Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui E. K. dėl permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. K. neinformavo, kad jam nuo 2016-11-30 paskirta ir mokama nedarbo draudimo išmoka, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017-03-03 įsakymu Nr. SP1-828 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos E. K.“ nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01 buvo nustatyta permokėta 210,13 Eur socialinės pašalpos suma, kurią buvo prašoma grąžinti iki 2017-06-01. Apie priimtą sprendimą E. K. buvo informuotas 2017-03-07 raštu Nr. (23.45)-SP13-2198, tačiau iki šiol permokos nesumokėjo. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl piniginės socialinės paramos permokos 210,13 Eur priteisimo iš atsakovo E. K..

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovas 2016-11-23 pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-34859. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-12-08 sprendimu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01 jam buvo paskirta 102,00 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo išmokama UAB „Bastaras“ pristatant išmoką į namus.

Atsakovui E. K. nuo 2016-11-30 buvo paskirta ir mokama nedarbo draudimo išmoka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017-03-03 įsakymu Nr. SP1-828 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos E. K.“ nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01 buvo nustatyta permokėta 210,13 Eur socialinės pašalpos suma, kurią buvo prašoma grąžinti iki 2017-06-01. Apie priimtą sprendimą E. K. buvo informuotas 2017-03-07 raštu Nr. (23.45)-SP13-2198. Atsakovas iki šiol permokos nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija - teikti socialines pašalpas nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (akto redakcija galiojusi socialinės paramos teikimo metu). Įstatymo 5 straipsnis išskyrė dvi socialinės paramos rūšis: socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų. Pažymėtina, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos ir sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo (21 straipsnio 9 dalis).

Pažymėtina, jog Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022-10-20 sprendimu Nr. T2-236 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (sprendimo priėmimo metu galiojanti redakcija), 45 punkte taip pat nurodyta, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėjusi klausimą dėl asmens kaltės susidariusios išmokų permokos grąžinimo, išaiškino, kad asmens kaltės buvimas turi būti atidžiai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. (2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas žinojo apie pareigą pateikti teisingus duomenis, nes pateikdamas prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti savo parašu patvirtino, kad žino ir sutinka, jog nuslėpęs ar pateikęs neteisingus duomenis, reikalingus išmokai teikti, ir permokos atveju turės grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybei neteisėtai gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nepaisant to vis tiek netinkamai vykdė įstatyme įtvirtintas pareigas ir nepateikė pareiškėjai informacijos, kuri ir lėmė piniginės socialinės paramos permoką. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistina socialinės pašalpos permoka 210,13 Eur pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo E. K. 210,13 Eur socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.