Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš I. V.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams atėmimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. F.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams vienam mėnesiui atėmimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš V. D.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams dviem mėnesiams atėmimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš D. K.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams trims mėnesiams atėmimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. K.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams keturiems mėnesiams atėmimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš I. B.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams penkiems mėnesiams atėmimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. K.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams šešiems mėnesiams atėmimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 60 MGL dydžio, t. y. 7800,00 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1, 3, 4 d. d., teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimo bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šios bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėta bauda ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimas penkeriems metams ir 60 MGL dydžio, t. y. 7800,00 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., iš A. S. konfiskuoti 63,16 Lt kaip piniginės lėšos gautos iš nusikalstamos veikos.

Byla pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (dėl pinigų paėmimo iš S. K.) nutraukta suėjus senaties terminui. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

A. S. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. birželio 30 d., apie 02.25 val., grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš ,,Vovnij Natalija Petrovna“ personalinės įmonės vairuotojo I. V. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008 m. birželio 30 d. valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,35 lito, sudaro 4 Lt 67,5 cnt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą 62 Nr. 6931649, kurį jis pateikė A. S., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Mercedes Benz 1834, valstybinis numeris M8420B39 ir puspriekabės Ricoe, valstybinis numeris AA731939 transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. liepos 5 d., apie 03.20 val., suklastojo tikrą dokumentą – Rusijos Federacijos piliečio S. K. pasą 70 0208128, išduotą 2008 m. vasario 17 d. Rusijos Federacijoje Kaliningrado srityje, t.y. jame suklastodamas užsieniečio buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių, tai yra registruodamas minėto piliečio vykimą per valstybės sieną 2008 m. liepos 5 d. į Rusijos Federacijos asmens pasą, atsukęs datos spaudo „63 Lavoriškės Nr.A024“ realią 2008 m. liepos 5 d. datą vieną dieną atgal, tai yra 2008 m. liepos 4 d., jį uždėjo paso 10 puslapyje.

Taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. liepos 18 d., apie 09.58 val., grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš akcinės bendrovės ,,Diapazon Avto“ vairuotojo A. F. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 18 d. valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,37 lito, sudaro 9 Lt 37 cnt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą 70 0223365, kurį jis pateikė A. S., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Volvo FH12, valstybinis numeris HH61091 ir puspriekabės, valstybinis numeris HH60991 transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. liepos 18 d., apie 17.59 val., grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš ,,Gruzotranzit“ personalinės įmonės vairuotojo V. D. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 18 d. valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,37 lito, sudaro 9 Lt 37 cnt, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 70 0046135, kurį jis pateikė A. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Volvo FN 6x2, valstybinis numeris H737CO39 bei puspriekabės Wielton RC16, valstybinis numeris AE501839 transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.18 val. grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualiosios įmonės ,,Pleiko“ vairuotojo D. K. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 3 d. valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,43 lito, sudaro 4 Lt 71,5 cnt, įdėtus į draudimo pažymėjimą, kurį jis pateikė A. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Iveco, valstybinis numeris 440E42 bei puspriekabės, valstybinis numeris H403AA39 transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.08 val. grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš ,,L. C.“ individualios įmonės vairuotojo A. K. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-08-08 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,46 lito, sudaro 9 Lt 46 cnt, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 70 0158422, kurį jis pateikė A. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Man 23 343, valstybinis numeris M168YA39 bei puspriekabės, valstybinis numeris AE116939 transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 8 d. apie 23.46 val. grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Čarter“ vairuotojo I. B. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 8 d. valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,46 lito, sudaro 4 Lt 73 cnt, įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą BM 1641805, kurį jis pateikė A. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Scania 420, valstybinis numeris GDA66VE bei puspriekabės, valstybinis numeris WGM30VV transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.28 val. grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš ,,S. K.“ individualios įmonės vairuotojo A. K. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 70 0266615, kurį jis pateikė A. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio DAF 95XF380, valstybinis numeris H944OT39 bei puspriekabės, valstybinis numeris AE017339 transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojų I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o privalėjo juos apklausti teisme. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatomis ir imtis visų priemonių siekiant apklausti minėtus liudytojus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš liudytojų apklausų turinio matyti, jog jiems iš pradžių buvo parodytas slaptai padarytas vaizdo įrašas, po to paskelbtas techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas ir tik tada buvo surašomas apklausos tekstas į liudytojo apklausos protokolą. Nuteistasis mano, liudytojų pareiškimų identiškas turinys leidžia daryti išvadą, jog jiems buvo daromas spaudimas – nurodyta, kokio turinio pareiškimą reikia surašyti. Dėl šios priežasties šie liudytojai turi būti apklausti teisme.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas kaip įrodymą pripažino liudytojo A. K. parodymus, tačiau šis asmuo nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, todėl jo parodymais vadovautis priimant nuosprendį, teismas negalėjo.

