- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-503-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė
- Trečiasis asmuo
- J. M., A. G.
- Ieškovas
- N. J., R. P., VšĮ Biržų ligoninės
- Atsakovas
- UAB „Šiaurės rytai“
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-503-755/2018
teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00846-2017-9
2018 m. spalio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaurės rytai“ atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. J., R. P. ir VšĮ Biržų ligoninės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-857/2018 pagal ieškovų N. J., R. P. ir VšĮ Biržų ligoninės ieškinį atsakovei UAB „Šiaurės rytai“, tretiesiems asmenims J. M. ir A. G. dėl teiginių, žeminančių VšĮ Biržų ligoninės reputaciją, įžeidžiančių N. J. ir R. P. garbę ir orumą, paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1.1. Ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydami: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Šiaurės rytai“ tame pačiame laikraščio „Šiaurės rytai“ puslapyje ir tokio pat dydžio raidėmis per 5 darbo dienas paneigti minėtame laikraštyje paskelbtus VšĮ Biržų ligoninės ir jos direktoriaus N. J. garbę bei orumą žeminančius teiginius; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Šiaurės rytai“ ieškovei VšĮ Biržų ligoninei 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovui N. J. 7516,80 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovei R. P. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. visuomenės informavimo priemonėje – laikraštyje „Šiaurės rytai“ – buvo paskelbtas žurnalistės J. M. straipsnis „Išvaryta iš ligoninės moteris naktį mirė“, kuriame buvo pateikta tikrovės neatitinkanti, įžeidžianti, šmeižikiška ir žeminančio pobūdžio informacija. Tokia informacija sumenkino ieškovų VšĮ Biržų ligoninės ir N. J. dalykinę reputaciją (gerą vardą), pažeidė ieškovės R. P. garbę ir orumą, nes tokius teiginius perskaitę asmenys gali suabejoti ieškovės direktoriaus padorumu, sąžiningumu bei profesionalumu, taip pakenkiant direktoriaus ir gydytojo bei viso personalo reputacijai.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2.1. Pirmosios instancijos teismas -Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. kovo 15 d. sprendimo ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš kiekvieno ieškovo po 8,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
2.2. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 14 d. UAB „Šiaurės rytai“ leidžiamame laikraštyje „Šiaurės rytai“ buvo publikuotas minėtos bendrovės darbuotojos – korespondentės J. M. straipsnis „Išvaryta iš ligoninės moteris naktį mirė“. Šiuo straipsniu buvo siekiama supažindinti visuomenę su viešų asmenų veikla, etiškai pateikiant tris skirtingus situacijos vertinimus ir vien nepalankios nuomonės pareiškimas apie viešuosius asmenis nesudarė pakankamo pagrindo nustatyti jų garbės ir orumo pažeidimo fakto.
3. Apeliacinio skundo argumentai
3.1. Apeliaciniu skundu ieškovai N. J., R. P., VšĮ Biržų ligoninė ir jų atstovas advokatas Ž.Rupšys prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Jie cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus teisės aktus, ieškinį, atsiliepimus, skundžiamą sprendimą, dėsto teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą.
3.2. Nesutikdami su teismo išvada, kad žurnalistė J. M. išimtinai rėmėsi A. G. pateikta informacija, apeliantai pažymi, jog tokią teismo išvadą paneigia bylos duomenys – pati A. G. teismo posėdžio metu patvirtino nesakiusi žurnalistei dalies straipsnyje nurodytų teiginių.Teismui tinkamai įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, turėjo būti padaryta priešinga išvada – atsakovo žurnalistės J. M. paskleisti duomenys apie išvarymą iš ligoninės ir gydytojo N. J. nežmonišką elgesį neatitinka tikrovės, todėl žurnalistė paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią privalėjo patikrinti. Nepatikrinusi informacijos atitikties tikrovei, žurnalistė, visų pirma, neteisingai pranešė apie faktus ir, antra, paskleidė tokius duomenis, kurie tikrovėje neegzistavo, dėl ko gydytojo ir slaugytojos poelgiai buvo vertinami neadekvačiai realybėje vykusiems faktams.
