- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1-450-725/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43841-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- Z. A.
- Kaltinamasis
- Z. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, savanoriaujantis Lietuvos Samariečių bendrijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:
- 2005 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį – paskirta 125 MGL dydžio bauda;
- 2016 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė (bausmę atlikęs);
- 2016 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (bausmę atlikęs),
2016 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., Kauno apylinkės teismo 2016-07-15 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-03-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 val., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2016-08-10), teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. Š. 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo sugyventinei Z. A. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dviem muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir kairio skruostikaulio lūžimu, tokiais veiksmais savo šeimos narei – sugyventinei Z. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Z. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su Z. A. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį jau trylika metų. 2017 m. rugpjūčio 26 d., grįžęs iš žvejybos į (duomenys neskelbtini), Kaune, rado Z. A. išgėrusią, pats taip pat buvo išgėręs alaus. Abu dar išgėrė ir susipyko. Z. Š. trenkė delno apačia Z. A. į skruostą, nuo smūgio gavosi ir stūmimas, ji susvirduliavo ir nukrito ant spintelės. Kuria vieta ji krisdama atsitrenkė, kaltinamasis nematė, nes po smūgio, būdamas susinervinęs, jis išėjo. Jei būtų neišgėręs, tai nebūtų užėjęs į kambarį, trenkęs ir stūmęs. Skruostikaulis nukentėjusiajai galėjo lūžti nuo smūgio, o po to, kai kaltinamasis išėjo, Z. A. galėjo dar kartą kristi, nes buvo labai daug išgėrusi. Nuo kaltinamojo pastūmimo jos galvoje (plaukuotoje dalyje) galėjo atsirasti viena žaizda, iš kur atsirado antra, neįsivaizduoja, jis trijų smūgių nesudavė, įvykio aplinkybes atsimena gerai. Norėtų gyventi kartu su Z. A., dabar yra susitvarkęs, registruotas darbo biržoje, jo sveikata yra bloga.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis Z. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, eksperto ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji Z. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su Z. Š. apie trylika metų gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Šeimą išlaiko Z. Š.. Tą dieną buvo tiek daug išgėrusi, kad nieko neatsimena. Atsimena tik, kai jau buvo nuvežta į klinikas. Kaimynė Elvyra pasakė, kad iškvietė greitąją, kad nukentėjusioji buvo labai girta. Dabar su Z. Š. santykiai normalūs, retkarčiais jie gyvena kartu, jie susitaikė, Z. Š. jos atsiprašė.
Liudytojas Š. J. teismo posėdžio metu parodė, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir nuvykus nurodytu adresu, pasitikusi kaimynė pasakė, kad mušėsi jos kaimynai: ji girdėjo trankymus, daužymus, girdėjo, kaip rėkė moteris. Įėję į vidų, pamatė lovoje gulinčią moterį, kuriai buvo stipriai sumušta galva, pakaušyje kirstinė žaizda, smarkiai bėgo kraujas, visas veidas buvo kruvinas, kambaryje taip pat buvo daug kraujo žymių. Moteris nesiorientavo aplinkoje, nereagavo, tik pasakė, kad sumušė sugyventinis, ir lyg pasakė vardą. Pareigūnai iškvietė medikus.
VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad asmens būklę vertino tik pagal jam pateikus medicininius dokumentus, pačios nukentėjusios jis nematė. Nukentėjusiajai buvo padaryti trys sužalojimai ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Kairys skruostikaulis turėjo lūžti nuo smūgio į veidą, kad žmogus nukristų, užtenka suduoti į skruostą, 7 cm žaizda pakaušyje galėjo atsirasti krentant atsitrenkus, bet dėl antros žaizdos viršugalvyje turėjo būti dar vienas trauminis poveikis, nes tokios žaizdos neatsiranda nuo griuvimo, nebent nukritus žemyn galva. Nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl skruostikaulio lūžimo.
