- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-23
- Bylos Nr.
- I-160-583/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui L. V., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2008 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr.30-TE-103, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašymu, nurodydamas, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininkas remdamasis 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.5-11-IS-92, bei Klaipėdos AVPK pareigūnų etikos komisijos posėdžio 2008-12-12 protokolo Nr. EK1 nutarimu, 2008-12-22 priėmė įsakymą Nr. 30-TE-103, kuriuo paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Su Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu nesutinka ir nurodo, kad minimas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų bei prieštarauja suformuotai teisminei praktikai, nes nėra aiškus jo turinys. Taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas pradėtas 2008-09-22, tačiau pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo įteiktas tik 2008-11-11, tai yra praėjus 50 dienų. Be to, baigus tarnybinį patikrinimą buvo neleista susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada. Esant tokiems procedūriniams pažeidimams įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra neteisėtas. Prašyme taip pat nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo surinkta įrodymų, kuriais būtų pagrįsta jo kaltė, o tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išdėstyti tik patikrinimą atlikusio pareigūno subjektyvūs vertinimai, grindžiami prielaidomis. Todėl mano, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nepagrįstas ir pareiškėjas teismą prašo:
- panaikinti 2008 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 30-TE-103.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L.V. prašymą, jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008-12-22 įsakymas Nr.30-TE-103 „Dėl tarnybos eigos“ priimtas remiantis Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų etikos komisijos 2008-12-12 protokolu Nr.EK-1 ir 2008-11-22 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.5-11-IS-92, kurie yra kaip įsakymą papildantys ir neatsiejami dokumentai. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas melavo ir trukdė tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams nustatyti objektyvią tiesą, teigdamas, kad 2008-06-27 ir 2008-07-14 už asmenines lėšas papildomai pirko kuro tarnybiniam automobiliui. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtomis dienomis pareiškėjas už asmenines lėšas papildomai kuro tarnybiniam automobiliui už asmenines lėšas nepirko. Kelionės lapuose buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva papildomai už asmenines lėšas įsigytą kurą ir šis kuras buvo nurašomas ir pateisinama tarnybinio automobilio VW Passat faktinė rida. Šie pareiškėjo veiksmai neatitinka Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto ir 4.20 punkto nuostatų. Klaipėdos apskrities VPK viršininkui tarnybinioi patikrinimo išvada buvo pasiūlyta spęsti dėl pareiškėjui taikytinos tarnybinės atsakomybės, prieš tai apsvarsčius Etikos komisijoje. Etikos komisija 2008-12-12 posėdžio metu konstatavo pareiškėjo etikos normų pažeidimus ir pasiūlė bausti tarnybine tvarka. Atsakovo atstovas atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais (b.l.10-11) prašo pareiškėjo prašymą atmesti akip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo prašymas tenkintinas
Dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų
Pareiškėjas teismui skundžia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) viršininko 2008-12-22 įsakymą Nr. 30-TE-103, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jo tarnybą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kuris nustato pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas (toliau - Statutas). Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, tame tarpe ir pastabą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas - Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Tvarkos 6 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau - tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau - pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.
Kaip matyti iš pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas dėl Kretingos rajono policijos pareigūnų veiksmų, naudojant tarnybinį automobilį VW PASSAT, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), ne tarnybos tikslais ir nuolat viršijant šiam automobiliui nustatytų degalų ir ridos limitą, pradėtas 2008-09-22 Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu. Vėliau tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2008-11-21. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo L.V. įteiktas 2008-11-11. Pareiškėjas šią aplinkybę įvardina kaip teisinį pagrindą ginčijamo įsakymo panaikinimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių, susijusių su tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų nepaisymu bei draudimo skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį nusižengimą nepaisymu, laiko besąlyginiu pagrindu pripažinti neteisėtu įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtosios nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr.A502-1386/2008).
Taigi, pranešimas L.V. įteiktas praėjus daugiau nei 20 dienų.nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, t.y. 2008-11-11. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2008-11-21. Per šį terminą (10 dienų) pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti savo teises, numatytas Tvarkos 16 punkte, t.y. pateikti paaiškinimą, prašymus ir įrodymus, kurie padėtų nustatyti objektyvią tiesą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L.V. paaiškinimą dėl tarnybinio patikrinimo pateikė 2008-11-12 ir daugiau jokių įrodymų ar prašymų neteikė iki pat tarnybinio patikrinimo procedūros pabaigos, todėl šis procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu, neturinčiu esminės įtakos tarnybinės nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui.
