ir tyrėjui A. B.. Automobilį pastatė L. Giros gatvėje, šalikelėje, išlipo iš automobilio bei išsiskyrė. Jis nuėjo link L.Giros autobusų žiedo, o A. R. - prie (duomenys neskelbtini) namo. Einant pastebėjo, kaip dviračiu iš už namo išvažiavo P. M. ir pasuko link (duomenys neskelbtini) namo, kur stovėjo tyrėjas Andžej. Jis apsisuko ir greitu žingsniu ėjo atgal. Kaltinamasis užsuko prie (duomenys neskelbtini) ir jo nebematė. Priėjus prie namo, pamatė, jog P. M. išeina iš namo rūsio jau be dviračio ir eina link tyrėjo A. R.. Pribėgus prie jo kartu su Andžejumi ir pasakius, jog jie policijos pareigūnai bei siekiant išsiimti piniginę ir parodyti tarnybinį pažymėjimą, P. M. staiga pradėjo vengti jų ir šalintis. Sulaikant P. M., uždėjo antrankius ir paguldė ant žemės, nes pastarasis pradėjo agresyviai elgtis. Jis paskambino tyrėjui A. B. ir liepė atvykti prie (duomenys neskelbtini) namo, kur sulaikė P. M.. Atvykus pastarąjį įsodino į tarnybinį automobilį „Skoda" ir nuėjo ieškoti, kur yra dviratis. Būnant prie (duomenys neskelbtini) namo, pirmos laiptinės, iš namo rūsio išeidinėjo vyriškis. Prisistačius, jog jie policijos pareigūnai, vyriškis sutriko. Paklausus, ką jis veikia namo rūsyje, vyriškis nurodė jog remontuojantis. Kartu su juo užėjo į rūsį ir prie atrakinto rūsio sandėliuko pamatė stovintį, pilkos spalvos dviratį „Kellys". Paklausus, kieno dviratis, nurodė, jog dviratį pasaugojimui atvarė pažįstamas Pavelas. Į įvykio vietą iškvietė operatyvinę grupę, dviratis buvo paimtas (b. l. 50-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė 2015-07-29, dirbant su Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK KP 1-ojo skyriaus tyrėju J. K., apie 14 val., paskambino Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK KP 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjas V. J., kuris paaiškino M. Marcinkevičiaus gatvėje pastebėjęs P. M., kuris iš sandėliukų ir garažų nuolat vagia dviračius. V. J. paaiškino, kad P. M. užėjo į požeminį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su tyrėju J. K. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į Jeruzalės mikrorajoną. Neprivažiavus M. Marcinkevičiaus gatvės, jam paskambino V. J. ir pasakė, kad P. M. iš (duomenys neskelbtini) požeminio garažo išvažiavo dviračiu ir nuvažiavo į mišką. Su tyrėju J. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pastebėjo, kad iš miško į (duomenys neskelbtini) gatvę dviračiu išvažiavo P. M. (dviratis pilkos spalvos, plonomis padangomis, pavadinimu „Kelly‘s“). P. M. nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės per pėsčiųjų tiltą, kuris eina iš Baltupio gatvės į Visorių gatvę. Kadangi tarnybiniu automobiliu nebuvo galimybės pavyti P. M., apie tai pranešė V. J.. Su J. K. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į Visorių g. ir L. Giros g. Siekiant surasti ir sulaikyti P. M., apžiūrinėjo šias gatves bei miško takus. Apie 15 val. jam paskambino V. J. ir paaiškino su tyrėju A. R. sulaikęs P. M. prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo ir paprašė skubiai atvykti, nes P. M. priešinasi. Atskubėjus kolegom į pagalbą, pastebėjo, kad P. M. ant pievelės guli su antrankiais. Privažiavus prie jų, jis persėdo iš priekinės keleivio sėdynes, į galinę sėdynę. V. J. ir A. R. pakėlė P. M. nuo žemės ir atvedė jį prie automobilio. Sodinant P. M. į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės, P. M. pradėjo spardytis ir daužyti galva į galinių durelių vidinę apdailą, dėl ko veidu žemyn buvo prispaustas prie galinės sėdynės. Kai neturėjo galimybės