Apeliantas teigia, kad jam neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nurodė, jog liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Paaiškina, jog jie tarpusavyje prieštarauti ir negali, kadangi parodymai buvo duoti apie skirtingus faktus, apie skirtingu laiku vykusius įvykius.

A. S. teigia, kad liudytojas R. B. organizavo neteisėtą liudytojų paiešką bei atvesdinimą į Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Būtent šis asmuo su kitais tyrėjais galėjo daryti poveikį kitiems liudytojams, nurodydamas, kokius parodymus reikia duoti. Nuteistasis pažymi, kad liudytojai I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. yra Rusijos Federacijos piliečiai, kurie nenori turėti problemų iš oficialių Lietuvos Respublikos institucijų vykstant per valstybės sieną, o R. B. yra pareigūnas, kuris galėjo ateityje jiems sudaryti kliūčių keliauti, nes jis jau juos neteisėtai įvedė į VSATIS kaip paieškomus, todėl bet kada galėjo įvesti ir kitais pagrindais. Dėl šių priežasčių liudytojų parodymai ir neprieštarauja vieni kitiems. Apelianto įsitikinimu, aplinkybė, kad liudytojų parodymai atitinka byloje esančius vaizdo įrašus, dar kartą patvirtina, jog prieš apklausiant vairuotojus, jiems buvo parodytas slaptai darytas įrašas bei techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo vadovautis liudytojų V. C., K. K., R. B. parodymais, kadangi šie asmenys atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškojo kitų liudytojų neteisėtais būdais.

Apeliantas pastebi, kad Lietuvos Respublikos BPK 158 str. yra imperatyviai nurodoma, kad teismo nutartyje yra privalu nurodyti slaptų veiksmų atlikimo trukmę, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje tokie terminai nėra nurodyti. Dėl šios priežasties slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai bei techninių priemonių panaudojimas atliekant šiuos veiksmus, buvo neteisėti ir jų pagrindu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nebuvo nurodytas ne tik slapto sekimo terminas, bet ir objektas, kuriame ikiteisminio tyrimo teisėjas leido sumontuoti slaptą vaizdo filmavimo kamerą, t. y. buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 160 str. reikalavimai.

A. S. aiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai prilygino Lavoriškių pasienio kontrolės punkto, kuris priklauso Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, tarnybines patalpas Lavoriškių užkardos tarnybinėms patalpoms, kurios priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinei. Aplinkybę, kad kamera neteisėtai buvo įrengta Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, suponuoja ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo nutartyje sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą nuteistojo kolegų atžvilgiu, buvo nurodyta, kad slapta kamera turėjo būti įrengta Lavoriškių pasienio kontrolės punkto tarnybinėse patalpose darbo vietose Nr. 4 ir Nr. 5. Vėliau tyrėjai ir prokurorai pakeitė slaptos kameros įrengimo vietos adresą ir jau nurodė ne Lavoriškių pasienio kontrolės punktą, bet Lavoriškių užkardą. Dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, visi įrodymai, kurie buvo surinkti, atliekant slaptą vaizdo stebėjimą, Lavoriškių pasienio kontrolės punkte yra neteisėti ir negali būti pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendį priėmusio teismo bandymas sulyginti Lavoriškių pasienio kontrolės punkto patalpas su Lavoriškių užkardos tarnybinėmis patalpomis vertintinas kaip bandymas įteisinti neteisėtais būdais gautus vaizdo įrašus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog tyrėjai atliko daug neteisėtų procesinių veiksmų, įrodo ir tai, jog sprendimas sudaryti tyrimo grupes buvo priimtas, nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų.

A. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. Apeliantas yra įsitikinęs, jog kaltinamajame akte dėstomos aplinkybės pagal nusikalstamos veikos sudėties požymius tiksliai atitinka Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Nuteistasis taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Skunde pažymima, jog S. K. apklausos metu nėra parodęs, kad prašė nuteistojo suklastoti datos spaudo atžymą iš 2008 m. liepos 5 d. į 2008 m liepos 4 d. Be to, teismas neatsižvelgė į paties nuteistojo paaiškinimus, kad datos spaudas jį dedant į dėklą pats gali persukti skaičius, todėl nuteistajam ir reikia atstatyti skaičius į teisingą padėtį. Pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių ir nepagrįstai atmetė prašymus dėl liudytojų iškvietimo, daiktinių įrodymų išreikalavimo, apžiūros ir prijungimo prie bylos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal nusistovėjusią tvarką į vykstančių per valstybės sieną asmenų pasus pareigūnai įdeda lapelius, iš kurių galima spręsti, kad muitinės patikra yra atlikta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pinigams prilygino daiktus, panašius į pinigines kupiūras pagal neapibrėžtas formas ar pagal šlamėjimą. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, kurie paneigė nuteistojo nurodytos praktikos egzistavimą, nepagrįstai atsisakė iškviesti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti nuteistojo teiginius. Apeliantas pažymi, jog vaizdo įraše nesimato jokių pinigų.

A. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Rusijos Federacijos piliečių parodymus, visai nekreipė dėmesio į tai, kad jų statusas byloje yra netinkamas. Visi šie asmenys buvo apklausti liudytojais, nors galimai davė parodymus apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas, todėl juos apklausiant liudytojais, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos BK 80 str. 1 d. 1 p. reikalavimas. Dėl šios priežasties šių liudytojų parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, jie yra gauti neteisėtais būdais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (7 epizodai) ir 300 str.. Jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina įrodymai surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti pirmosios instancijos teisme bei aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Lietuvos Respublikos BPK 184 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos manydamas, kad liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymais apklausti liudytojus I. V., S. K. (šis asmuo buvo apklausiamas kaip įtariamasis), A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K., kadangi manė, jog šių liudytojų nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu (t. 2, b. l. 35, 90, 177, t. 3, b. l. 31, 62, 95, 123. t. 4, b. l. 4) Toks prokuroro manymas buvo visiškai pagrįstas, kadangi minėti liudytojai yra užsienio piliečiai, be to, jų darbas yra susijęs su nuolatinėmis kelionėmis, dėl šių priežasčių, be jokios abejonės, liudytojų apklausos pirmosios instancijos teisme būtų apsunkintos arba net neįmanomos. Visi minėti liudytojai buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jų parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme kaip to reikalauja BPK, todėl pirmosios instancijos teismas šiais parodymais galėjo remtis, priimdamas nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog jo teisės buvo pažeistos neapklausus šių liudytojų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad I. V., A. F., V. D., A. K., E. L., I. B., A. K. apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvavo nuteistasis ir jo gynėjas, jiems buvo suteikta galimybė užduoti liudytojams klausimus, šia galimybe pasinaudojo tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjas Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokių pastabų dėl apklausų eigos ar turinio neturėjo. Taigi teigti, jog liudytojų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją kokiu nors būdu suvaržė A. S. teises, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde tik formaliai nurodo, kad liudytojai turėjo būti apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodo, kokiu būdu šių liudytojų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją suvaržė jo teises, dėl kokių esminių aplinkybių liudytojai nedavė paaiškinimų. Dėl aptartų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. apklausų pas ikiteismini tyrimo teisėją metu duoti parodymai laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BK 20 str. prasme, apklausti juos pirmosios instancijos teisme nebuvo jokios būtinybės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. parodymai negali būti laikomi įrodymais ir dėl to, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl oficialios šių asmenų paieškos, be teismo ar prokuratūros prašymo įvedė duomenis į VSATIS duomenų bazę, sulaikė minėtus asmenis Lietuvos pasienio kontrolės punktuose bei juos apklausė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad galimai ikiteisminio tyrimo pareigūnų padaryti ir apeliaciniame skunde nurodomi teisės aktų pažeidimai neturi reikšmės šios baudžiamosios bylos visapusiškam ir objektyviam ištyrimui. Pastebėtina, jog galimi pažeidimai niekaip nesuvaržė paties nuteistojo teisių, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję nurodytais pažeidimais, nėra nagrinėjami.