Pareiškėjas savo prašyme akcentuoja ir tai, jog atsakovo 2008-12-22 įsakymas neatitinka viešojo administravimo įstatymo nuostaų reikalavimų, kadangi nėra nurodytas faktinis pagrindas už ką jam skiriama tarnybinė nuobauda. Kaip minėta teismo sprendime, tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodyti faktai bei jų teisinis įvertinimas yra įsakymo, t.y. yra individualaus teisės akto dalimi, todėl įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą nebūtina aptarti padarytus pažeidimus ir išvardinti pažeistas teisės normas. Klaipėdos AVPK viršininko 2008-12-22 įsakyme Nr. 30-TE-103 dėl tarnybos eigos nurodoma, kad jį priimant remtasi 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.5-11-IS-92, Klaipėdos AVPK pareigūnų etikos komisijos posėdžio 2008-12-12 protokolo Nr.EK-1 nutarimu, todėl L.V. teiginys, kad atsakovo įsakymas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstas.
Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas jo nesupažindino su 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvada, todėl apribotos jo teisės gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigūnų teises, skiriant jiems tarnybines nuobaudas nustato Statuto 26 strapsnis, o kitas garantijas nustato Tvarkos 16 punktas. 16.2 punktas numato, kad pareigūnas turi teisę baigus tarnybinį patikrinimą susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei patikrinimo metu surinkta medžiaga. Tačiau Tvarka nenustato pareigos tarnybinį patikrinimą atliekančiai institucijai tikrinamą pareigūną privalomai supažindinti su tarnybinio patikrinimo išvada. Tvarkos 16.2 punktas tik garantuoja teisę pareigūnui susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, nekonkretizuodamas termino, per kurį jis tai gali padaryti (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas 2.2.4.5.). Atsakovo atstovas G.Savickas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjo raštiškas prašymas susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo gautas, kad nesikreipė raštiškai į atsakovą dėl susipažinimo su išvada neneigia ir pats pareiškėjas, todėl jo teiginys dėl šio procedūrinio pažeidimo nepagrįstas.
Dėl tarnybinio patikrinimo išvados turinio pagrįstumo ir teisėtumo
Kaip nurodyta teismo sprendime, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas. Teismui pateiktoje 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.5-11-IS-92 nurodoma, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas L.V. tarnybinio patikrinimo metu melavo, jog jis ir kiti pareigūnai, besinaudojantys tarnybiniu automobiliu VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), degalinėse už asmenines lėšas pylė kurą į tarnybinį automobilį. Tuo trukdė tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams nustatyti objektyvią tiesą, tai yra, kad 2008-06-27 ir 2008-07-14 L.V. degalinėje „Trevena“ nepirko papildomai kuro už asmenines lėšas tarnybiniam automobiliui. Tikrintojo manymu tai leidžia konstatuoti, jog dienomis, kai automobilį vairavo L.V. į minėtą tarnybinį automobilį jis pylė degalus, kurių gavimas nepatvirtintas atitinkamais dokumentais. Siekdamas pateisinti šiais degalais nuvažiuotą ridą, degalinėje „Trevena“ surinko dyzelino pirkimo kvitus ir pridėjo juos prie tarnybinio automobilio VW Passat kelionės lapų. Kelionės lapuose buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva papildomai už asmenines lėšas įsigytą kurą ir šis kuras buvo nurašomas ir tokiu būdu pateisinama tarnybinio automobilio VW Passat faktinė rida.
Pareiškėjas savo 2008-10-03 ir 2008-11-12 tarnybiniuose pranešimuose (tarnybinio patikrinimo medžiaga b.l.78, 102-103) ir teisminio nagrinėjimo metu neneigia fakto, kad yra pirkęs ir pylęs kurą į tarnybinį automobilį VW Passat už savo asmenines lėšas, kurių neketino susigrąžinti iš įstaigos, tačiau teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nepagrįstai yra akcentuojama, kad šį kurą pylė 2008-06-27 ir 2008-07-14, bei pateikė nurodomus kasos kvitus, tariamai patvirtinančius kuro įsigijimą. Šios aplinkybės pareiškėjo teigimu yra grindžiamos tik prielaidomis, kadangi būtent tomis dienomis jis yra pasirašęs kelionės lape, nes minimomis dienomis naudojosi tarnybiniu automobiliu tarnybos tikslams pirmasis, todėl privalėjo kelionės lape pasirašyti apie priimamo automobilio techninį stovį. Kitų įrašų, tame tarpe ir įrašo apie kuro įsigijimą už asmenines lėšas, kelionės lapuose nėra. Todėl su šia aplinkybe sieti ir tariamų kuro įsigijimą patvirtinančių kvitų pateikimą nėra jokio pagrindo.