priešintis, pradėjo grasinti, siūlė paleisti geruoju. Į P. M. užduodamus klausimus, ką jis veikė Jeruzalės mikrorajone, iš kur gavo dviratį, ką veikė (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastarasis sakė nieko nežinantis ir nieko niekam nesakysiantis. Kol važiavo į policijos komisariatą, P. M. nieko nesakė, tik kartojo žodžius, kad jie visi pasigailės. P. M. tarnybiniu automobiliu buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 53-54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad 2015-07-28 apie 14 val., kartu su vyr. tyrėju V. J. tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, važiuodami Baltupio g., link Santariškių g., pastebėjo vyrą, kurį atpažino kaip P. M., nuolat vykdantį dviračių vagystes. P. M. nuėjo į požeminį automobilių garažų masyvą, (duomenys neskelbtini). V. J. paskambino tyrėjui A. B. ir nurodė atvykti į (duomenys neskelbtini). Automobiliu sustojo (duomenys neskelbtini). pradžioje. Maždaug po 5 minučių norėjo išlipti iš automobilio ir patikrinti, ką P. M. veikia požeminiuose garažuose, tačiau tuo metu pamatė, kad pastarasis tamsios spalvos dviračiu išvažiuoja iš minėto garažo masyvo ir skersai gatve važiuoja link ten esančio miškelio. Tyrėjas V. J. paskambino tyrėjui A. B. ir pasakė jam važiuoti link (duomenys neskelbtini) g., ieškoti P. M. su galimai vogtu dviračiu. Jie nuvažiavo link Ateities g. Netrukus V. J. paskambino tyrėjas A. B., kuris jam pasakė matęs P. M., išvažiavusį iš miško, bei pėsčiųjų tiltu iš Baltupio g. pusės pervažiavusį į Visorių rajoną. Jie nuvažiavo į Visorių g., ten jo nepastebėjo, todėl nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). L. Giros - S. Neries gatvėje pastatė automobilį ir su V. J. išsiskyrė, turėdami tikslą surasti P. M.. Jis liko, dairėsi prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo. Apie 15 val., pastebėjo kaip P. M. be dviračio išėjo iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo ir ėjo link jo. Tuo metu greitai pribėgo tyrėjas V. J. ir kartu sulaikė P. M., kuriam buvo uždėti antrankiai, jis paguldytas ant žemės. Tada atvažiavo tyrėjai A. B. ir J. K. bei į jų automobilį pasodino P. M.. Jis kartu su V. J. ir J. K. tikrino (duomenys neskelbtini) namo laiptines ir rūsius. Stovėdami prie namo pamatė, kad iš rūsio išeina vyras. Jie prisistatė ir pasiteiravo, ką jis veikė rūsyje. Vyras paaiškino kažką taisantis. Vyras atvedė juos prie savo sandėliuko, prie kurio stovėjo dviratis „Kelly's“. Vyriškis paaiškino, kad šį dviratį jam prieš 5-10 min. atvežė iš matymo pažįstamas Pavelas bei paprašė dviratį pasaugoti (b. l. 56).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK pateiktas nukentėjusiojo M. M. 2015-07-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015-07-29, nuo 06.00 val., iki 17.30 val., įsilaužus į požeminį garažą, iš jo buvo pavogtas vyriškas dviratis, nuo įsilaužimo aplankstyti garažo vartai (b. l. 5-6).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos 1 skyriaus tyrėjo A. B. 2015-07-29 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-07-29, apie 14.00 val., patruliuojant jam paskambino vyr. tyrėjas V. J., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo P. M., nuolat vagiantį dviračius iš sandėliukų bei garažų. Toliau nurodė, kad P. M. nuėjo į požeminį garažą, vėliau tas pats asmuo išvažiavo iš garažo dviračiu bei nuvažiavo miško link. Vėliau gautas pranešimas, kad P. M. sulaikytas bei pristatytas į 1 PK, pristatymo metu panaudota speciali priemonė – antrankiai, nes kaltinamasis sulaikomas priešinosi (b. l. 7).