3.2.1. Be to, iš pirmiau paminėtų aplinkybių, iš viso straipsnio konstrukcijos – sutelktų kryptingų ginčo frazių prieš ieškovus apeliantai mano, kad žurnalistė išsakė ne vien vertinamojo pobūdžio teiginius, susijusius su realiais įvykiais, bet kartu pateikė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovus, suponuojančią negatyvų jų apibūdinimą. Neteisingai kvalifikavęs ginčo teiginius, pirmos instancijos teismas netaikė tiesos kriterijų, nesprendė, kad paskleistos žinios egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Atsakovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė duomenų (diktofono įrašo, įrašančio pokalbį su A. G., nes spaudos leidinio vyr. redaktorė nurodė, kad toks įrašas turėjo būti daromas), kad spausdino būtent tai, ką sakė A. G., kuri teisme tai paneigė.
3.2.2. Atsakovės žurnalistė, nepatikrinusi faktų, neišklaususi ir neperžiūrėjusi garso ir vaizdo įrašo, pažeidė žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Neteisingomis žiniomis žurnalistė sumenkino VšĮ Biržų ligoninės, jos direktoriaus bei gydytojo dalykinę reputaciją (gerą vardą), pažeidė R. P. garbę ir orumą, nes tokius teiginius perskaitę asmenys gali suabejoti ieškovės direktoriaus padorumu, sąžiningumu bei profesionalumu, taip pakenkiant direktoriaus ir gydytojo bei viso personalo reputacijai.
3.3. Ginčydami teismo išvadą, kad straipsnio autorė J. M. nebuvo informuota apie VšĮ Biržų ligoninės padarytą vaizdo įrašą, todėl neturėjo galimybės patikrinti, kurio straipsnyje aprašomo asmens pozicija yra teisi, apeliantai nurodo, kad J. M. turėjo galimybę gauti vaizdo ir garso įrašą, jai apie tai buvo pranešta, tačiau ji elgėsi nerūpestingai ir dėl to jai turi kilti civilinė atsakomybė.
3.4. Prieštaraudami teismo išvadai, kad straipsnio autorės J. M. teiginiai yra A. G. pateikta nuomonė, o ne žinia, apeliantai teigia, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, o nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas neįrodinėjamas.
3.4.1. Nagrinėjamu atveju straipsnyje vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai „Išvaryta iš ligoninės moteris naktį mirė“, „Dūstanti moteris greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo atvežta į Biržų ligoninės priimamąjį“, „Tačiau čia budėjęs gydytojas moterį ir ją lydinčią dukterį šiurkščiai išprašė atgal į namus“. Straipsnyje žurnalistė konstatuoja, kad „Gydytojo elgesys nežmoniškas“, „Pasak A. G., gydytojas pradėjo ant jų šaukti, esą kam čia tą ligonę atvežė, ji nedusta“, „Tokių ligų jie negydo, ką jis gali padaryti“ ir kt. Tokie teiginiai leidžia daryti išvadą, kad straipsnyje buvo pateikta atsakovo informacija – žinia apie tam tikrus neegzistuojančius faktus. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat turi būti vertinamas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją (klausytoją) suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Nagrinėjamu atveju straipsnyje vien pavadinimas „Išvaryta iš ligoninės moteris naktį mirė“ negali būti suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas – tai yra atsakovės nuomonė, nes tai yra neginčytinas faktas, žinia.
3.4.2. Net ir pripažinus, kad tai vis dėlto yra nuomonė, teismas turėjo vertinti, ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovų garbę ir orumą pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą. Teismas tokio vertinimo neatliko ir nepasisakė, ar pateikta nuomonė yra patikima, koks nuomonės pateikimo tikslas ir pan.
3.4.3. Apeliantai pažymi, jog liudytoja atsakovės vyr. redaktorė R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad straipsnio pavadinime tokie žodžiai pavartoti tam, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį, t. y. straipsnio pavadinime pavartotos frazės buvo panaudotos savanaudiškiems tikslams, grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktą.