Iš byloje teikiamo 2008-05-29 Kretingos rajono PK viršininko 2008-05-29 įsakymo Nr. 69-1-V-55, nustatyta, kad automobiliu VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) naudojasi 8 Kretingos rajono PK pareigūnai (tarnybinio patikrinimo medžiagos 86 lapas). Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad nėra surinkta objektyvių įrodymų pagrindžiančių faktą, kad būtent L.V. 2008-06-27 ir 2008-07-14 pylė degalus į automobilį VW Passat ir, kad būtent jis pateikė degalinės „Trevena“ išduotus kasos kvitus tariamai įsigytų degalų patvirtinimui. Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2008-05-29 įsakymu Nr.69-1-V-55 „Dėl autotransporto priemonių paskyrimo“ atsakingu už automobilio VW Passat, valstybinio ženklo numeris Nr. (duomenys neskelbtini) eksploataciją ir priežiūrą paskirtas A. G. ir Kriminalinės policijos skyriaus patrulis E. N., kuris ir pildė minėto automobilio kelionės lapus. E.N. savo tarnybiniame pranešime (tarnybinio patikrinimo medžiaga b.l.76) nurodė, kad darbo dienos eigoje tarnybiniu automobiliu naudodavosi keli pareigūnai. Pareigūnai pirkdami degalus už savo asmenines lėšas prie kelionės lapo palikdavo degalinės kasos aparato kvitus, tačiau koks konkrečiai pareigūnas ir kada pylė kurą negali pasakyti. Kiti Kretingos rajono PK pareigūnai taip pat savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad darbo valandomis tarnybiniu ir ne tik minėtuoju automobiliu naudojasi keli pareigūnai ir ne kartą yra pylę degalus už savo asmenines lėšas. Vertinant tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių kelionės lapų turinį (patikrinimo medžiagos 4-5;7-8;11-12;14-17;19-22) net vizualiai matyti (tai tarnybiniame pranešime patvirtina ir E.N.), kad kelionės lapuose spidometro parodymai, vairuotojo pavardė, kiti duomenys yra įrašyti ta pačia rašysena, taigi tikėtina užpildyti vieno ir to pačio asmens ir tai patvirtina, kad kelionės lapus pildė vienas ir tas pats asmuo, o pareiškėjas pasirašydavo tik kelionės lapo grafoje jog priima techniškai tvarkingą automobilį ir atiduoda automobilį į garažą. Todėl nepildant kelionės lapo jis negalėjo įtakoti neteisingų duomenų įrašymo apie degalų įsigijimą, nes faktą (ridą, kuro sąnaudas, kuro papildymą ir t.t.) pagal pateiktus duomenis konstatuoja būtent kelionės lapą pildantis asmuo. Asmeniui manant, kad pateikti kvitai neatitinka keliamų reikalavimų ar yra teikiami pažeidžiant nustatytą tvarką, ar nepatvirtina atliktos operacijos, šie duomenys neturėjo būti teisiniu pagrindu duomenų į kelionės lapą įrašymui. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje taipogi nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad minimų datų kasos kvitus apie tariamą kuro įsigijimą pateikė būtent pareiškėjas. Šios aplinkybės grindžiamos prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas neišsamus, išvados padarytos remiantis prielaidomis, nurodant, kad jei kelionės lape minimą dieną yra L.V. parašas, tai daroma prielaida, kad jis tą dieną pylė degalus ir pateikė tariamą kuro įsigijimo sandorį patvirtinančius kvitus. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti galimai įvykdytą nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus pareigūnas, būtina tokį nusižengimą pagrįsti objektyviais įrodymais, o ne remtis tik prielaidomis. Teismui teikiamas vaizdo įrašas taipogi nepatvirtina pareiškėjui inkriminuojamos veikos įvykdymo, kadangi filmuota vaizdo medžiaga yra fiksuotas kuro įsigijimas ne tomis dienomis kuriomis šios veikos inkriminuotos pareiškėjui, taip pat nėra faktinių duomenų leidžiančių apskritai šių įrašų duomenis susieti su L.V. veika ar neveikimu.