2015-07-29 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta – garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio buvo pavogtas dviratis. Apžiūros metu ant kairės bei dešinės garažo vartų pusės rasti laužimo pėdsakai. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 8-11).
2015-07-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. M. pateikė pavogto dviračio „Kelly‘s trecking cross neos 4" keturias fotonuotraukas skaitmeninėje laikmenoje bei dviračio įsigijimo dokumentus (b. l. 22-27).
2015-07-29 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsys, kuriame buvo rastas į sandėliuko duris atremtas juodos ir pilkos spalvos dviratis „Kelly‘s trecking cross neos 4", vyrišku rėmu. Apžiūra bei rastas dviratis užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 41-45).
2015-07-31 apžiūros protokolu apžiūrėtas pilkos spalvos dviratis „Kelly‘s trecking cross neos 4". Apžiūrėtas dviratis grąžintas teisėtam jo savininkui (b. l. 46-47, 48).
Byloje pareikštas „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (b. l. 31, 32-34, 37).
P. M. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į priklausančias pinigines lėšas - viso 75 eurus (b. l. 111).
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis P. M. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir inkriminuota, jog kaltinamasis P. M. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą – patalpą (garažą), o būtent, į garažo vidų buvo patekta atspaudus garažo vartus. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas – fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp jų ir daiktai išimti iš civilinės apyvartos. Nagrinėjamu atveju P. M. pagrobdamas svetimą turtą iš garažo, sugadino svetimą turtą – garažo vartus, padarydamas įspaudas garažo vartuose.
Kaltinamojo kaltė padarius abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis. Jo kaltė grindžiama paties kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo M. M., liudytojų R. V., V. J., A. B. bei A. R. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga (pareigūnų tarnybiniais pranešimais, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokoluose nurodytais duomenimis). Kaltinamojo nusikalstamos veikos yra baigtos, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes P. M. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (kaip idelioji nusikalstamų veikų sutaptis).
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas P. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad P. M. įvykdė vieną nesunkų bei vieną apysunkį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: P. M. anksčiau teistas (b. l. 68-70, 71-72, 73-77), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 64-67), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 63), VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2015-05-06 iki 201-05-11. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklės, priklausomybės sindromas (b. l. 81). Nuo 2012-12-27 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (b. l. 80), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 82). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-352/2015 konstatuota nesant duomenų apie P. M. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą, silpnaprotystę ar kitokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, dėl ko skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 86). Tokios išvados neleidžia abejoti P. M. pakaltinamumu, dėl ko pastarasis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam P. M. griežčiausias BK 178 straipsnio 2 dalies bei 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, jo dydį abiem nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikalstamų veikų recidyvas, kas tik patvirtina, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina bei jo nekeičia. Be to, nedirba, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, daug kartų baustas administracine tvarka.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos, taikant bausmių apėmimo būdą.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam P. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje pareikštas „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys. Šiuo atveju pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į pastarąjį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Visgi šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusysis M. M. byloje civilinio ieškinio nereiškė, kadangi pavogtas dviratis jam buvo grąžintas, o dėl sugadintų garažo vartų patirtą turtinę žalą atlygino „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip nurodyta anksčiau, turi teisę civilinio proceso tvarka reikalauti atlyginti žalą (b. l. 21, 34, 48).
P. M. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į priklausančias pinigines lėšas – iš viso 75 eurus (b. l. 111). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo skirtas galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Įvertinus tai, kad byloje pagrindo turto konfiskavimui nėra, toliau riboti jo nuosavybės teises į minėtą turtą netikslinga.
Kaltinamajam P. M. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
P. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (b. l. 94-96, 97-98, 100-101, 102-103) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: vienas vokas, kuriame saugomos dažų nuoskutos nuo garažo Nr. 22 vartų bei išliejos su laužimo pėdsakais nuo garažų vartų, saugomas Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 12, 13), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant apėmimo būdu ir P. M. paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 28 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. M. priklausantį turtą (iš viso 75 eurus) panaikinti.
Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame saugomos dažų nuoskutos nuo garažo Nr. 22 vartų bei išliejos su laužimo pėdsakais nuo garažų vartų, saugomą Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus Centrinėje Daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.