3.4.4. Teismas neatsižvelgė į straipsnyje cituojamų teiginių konstrukciją, atsakovės pavartotus pavadinime žodžius, jų turinį; nevertino to, kad ginčo teiginiai suformuluoti tvirtinant, tai nėra klausiamojo pobūdžio teiginiai; atsakovė nepateikė viešai paskleistus duomenis patvirtinančių įrodymų, o ieškovai pateikė įrodymus – vaizdo ir garso įrašą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2017 m. kovo 30 d. savivaldybės išvadą Nr. S-17 ir kitus duomenis. Atsakovės teiginiuose nebuvo dvejonių, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Faktai nepasitvirtino, o straipsnyje pateikti duomenys yra melagingi. Iš to seka, kad pirmos instancijos teismo išvados neatitinka teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Pirmos instancijos teismas privalėjo spręsti, kad atsakovė per visuomenės informavimo priemonę pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovus ir jų darbą.
3.4.5. Atmesdamas ieškinį, teismas nurodė, kad ieškovai yra viešieji asmenys, todėl sprendžiant ginčą dėl garbės ir orumo jiems taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė R. P. yra slaugytoja, o N. J. budėjimo metu atliko gydytojo pareigas, todėl šie asmenys negalėjo būti pripažinti viešaisiais asmenimis. Be to, sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys – kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę, bet kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai turi būti taikoma atsakomybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčijamos informacijos pateikimo tikslo, todėl neįvertino, kad išsakyta kritika buvo siekiama pažeminti ieškovus ir parodyti skaitytojui, kad geriau šioje ligoninėje nesigydyti, jog galima kreiptis į kitos ligoninės gydytojus.
3.5. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog straipsnio atskirų dalių pavadinimai, preambulė tik apibendrina A. G. pasakojimą, todėl negali būti vertinami kaip faktų konstatavimas. Pažymi, kad straipsnio pavadinimas negali būti apibendrinantis A. G. pasakojimą, kadangi ji taip nekalbėjo, o žurnalistė J. M. neturėjo pagrindo straipsnio ydingo pavadinimo formulavimui ir teigimui, jog moteris buvo išvaryta iš ligoninės, ko pasekoje ji mirė. Visuomenės informavimo priemonė labiausiai provokuojančius interviu aspektus įdėjo į ydingą pavadinimą, kuris užima ypatingą vietą visuomenės dėmesio patraukimo ir išankstinės nuomonės formavimo kontekste.
3.6. Kartu apeliantai ginčija teismo išvadą, jog nei iš liudytojų parodymų, nei iš teismui pateikto įrašo negalima nustatyti tarybos narių motyvų, kodėl jie nusprendė neskirti ieškovui atlyginimo priedo. Liudytojas K. K. teismo posėdyje nurodė, jog buvo paruoštas projektas skirti atlyginimo priedą N. J., tačiau meras replikavo, tarybos komitete buvo užduoti klausimai dėl moters, nepaguldytos į ligoninę. Liudytojo nuomone, tam turėjo įtakos straipsnyje apie ligoninę pasirodžiusi informacija. Panašiai tvirtino ir liudytojas A. R.. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo minėtų liudytojų parodymus bei negautų pajamų sampratą. Iki ginčo straipsnio pasirodymo N. J. kas mėnesį buvo mokamas 662,40 Eur priedas prie atlyginimo, šis priedas buvo realus, o ne tikėtinas, todėl turi būti pripažinta, kad tai yra negautos pajamos ir jos turi būti priteistos.
4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4.1. Atsiliepimu į skundą atsakovės atstovas advokatas A. Penelis su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4.2. Nurodo, kad ieškovai apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo ieškinį ir kuriuos išsakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai akivaizdžiai patvirtina esminį skundo motyvą, jog ieškovai pageidauja, kad teismas faktinius bylos duomenis vertintų pagal jų norus. Tačiau tai, kad teismas faktines ir teisines bylos aplinkybes vertino kitaip nei ieškovai norėtų, dar nereiškia sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
4.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, kuri suformavo teismo vidinį įsitikinimą, kad ieškinys nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo taisyklių, nes sprendime nuodugniai aptarė kiekvieną ieškovų reikalavimą ir tą reikalavimą pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus bei motyvavo sprendimą.