Aplinkybė, kad I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. analogiškus parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra pagrindas teigti, kad jiems buvo daromas koks nors neteisėtas poveikis. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl poveikio liudytojams yra grįsti tik prielaidomis.

Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog liudytojams buvo nurodoma, ką reikia rašyti pareiškimuose. Iš tikrųjų, byloje esantys liudytojų pareiškimai savo turiniu yra panašūs vienas į kitą, tačiau tai nėra priežastis konstatuoti, jog liudytojams buvo aiškinama, kokias aplinkybes reikia nurodyti. Kita vertus, liudytojų pareiškimų turinys ir negali esmingai skirtis, kadangi jie atliko analogiškus veiksmus, t. y. perdavė A. S. pinigus. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. prieš jų apklausas galimai buvo parodyti slaptai daryti vaizdo įrašai, jie galimai buvo supažindinti su techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų turiniu, nėra priežastis teigti, jog šiems asmenims buvo daromas koks nors neteisėtas poveikis. Be to, vaizdo įrašų, techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų turinio atskleidimą liudytojams dar iki jų apklausų, pirmosios instancijos teisme paneigė liudytojai V. C. ir R. B.. Šie liudytojai taip pat neigė, bet kokio poveikio liudytojams darymo galimybę.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. K., kaip ir kiti liudytojai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šioje apklausoje dalyvavo ir pats nuteistasis bei jo gynėjas (t. 4, b. l. 5-9). Parodymai buvo gauti įstatyme nustatytais būdais, todėl jie laikytini įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo kaltę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Nors liudytojai ir nurodė įvykius, kurie vyko skirtingu laiku, tačiau jų parodymai leido nustatyti iš esmės analogišką pinigų perdavimo mechanizmą, pinigų perdavimo priežastis, būtent šioje dalyje visų liudytojų parodymai sutampa ir neprieštarauja vieni kitiems.

Aplinkybė, kad I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. parodymai neprieštarauja pareigūnų pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams, neleidžia teigti, jog liudytojams buvo daromas neteisėtas poveikis. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojai galėjo duoti jam nepalankius parodymus, kadangi bijojo ateityje susidurti su jų paieška paskelbusiais pareigūnais, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai iš esmės atitinka vaizdo įrašų bei techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolų turinį. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog jų parodymai atspindi tikrus įvykius bei faktus.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad negalima vadovautis liudytojų V. C., K. K., R. B. parodymais. Šių liudytojų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje bei su I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. parodymais, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Šių asmenų parodymų nepaneigia jokie kiti byloje surinkti patikimi įrodymai, jie prieštarauja tik nuteistojo paaiškinimas, kurie prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumai.