Pažymėtina ir tai, kad pagal 2008-09-19 A.N. tarnybinio pranešimo turinį, tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl tarnybinio automobilio VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galimo naudojimo ne tarnybos tikslams ir automobilio eksploatavimo tvarkos pažeidimų. 2008-11-10 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (patikrinimo išvados medžiagos 109 lapas) taip pat nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl galimai policijos pareigūno vardo pažeminimo. Tagi pagal šiuos požymius pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tarnybinio patikrinimo išvada konstatuojant, kad pareiškėjas eksploatuodamas tarnybinį automobilį pažeidė nustatytą tvarką, tai ir turi būti kvalifikuojama, konkrečiai nurodant kokia ir kokiu norminiu ar individualiu aktu patvirtinta transporto priemonės eksploatavimo tvarka, jos punktas, yra pažeista ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tačiau 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje apibendrintai konstatuojama pažeidimo esmė – V.V. tarnybinio patikrinimo metu melavo, jog jis ir kiti besinaudojantys tarnybiniu automobiliu papildomai įsigytą kurą pylė į tarnybinį automobilį, o degalų pirkimo kvitus pridėdavo prie kelionės lapų. Tuo trukdė tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams nustyti objektyvią tiesą. L.V. į tarnybinį automobilį pylė degalus, kurių įsigijimas nepatvirtintas atitinkamais dokumentais ir siekdamas pateisinti šiais degalais nuvažiuotą ridą, degalinėje „Trevena“ surinko dyzelino pirkimo kvitus ir pridėjo juos prie tarnybinio automobilio VW Passat kelionės lapų. Kelionės lapuose buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva papildomai už asmenines lėšas įsigytą kurą ir šis kuras buvo nurašomas. Tokiu būdu buvo pateisinama tarnybinio automobilio VW Passat faktinė rida. Savo veiksmais jis sudarė sąlygas tikrovės neatinkančius duomenis teikti Kretingos r. PK buhalterijai. Tuo nevykdė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto (būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs) ir 4.20 p punkto (vengti piktybiškai sakyti netiesą) nuostatų. Iš cituojamos tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamosios dalies akivaizdu, kad pareigūnas kaltinamas pažeidęs ne konkrečią automobilio eksploatavimą reglamentuojančią tvarką, pažeminęs pareigūno vardą, o nesilaikęs Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų. Iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku ar šis pažeidimas inkriminuojamas jau kaip naujas nusižengimas išaiškėjęs tarnybinio patikrinimo metu, teigiant, kad pareigūnas melavo tarnybinio patikrinimo metu jį atliekantiems pareigūnams siekdamas išvengti atsakomybės, ar ši veika įvykdyta būtent jam teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl kuro įsigijimo ir automobilio ridos pateisinimo.
Kaip sprendime jau analizuota, Tvarkos 17 punktas, tikrintoją įpareigoja per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, surašyti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuojamas tikrinamas pareigūnas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikiami jam turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Kadangi šiuo atveju nebuvo laikomasi šios Tvarkos reikalavimų ir nustatytu terminu L.V. nebuvo surašytas ir įteiktas pranešimas, o jau pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūrą 2008-10-03 ir 2008-10-17 tarnybiniais pranešimais L.V. išdėsčius poziciją dėl transporto priemonės eksploatavimo aplinkybių, jo teikiamas paaiškinimas jau pradėtoje tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje faktiškai buvo įvertintas kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas ir tai pažymima jam 2008-11-11 įteikiamame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, suformuluojant pažeidimo esmę - trukdymą nustatyti objektyvią tiesą ir melavimą. Taigi atsakovas neįteikęs pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo ir tirdamas galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, šio tyrimo metu pateiktą paaiškinimą iš esmės pripažino savarankišku tarnybiniu nusižengimu (tarnybinio patikrinimo medžiagos 160 lapas, konstatuojamosios dalies 1 punktas).
Tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo ), tai yra individualaus teisės akto dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A6-1514/2006). Pastebėtina, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo patikrinimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-92 nurodomi L.V. pažeidimai, tačiau konkrečios aplinkybės, patvirtinančios šiuos pažeidimus, išvadoje aiškiai, t. y. siejant tam tikras nustatytas aplinkybes su atitinkamos teisės normos pažeidimu, paprastai nenurodomos. Išvadoje taip pat minimos tam tikros aplinkybės (tariamas kuro įsigijimas iš trečiųjų asmenų, faktinės automobilio ridos duomenų melagingas pateikimas ir t. t.), tačiau vėlgi paprastai nėra nurodoma, kokiais obejektyviais įrodymais šie faktai yra patvirtinami. Savo ruožtu, tarnybinis nusižengimas yra tik priešingas teisei veikimas ar neveikimas (Tvarkos 4.2. punktas). Taigi būtina nurodyti bei įrodyti ir veiką ar neveikimą ir jos priešingumą teisei. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 4.2 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes.