4.4. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neatitikimo teismų praktikai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5.1. Apeliacinis procesas dėl ieškovės VšĮ Biržų ligoninės apeliacinio skundo nutrauktinas. Ieškovų N. J., R. P. apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 308 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
5.2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
5.3. 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė VšĮ Biržų ligoninė pateikė teismui apeliacinio skundo atsisakymą ir nurodė žinanti skundo atsisakymo pasekmes bei ieškinio atsiėmimą. 2018 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas VšĮ Biržų ligoninės direktorius P. B. palaikė apeliacinio skundo atsisakymą ir prašė grąžinti žyminį mokestį. Pagal CPK 308 straipsnį, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų. Kadangi ieškovės VšĮ Biržų ligoninės apeliacinio skundo atsisakymas pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradžios, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nenustatyta priežasčių, kurios keltų abejonių dėl atsisakymo nuo skundo priėmimo galimybės, toks prašymas tenkinamas, apeliacinis procesas dėl šios ieškovės apeliacinio skundo nutrauktinas ir grąžintina sumokėta ieškovės žyminio mokesčio dalis – 120 Eur (CPK 87 str. 2 d.).
5.4. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 14 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ buvo publikuotas J. M. straipsnis „Išvaryta iš ligoninės moteris naktį mirė“ ir jame pateikta informacija - „Dūstanti moteris greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo atvežta į Biržų ligoninės priimamąjį“. „Tačiau čia budėjęs gydytojas moterį ir ją lydinčią dukterį šiurkščiai išprašė atgal į namus“. Straipsnyje žurnalistė konstatuoja, kad „Gydytojo elgesys nežmoniškas“. „Pasak A. G., gydytojas pradėjo ant jų šaukti, esą kam čia tą ligonę atvežė, ji nedusta. Be to, kad tokių ligų jie negydo, ką jis gali padaryti“. „Dar aiškino, kad galėtų ligonę paguldyti į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, bet ten nėra vietų, nebent paguldytų koridoriuje“. „Gydytojas čiupo ligonę ir bandė ja pasodinti, tačiau ji nesilaikė. Mėtė ligonės ranką“. „Pasak pašnekovės, gydytojui pritarė ir iš jos šaipėsi viena priimamajame buvusi medicinos slaugytoja. Ji aiškino, kad „greitoji" priveža žmonių iš Nemunėlio Radviliškio, o jie turi sukti galvą, kaip juos išvežti“. „Pastaruoju metu ne tik spaudoje, bet ir socialiniuose tinkluose daug žmonių kalba apie Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo N. J. ir kai kurių kitų ligonines darbuotojų elgesį su pacientais. Žmonės liudija atvejus, kai su jais, atvykusiais į ligoninę, buvo elgiamasi šiurkščiai arba atsisakyta išvis teikti pagalbą“. Straipsnio autorė J. M. yra laikraščio „Šiaurės rytai“ žurnalistė.
5.5. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti ginčo straipsnyje pateiktą informaciją neteisinga, žeminančia apeliantų garbę ir orumą žinia ir teigia, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas.
5.6. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
5.7. Kadangi, apeliantų manymu, neatitinkanti tikrovės informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę – laikraštį – „Šiaurės rytai“, todėl minėtos informacijos atitikimas ar neatitikimas tikrovei vertinamas per Visuomenės informavimo įstatyme pateikiamas nuomonės ir žinios sąvokas.