Lietuvos Respublikos BPK 160 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje turi būti nurodyta slapto sekimo trukmė. Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje (t. 1, b. l. 131-132) nėra nurodytas terminas, kurio metu galima atlikti slaptą sekimą. Visgi, įvertinus tai, kad prokuroras prašė leidimo atlikti prašyme nurodytus veiksmus nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi tokį prašymą tenkino, o procesinių prievartos priemonių taikymas prokuroro prašyme nurodytų terminų neviršijo, teigtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties pagrindu atlikti veiksmai nelaikytini neteisėtais, o jų atlikimo metu gauti duomenys laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau - VSATĮ) 11 straipsnyje yra nustatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinė struktūra. Viena iš šios tarnybos organizacinės struktūros dalių yra užkarda (VSATĮ 11 str. 1 d. 4 p.). VSATĮ 16 straipsnis tarnybos užkardą apibrėžia kaip rinktinės struktūrinį padalinį, įgyvendinantį nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų ar oro uoste. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 str. 5 d. 13 p. pasienio kontrolės punktą apibrėžia kaip tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtą vietą, kurioje patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos tam įgaliotos valstybės institucijos. Taigi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinės struktūros dalis savo funkcijas ir uždavinius įgyvendina tame tarpe ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, šio punkto patalpos yra ir užkardos tarnybinės patalpos. Vilniaus rajono apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo leista atlikti slaptus veiksmus Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose. Taigi, iš viso, kas aptarta, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas 2008 m. gegužės 30 d. nutartį nurodė, kokiose patalpose galima atlikti joje nurodytus veiksmus, t. y. Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose. Iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. vasario 25 d. rašto matyti, jog Lavoriškių pasienio kontrolės punkto tarnybinės patalpos suteiktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardai (t. 5, b. l. 13). Taigi, šio rašto turinys dar kartą patvirtina, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodė patalpas, kuriuose galima atlikti įstatyme numatytus veiksmus, šias patalpas ikiteisminio tyrimo teisėjas siejo su jų priklausomybe Valstybinės sienos apsaugos tarnybos struktūriniam vienetui, t. y. užkardai. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje nurodė, kokių asmenų atžvilgiu galima taikyti procesines prievartos priemones, tarp šių asmenų buvo ir A. S..

Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog įrodymai, kurie buvo gauti, atliekant slaptą vaizdo stebėjimą, Lavoriškių pasienio kontrolės punkte yra neteisėti.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutardamas sudaryti tyrimo grupę (t. 1, b. l. 21), nepažeidė jokių įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 171 str. 3 d., tik prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų, gi, šiuo atveju, tyrimo grupė buvo sudaryta iš tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. liepos 13 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu buvo pavesta atlikti 2008 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-6077-08 sudarytai tyrimo grupei (t. 1, b. l. 1-7). Taigi teigtina, jog buvo gautas ir prokuroro sutikimas su tokios grupės sudarymu.

Kyšininkavimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str., yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus, suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus. Akivaizdu, jog kyšis imamas, reikalaujamas ir t. t. už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus kito asmens interesais. Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, jog paminėta aplinkybė neegzistavo, todėl konstatuotina, kad nuteistojo veiksmuose nėra kyšininkavimo požymių. Nuteistasis neveikė nei vieno iš jam pinigus perdavusių asmenų tiesioginiais interesais, o paprasčiausiai, gavęs pinigus toliau vykdė savo funkcijas. Kaip matyti iš liudytojų, davusių A. S. pinigus, parodymų, jie jokių veiksmų ar neveikimo iš nuteistojo, įgyvendinant jų interesus, nesitikėjo, jų tikslas buvo išvengti galimų nepagrįstų darbų vilkinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. atsako tas, kas būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, taip pat tokiais veiksmais šis asmuo siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. S., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei jam suteiktais įgaliojimais iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų asmenų paėmė pinigus. Pažymėtina, kad nuteistasis pinigus ėmė kaip dovaną, o ne kaip kyšį už jo veikimą ar neveikimą pinigus jam davusių asmenų interesais. Taigi, nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, S. K. parodė, jog jis belaukdamas eilėje sužinojo, kad galima gauti ankstesnės datos antspaudą. Liudytojui buvo žinoma, jog į pasą įdėjus penkis dolerius ir padavus pareigūnui, pareigūnas pats supras, ko yra prašoma. S. K. nurodė, jog liepos 5 d. į pasą įdėjo penkis dolerius ir nieko nesakęs padavė pasieniečiui. Kai pasas buvo grąžintas jame buvo uždėtas liepos 4 d. antspaudas. Pinigų pase nebebuvo (t. 2, b. l. 91-92). 2008 m. rugsėjo 10 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole bei vaizdo įraše užfiksuota, jog A. S. darbo metu – Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, 2008 m. liepos 5 d., darbo vietose 4/5 paima nuo stalo datos spaudą ir rašymo priemonę, nusisuka nuo stalo ir girdisi spragsėjimai. Paskui į pasą deda spaudą (t. 2, b. l. 42-45). Liudytoja D. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog norint persukti antspaudo datą į ankstesnę, reikia kokio nors smailaus daikto. Toks daiktas gali būti rašymo priemonė, kuria nuspaudus spaudą, galima sukti datos spaude esančius būgnelius. Būgneliai sukasi tik į vieną pusę. Į priekį datos su kokiu nors smailiu daiktu pasukti negalima. Pati savaime datos spaude data negali prasisukti, gali prasisukti, jei yra koks nors poveikis minėtam mygtukui, pvz., nešiojant ant diržo netyčia nusispaudžia mygtukas, tada data gali pasisukti į priekį. Tam yra specialus mygtukas, kurį vieną kartą nuspaudus, data pasisuka į priekį. Vien šie įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog A. S. suklastojo dokumentą. Taip pat A. S. kaltę patvirtina ir kiti skundžiame nuosprendyje aptarti įrodymai, kurių patikimumo nuteistasis neginčija.

Nuteistasis skunde aiškina, jog datos spaudas, jį dedant į dėklą, pats gali persukti skaičius. Tokią galimybę patvirtino ir liudytoja D. Ž.. Visgi, iš nagrinėjamos situacijos aiškiai matyti, jog spaudo data nebuvo savaime persisukusi. Iš 2008 m. rugsėjo 10 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolo turinio matyti, jog spaudas buvo koreguojamas prieš dedant atžymą į pasą, o tai rodo, kad A. S., dėdamas antspaudą žinojo, kad spaude yra nustatyta neteisinga data. Aplinkybę, kad nuteistasis žinojo, jog klastoja dokumentą, patvirtina ir tai, kad S. K. pasas buvo grąžintas be jame buvusių penkių dolerių. Tuo pačiu, visa aptarta įvykių eiga patvirtina liudytojo S. K. parodymus, kad į pasą įdėjus penkis dolerius pasienietis tiesiogiai neprašomas pase uždės ankstesnės datos antspaudą.

Apeliaciniame skunde keliama versija, kad pasuose buvo ne pinigai, o kitų pareigūnų įdėti lapeliai leidžiantys suprasti, kad muitinės patikra yra atlikta. Visgi, tokia apelianto versija yra paneigta patikimais liudytojų I. V., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. parodymais. Visi šie liudytojai nurodė, jog pareigūnui buvo perduoti pinigai, apie jokius lapelius, kurie galėjo būti įdėti į pasus, jie nenurodė.

Ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. Taigi, nebuvo jokio pagrindo teigti, jog užsienio valstybių piliečiai apklausų metu galėjo duoti parodymus apie galimai savo padarytas nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties nebuvo jokio pagrindo teigti, kad jie turėjo būti apklausiami, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 d. nuostatų. Priešinga situacija galėtų susidaryti, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 225 str. padarymo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, apklausiamiems liudytojams baudžiamoji atsakomybė negrėsė. Bet kokiu atveju teigtina, jog apklaustų asmenų statuso ypatybės yra susijusios su jų teisėmis ir niekaip nėra susiję su A. S. teisėmis.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria : nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Stasys Punys Ryšardas Skirtunas