2008-11-21 išvadoje taip pat nėra duomenų apie dėl minimų pažeidimų padarytą žalą ir jos pobūdį, tarnybinio nusižengimo pasekmes (galimas pasekmes). Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis, Tvarkos 5.2. punktas).
Dėl paminėtų priežasčių akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimų. Joje neaptartos visos tarnybinio nusižengimo nustatymui bei tarnybinės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės. Todėl šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma pakankamai motyvuota, pagrįsta ir teisėta.
Dėl Etikos komisijos protokolinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
Tarnybinio patikrinimo išvada konstatuota, kad L.V. nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto (būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs) bei 4.20 (vengti piktybiškai sakyti netiesą) nuostatų reikalavimų ir Klaipėdos AVPK viršininkui pasiūlyta pareiškėjo L.V. tarnybinės atsakomybės klausimą spręsti tik po to, kai jo veiksmai bus apsvarstyti Klaipėdos AVPK tarnybinės etikos komisijoje.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-10-15 įsakymu Nr. 5-V-612 patvirtinti Policijos įstaigų pareigūnų etikos komisijų nuostatai, 2008-10-28 Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-84 sudaryta pareigūnų etikos komisija. Pagal Etikos komisijos nuostatų 9 punktą, komisijos protokoliniai nutarimai yra priimami komisijos nariams susipažinus su svarstoma medžiaga ir įvertinus visas aplinkybes. Byloje pateiktas 2008-12-12 Etikos komisijos posėdžio protokolas patvirtina tai, kad komisija neatliko savarankiško tyrimo dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo, o apsiribojo tarnybinio patikrinimo išvados vertinimu, ką patvirtina ir 3 punktu įvardinta svarstomo klausimo formuluotė (b.l. 17). Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V.B. ir E.L., nurodė, kad etikos komisija net neturėjo tarnybinio patikrinimo tyrimo medžiagos, o buvo gavusi tik tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri buvo patvirtinta generalinio komisaro, todėl nekvestionuojama. Iš to seka, kad komisija faktiškai tik pritarė pateiktai tarnybinio patikrinimo išvadai ir jokio savarankiško pareigūno veiksmų tyrimo ir vertinimo neatliko.
Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-10-15 įsakymu Nr. 5-V-612 patvirtintus Policijos įstaigų pareigūnų etikos komisijų nuostatus, jų 5.5 punktą, komisija turi teisę konstatuoti etikos normų pažeidimą ir taikyti pareigūnui poveikio priemones. Pagal Etikos komisijos nuostatų 5.5.3 punktą, etikos komisija gali siūlyti įstaigos viršininkui pareigūną bausti tarnybine tvarka. Taigi komisija pirmiausia privalo konstatuoti etikos normų pažeidimą ir tik konstatavus etikos normų pažeidimą yra pagrindas siūlyti įstaigos vadovui pareigūną bausti tarnybine tvarka. Pagal Klaipėdos apskrities VPK Pareigūnų etikos komisijos 2008-12-12 posėdžio protokolo Nr. EK-1 duomenis komisija nepriėmė jokio protokolinio nutarimo, kuriuo būtų konstatavusi, kad L.V. pažeidė etikos kodekso normas, tačiau nutarė jį siūlyti bausti tarnybine tvarka. Todėl konstatuojama, kad komisija nesilaikė Etikos komisijų nuostatų 5.5 punkto reikalavimų, kadangi tik konstatavus konkretų etikos normų pažeidimą galimas siūlymas bausti pareigūną tarnybine tvarka.
Todėl tarnybinio patikrinimo išvados, Etikos komisijos protokolo pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma pakankamai motyvuota, pagrįsta, todėl ginčijamas 2008-12-22 įsakymas Nr. 30-TE-103 inter alia yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo L. V. prašymą patenkinti.
2008 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 30-TE-103 “Dėl tarnybos eigos“, kuriuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajam tyrėjui L. V. skirta tarnybinė nuobauda - pastaba, panaikinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjas Remigijus Arminas