5.8. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis (teisės akto redakcija galiojusi 2017 m. vasario 14 d.) nuomonę apibrėžia kaip skelbiamą požiūrį, nusimanymą, nuovoką, supratimą, mintis arba komentarus apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimus, išvadas ar pastabas apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Minėto įstatymo 2 straipsnio 86 dalis žinią apibūdina kaip skelbiamą faktą arba tikrus (teisingus) duomenis. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame teiginyje yra žinia ar išsakyta nuomonė, vadovaujamasi tuo, kad žinia yra informacija apie faktus, kurių buvimą gali įrodyti, o nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, turinti pakankamą faktinį pagrindą. Tačiau vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrintas pagal byloje esančius duomenis nesudaro teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė.
5.9. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad laikraščio „Šiaurės rytai“ žurnalistė J. M. straipsnį parašė iš esmės remdamasi trečiojo asmens A. G. pasakojimu, nėra, tačiau keliamas klausimas dėl perteikto trečiojo asmens pasakojimo tikslumo.
5.10. Iš bylos rašytinės medžiagos analizės darytina išvada, kad trečiasis asmuo A. G. laikraščio „Šiaurės rytai“ žurnalistei J. M. išdėstė savo nuomonę apie VšĮ Biržų ligoninės gydytojo N. J. ir ligoninės priimamojo slaugytojos elgesį, kai į ligoninės priimamąjį buvo atvežta A. G. motina. Žurnalistė J. M. A. G. pasakojimą perteikė straipsnyje „Išvaryta iš ligoninės moteris naktį mirė“ („Šiaurės rytai“, 2017 m. vasario 14., Nr. 19 (2491)). Teisėjų kolegija, įvertinusi ne vien ginčijamose frazėse, sakiniuose panaudotų žodžių reikšmę, įtaką skaitytojo suvokimui, bet ir viso straipsnio kontekstą, jo pateikimo aplinkybes, žurnalistės ketinimus, negali pripažinti, jog straipsnyje „Išvaryta iš ligoninės moteris naktį mirė“ pateikta informacija yra žinia, paremta tikrovės neatitinkančiais faktais (CPK 185 str.).
5.11. Pirma, publikacija parengta trečiojo asmens A. G. pasakojimo pagrindu, taigi pateikta informacija turi pakankamą faktinį pagrindą. Antra, nors ir atskirose frazėse, kaip „išvaryta iš ligoninės“, „nežmoniškas elgesys“, pavartoti žodžiai netiksliai perteikia A. G. perduotą situacijos įvertinimą, visgi viso ginčo straipsnio kontekste, šiais žodžiais perteikta informacija nelaikytina neatitinkančia tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-687/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Apeliantai neginčija, kad A. G. motina, ją atgabenus greitosios pagalbos automobiliu ,nebuvo paguldyta į ligoninę, vaizdo, garso įrašuose užfiksuotas gydytojo pokalbis, elgesys, veiksmai su paciente nepaneigia A. G. nurodytų faktų, tačiau jos situacijos subjektyvus vertinimas nebūtinai turi sutapti su apelianto N. J. situacijos įvertinimu. Po apelianto pareiškimų A. G. apie jos motinos gydymo negalimumą, apie tai, jog „slaugoje“ vietų nėra, apie tai, jog ligonę galėtų palaikyti ligoninėje tik laikinai-iki kitos dienos, bet po to jam užpildžius medicininius dokumentus, kad stacionarizuoti į palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigą artimųjų atsisakyta ( prieš tai ,minėta, pasakius, jog ten nėra vietų) ir be komentarų ar paaiškinimų surašytą tekstą pateikus pasirašyti A. G., po to sekusių N. J. pastangų girdint A. G. telefonu susitarti su greitosios pagalbos tarnyba dėl A. G. motinos išvežimo iš ligoninės, nes tai moteriai neturi ką daryti, reiktų suorganizuoti jos parvežimą, kad ją tuščiai atvežė, reikia išvežti , nes neturi kur padėti ( ligonės) ( t.II, b.l.81- faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas-3 lapas) , A. G. pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis ,jog jos motinai padėti ligoninėje atsisakoma, siekiama jos ten nė laikinai nepalikti. Ištyrus vaizdo ir garso įrašą, kolegija iš esmės sutinka su atsakovės pozicija ,jog jame fiksuota įvykių eiga leidžia daryti išvadą, jog buvo siekta, kurtos tokios sąlygos ir A. G. nurodytos tokios aplinkybės, jog atvežtoji ligoninėje nebūtų palikta. Greitosios pagalbos automobiliu atvežusi mirtinai sergančią motiną A. G. neabejotinai buvo sutrikusi, susijaudinusi.Ligoninės personalui paneigus medicininės pagalbos suteikimo galimybę ir pademonstravus kitokios pagalbos suteikimo negalėjimą, tiek jai, tiek pašaliniam stebėtojui pagrįstai gali susidaryti įspūdis apie atsisakymą suteikti būtiniausią pagalbą. Tokio proceso įvardijimas „išvarymu iš ligoninės“, kai pagalbos besitikintis asmuo pateko( pastatomas) į tokias sąlygas, kad pagalbos ligoninėje tuo metu negaus, nėra perdėtai išraiškingas, esmingai netikslus ar nesąžiningas.