Specialisto išvadoje Nr. G3102/2017(02) nurodyta, kad 2017 m. spalio 20 d. Z. A. dvi muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairio skruostikaulio lūžimas padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Labai mažai tikėtina, kad sužalojimai atsirado griuvimo metu. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. rugpjūčio 26 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skruostikaulio lūžimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų (b. l. 37).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.19 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavus pranešimą, kad Antakalnio g. 55, Kaune, smurtas artimoje aplinkoje bei atvykus į įvykio vietą, rasta nesąmoninga Z. A., kuri sąmonę atgavo atvykus medikams, tačiau kalbėjo nerišliai, buvo kritinės būklės, stipriai kraujavo galva. Įtariamasis asmuo buvo pasišalinęs (b. l. 5-6).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 641 nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 26 d. 21.40 val. Z. A. nustatytas 2,87 promilių girtumas (b. l. 11).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Nors kaltinamasis Z. Š. pripažino sugyventinei Z. A. sudavęs tik vieną smūgį į galvos sritį, nurodydamas, kad nukentėjusiosios galva pakaušio dalyje buvo praskelta šiai nuo kaltinamojo smūgio krentant ir trenkiantis į šalimais stovinčios spintelės kampą, ir tokiam įvykio eigos aiškinimui bei galimam nukentėjusiosios plaukuotoje dalyje vieno iš sužalojimo atsiradimui neprieštaravo ir teismo medicinos ekspertas, tačiau kartu teismo medicinos ekspertas D. T. nurodė, kad antroji žaizda nukentėjusiosios plaukuotoje galvos dalyje, jei tikėt, kad kaltinamasis antro smūgio nesudavė, o žaizda atsirado dėl atsitrenkimo į daiktus, galėjo atsirasti tik nukentėjusiajai krentant galva stačiai žemyn. Tačiau iš įvykio aplinkybių, nukentėjusiosios būsenos, aplinkos išsidėstymo matyti, kad nukentėjusioji neturėjo jokių net teorinių galimybių kristi eksperto nurodytu būdu. Taigi, kaltinamajam pripažįstant smūgio sudavimą nukentėjusiajai į veidą, pasireiškusį kairio skruostikaulio lūžimu, bei nuo šio smūgio dėl kritimo ir atsitrenkimo atsiradusią 7 cm žaizdą galvos pakaušinėje srityje, įvykio vietoje nesant jokių kitų asmenų, galėjusių sužalot nukentėjusiąją, nukentėjusiajai neturint fizinių galimybių dar kartą kristi eksperto nurodytu būdu, teismas laiko esant neabejotinai nustatyta, kad žaizdą nukentėjusiosios galvoje kairėje parietalinėje srityje padarė kaltinamasis Z. Š. smūgio į minėtą galvos sritį metu. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, jų lokalizacija yra nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G3102/2017(02).
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusiąją Z. A., tai yra suduodamas savo sugyventinei Z. A. du smūgius į galvą, o nukentėjusiajai nuo vieno smūgio krentant ir trekiantis į spintelės kampą, suvokė veikos pavojingumą, tai yra kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (savo sugyventinės) sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiosios sužalojimo sunkumo laipsnis, Kadangi tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų savo šeimos nario – Z. A. sveikatos sutrikdymą.
Todėl kaltinamasis Z. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Remiantis anksčiau aptartais motyvais kaltinamajam Z. Š. kaltinime tikslintinas smūgių skaičius, nurodant, kad Z. Š. sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo sugyventinei Z. A. į galvos sritį. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamasis Z. Š. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra teistas už trijų nusikaltimų padarymą, tame tarpe už dvi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 80-82), už administracinius teisės pažeidimus paskutinį kartą baustas 2014 m. gruodžio 17 d. (b. l. 93-98), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 102), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nedirba, registruotas darbo biržoje, savanoriauja Lietuvos Samariečių bendrijoje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nors kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, tačiau padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos metams po paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, nepraėjus nė mėnesiui po bausmės atlikimo, nors bausmę yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, du kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad Z. Š. šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi ir prevenciškai neveikia, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį ir jo vertybes, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia iš visų bausmių ir vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį, atsižvelgus, kad kaltinamasis visgi iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji jam atleido, prašo griežtai nebausti, mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam atleido, registruotas darbo biržoje, savanoriauja Lietuvos Samariečių bendrijoje, nors nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas laiko, kad kaltinamasis, pripažindamas smūgį nukentėjusiajai į kairį skruostą, dėl ko nukentėjusiajai lūžo kairys skruostikaulis, o būtent šis sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, iš esmės dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72), paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313straipsniu, teismas
nusprendžia:
Z. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 bei 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei gydytis priklausomybę nuo alkoholio.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, Z. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam Z. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.