- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1044-460/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1044-460/2010
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
128.17
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. birželio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto daikto savininko R. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties Nr. 134-1N/2010, kuria areštuotas įkeistas daiktas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
kreditorius AB DnB NORD bankas 2010-03-23 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeistų daiktų savininko R. M.. Nurodė, kad pagal 2007-08-17 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-534 su visais vėlesniais pakeitimais bei papildymais, bankas suteikė R. M. 892030,00 EUR kreditą. Užtikrinant skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas R. M. nuosavybės teise priklausantis turtas. Kreditorius nurodo, kad skolininkas nebegrąžino paskolos bei nemokėjo palūkanų/delspinigių nuo 2009-09-25. Todėl skolininkui nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų Bankas 2010-01-15 raštu Nr. 30.58.37/127 nutraukė su skolininku sudarytą sutartį. Kreditorius nurodo skolos dydį 2010-03-09 būklei, skolininko skolą bankui sudaro: 892030,00 EUR negrąžintas kreditas, 18345,32 EUR nesumokėtos palūkanos, 900,93 EUR nesumokėti delspinigiai, visa skolos suma – 911276,25 EUR ir sumokėtas 130,00 Lt žyminis mokestis. Kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir išieškoti skolą iš bankui hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), įkeisto nekilnojamojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutartimi areštavo įkeistą daiktą: 8,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). Bendras įkeisto daikto įkainojimas 3 260 000 Lt. (hipotekos lakšto 4 p.), bei įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Šalies argumentai
R. M. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, juo prašo nutartį panaikinti. Apeliantas teigia, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog hipotekos reikalavimas būtų tenkinamas prieš terminą, jei neįvykdyta prievolė arba ji vykdoma netinkamai, o 2007-08-24 hipotekos lakšte Nr. 6572 nurodyta, kad prievolės įvykdymo terminas 2012-06-30. Skolininkas pažeidė tik tarpinius prievolės įvykdymo terminus ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos bei dėl banko atsisakymo bendradarbiauti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodo, jog skolininkė laiku ir tinkamai nevykdė kredito sutarties įsipareigojimų, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį. Tiek pagal įstatymą (CK 4.192 str. 1 d.), tiek pagal hipotekos lakšto nuostatas, skolininkei pažeidus kredito sutarties sąlygas, kreditorius turi teisę pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeistų daiktų prieš kredito sutartyje numatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su hipotekos teisėjo priimta nutartimi, kuria, hipotekos kreditoriui kreipusis, areštuotas skolininko įkeistas nekilnojamasis turtas. Teigia, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros vykdomos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes kreditorius į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo gali kreiptis tik tuo atveju, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą nevykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos lakšte nustatytas terminas 2012-06-30 ir jis kreditoriaus kreipimosi į hipotekos teisėją metu nebuvo suėjęs, todėl įkeistas turtas areštuotas nepagrįstai. Kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. Apelianto nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata, jog kreditorius į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo gali kreiptis tik tuo atveju, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą, kuris nagrinėjamu atveju yra 2012-06-30 (hipotekos lakšto 7 p.), nevykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, negali būti suprantama ir aiškinama siaurai, ją būtina taikyti kitų normų, pasirašytos kredito sutarties bei šalių sudaryto ir hipotekos teisėjo patvirtinto hipotekos lakšto nuostatų kontekste. Kreditorius teismui pateikė įrodymus, jog skolininkas pažeidė kredito sutarties sąlygas – skolininkas nevykdė pareigos tinkamai ir laiku mokėti palūkanas bei atlikti kitus mokėjimus, nuo 2009-09-25 kreditoriui nebuvo mokamos įmokos, skolininkas nereagavo į raginimus bei pranešimus, todėl kreditorius buvo priverstas vienašališkai nutraukti sutartį. Šių aplinkybių skolininkas neginčija, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų, kurie leistų manyti priešingai, jog sutartis buvo vykdoma tinkamai. Dėl skolininko kaltės kreditoriui nutraukus sutartį, skolininkas atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo ir kredito sutartyje numatytas įsipareigojimų įvykdymo terminas pasibaigia (CK 6.221 str. 1 d.). Vadovaujantis kredito sutarties 47 punkte numatyta sąlyga, kreditorius įgijo teisę pareikalauti iš skolininko grąžinti visą panaudotą kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (CK 6.222 str. 1 d.). Kadangi tinkamas kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 2007-01-03 hipotekos lakštu, hipotekos teisėjas pagrįstai konstatavo, jog skolininkas neįvykdė įsipareigojimų per hipotekos lakšte nurodytus terminus, todėl priverstinis skolos išieškojimas hipotekos kreditoriui pradėtas tinkamai laikantis įstatymo reikalavimų.
Atmestinas apelianto nurodymas, jog jis pažeidė tik tarpinius prievolės įvykdymo terminus ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos bei dėl banko atsisakymo bendradarbiauti. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėjo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas, keisti ar naikinti jį apelianto skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
n utaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.