5.12. Trečia, pačiame ginčo straipsnyje, nežiūrint į straipsnio dalių pavadinimus, juose pavartotų žodžių reikšmes, pateiktas ir paties apelianto N. J. buvusio įvykio įvertinimas bei Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotojos nuomonė dėl apelianto, gydytojo, N. J. elgesio. Kolegija daro išvadą, kad straipsnyje esant perteiktam ne vien A. G. situacijos įvertinimui, bet ir gydytojo N. J. pozicijai bei savivaldybės mero pavaduotojos nuomonei, pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovės žurnalistei perduotų duomenų vertinimas, paremtas A. G. patyrimu, jos subjektyviu situacijos įvertinimu. Šioje vietoje labiau tikėtina, kad ginčo straipsniu žurnalistė paliko skaitytojui susidaryti savo nuomonę dėl situacijos su A. G. motina.
5.13. Išanalizavus straipsnyje pateiktą informaciją R. P. atžvilgiu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žurnalistės perteiktas A. G. pasakojimas apie konkrečiai straipsnyje neįvardytos slaugytojos poelgį nepažeidžia apeliantės R. P. garbės ir orumo. Įvertintina tai, kad straipsnyje iš viso nėra nurodyti konkretūs slaugytojos duomenys, kuriuos žinodamas skaitytojas susietų žurnalistės pateiktą informaciją būtent su R. P.. Be to, straipsnyje aprašomo įvykio metu su A. G., gydytoju N. J. ir paciente buvo dvi darbuotojos, todėl be pačios R. P. paaiškinimų, eiliniam skaitytojui nustatyti, kuri darbuotoja, pasak A. G. šaipėsi, nėra galimybių. Tokio konkretaus asmens nustatyti negalima ir iš garso įrašo, nes įrašyta ne tik pokalbiai, bet ir kiti, pašaliniai garsai.
5.14. Apeliantai teigia, jog žurnalistė nepatikrino garso ir vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas ginčo įvykis, todėl pateikė neteisingą, nepatikrintą informaciją. Trečiasis asmuo J. M., teikdama teismui paaiškinimus, nurodė, kad apie ligoninės priimamajame vykdytą vaizdo, garso fiksavimą ji nežinojo, todėl akivaizdu, kad straipsnio rengimo metu objektyviai negalėjo minėtais įrašais pasinaudoti. Tai, kad apie padarytą garso, vaizdo įrašą žurnalistė sužinojo jau po ginčo straipsnio publikavimo, nesuteikia pagrindo spręsti ją pažeidus Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl žurnalisto pareigos pateikti teisingas, tikslias, nešališkas žinias.
5.15. Vertinant apeliantų teiginius dėl ginčo straipsnio pavadinimo įtakos pačiam laikraščiui( jo skaitomumo augimui) , pažymėtina, jog apeliantai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad laikraščio „Šiaurės rytai“ tiražas po ginčo straipsnio publikavimo būtų išaugęs (CPK 12 str., 178 str.). Kolegija neturi faktinio pagrindo pripažinti atsakovę straipsnyje pavartotas frazes panaudojus savanaudiškiems tikslams, taip pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktą (CPK 185 str.).
5.16. Apeliantai N. J., R. P. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos pripažino viešaisiais asmenimis, kuriems taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Dėl R. P. šis teiginys vertinamas pagrįstu.
5.17. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalis (teisės akto redakcija galiojusi 2017 m. vasario 14 d.) pateikia viešojo asmens sąvoką. Viešuoju asmeniu gali laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. N. J., ginčo straipsnio paskelbimo metu, dirbo VšĮ Biržų ligoninėje gydytoju ir buvo ligoninės direktoriumi. Taigi, jo veikla neabejotinai buvo susijusi su paslaugų teikimu visuomenei, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto, kaip viešojo asmens, traktavimo (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas N. J. ne tik dirbo pagal savo profesiją, bet ir, kaip ligoninės direktorius, administravo viešųjų paslaugų teikimą. R. P. aktualiu laikotarpiu dirbo VšĮ Biržų ligoninėje slaugytoja. Nėra duomenų, jog ji savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba yra fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ar administruojantis viešųjų paslaugų teikimą arba jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, tad teismo išvada dėl jos kaip viešojo asmens vertinama kaip netiksli. Vienok, įvertinus į tą, jog neįrodytas žinių būtent apie R. P. paskelbimas ( nutarties 5.12), teismo sprendimas netenkinti jos reikalavimo iš esmės yra pagrįstas.
5.18. Kadangi byloje nepaneigtas apelianto N. J. pripažinimas viešuoju asmeniu, kolegija pažymi, kad viešieji asmenys turi pakęsti ir toleruoti jų atžvilgiu skelbiamą, net ir nevisiškai tikslią informaciją. Ginčo nagrinėjimo metu, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta, kad laikraščio „Šiaurės rytai“ žurnalistė J. M. turėjo tikslą pažeminti apeliantų garbę ir orumą. Iš teismui pateiktų J. M. paaiškinimų darytina išvada, kad jos straipsnio tikslas buvo perduoti visuomenei trečiojo asmens A. G. bendravimo su gydytoju N. J. patirtį.
5.19. Apeliantas N. J. tvirtina, kad dėl atsakovės publikuoto straipsnio jis patyrė turtinę žalą, kurią įvertino negautų pajamų, t. y. atlyginimo priedo, dydžiu. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti apeliantą N. J. dėl ginčo straipsnio patyrus turtinės žalos (CPK 185 str.). Byloje nėra pakankamų ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių Biržų rajono savivaldybės tarybos narių apsisprendimą būtent dėl atsakovės publikuoto ginčo straipsnio neskirti apeliantui atlyginimo priedo (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog atlyginimo priedas skiriamas savivaldybės tarybos sprendimu, todėl teismui nebuvo pagrindo remtis liudytojų paaiškinimais dėl balsavimo dėl atlyginimo priedo skyrimo, kurie vertintini kaip jų išsakyta nuomonė. Teismui nebuvo pateikta oficiali Biržų rajono savivaldybės tarybos pozicija dėl apeliantui N. J. atlyginimo priedo neskyrimo aplinkybių. Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi, N. J. pateikia tik savo nuomonę dėl atlyginimo dalies mokėjimo tęstinumo, tačiau pakankamų įrodymų nepateikia (CPK 12 str., 178 str.).
5.20. Atsižvelgdama į tai, kas nutartyje išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų N. J., R. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
5.21. Apeliacinės instancijos teismo procese valstybė patyrė 15,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš N. J. ir R. P. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
priimti viešosios įstaigos Biržų ligoninės apeliacinio skundo atsisakymą ir apeliacinio proceso dalį dėl šios ieškovės apeliacinio skundo nutraukti.
N. J. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti viešajai įstaigai Biržų ligoninei (j. a. k. 190570182) 2018 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2081 sumokėtą 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) žyminio mokesčio dalį.
Priteisti valstybei iš N. J. , a.k(duomenys neskelbtini) 7,97 Eur ir R. P., a.k (duomenys neskelbtini) 7,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo apeliaciniame procese išlaidų.