- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- A2.7.-4349-606/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03798-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATP-30-141007-00029
NUTARIMAS
2014 m. lapkričio 6 d.
institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui T. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-10-07 V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. 2101/0021, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vykdė savavališką gyvenamojo namo statybą nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių, t.y. statinio aukštis vietomis viršijo projekte numatytą 7,63 m. aukštį ir buvo iki 9,00 m. aukščio. 2010-07-29 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-31-100729-00259 vieno buto gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Tokiu būdu V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje.
V. K. teismo posėdžio metu prisipažino įvykdžiusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pastatas buvo aukštesnis, nei leidžiama, bet nežinojo, jog pažeidžia esminius statinio sprendinius, kad statant aukštesnį pastatą yra būtina išsiimti naują statybos leidimą, manė, jog atlieka tik rekonstrukcijos darbus. Po 2014-08-28 statybvietėje atlikto patikrinimo, informavo statybų inspektorę, jog visi statinio statybos pažeidimai pašalinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. turėjo galiojantį statybos leidimą, leidžiantį vykdyti naujo statinio statybą, tačiau statybą vykdė nesilaikydama esminių projekto sprendinių. Atlikus patikrinimą užfiksuotas pažeidimas, nes V. K. pastatė aukštesnį, negu leista statybos leidime ir numatyta projekte, pastatą, kas yra laikoma esminiu statinio sprendinių pažeidimu, t.y. savavališka statyba. Savavališkos statybos faktas užfiksuotas dalyvaujant V. K., šiai dienai dalis pastato yra nugriauta ir pažeidimas pašalintas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba yra laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal to paties straipsnio 93 dalį vienas iš esminių statinio projekto sprendinių laikytinas statinio projekto sprendinys, nustatantys statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.). Nagrinėjamu atveju, V. K. 2010-07-29 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-31-100729-00259 naujo neypatingo statinio statybai, kurio, vienas iš techninių rodiklių, statinio aukštis – 7,63 metrai. V. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už statinio statybą, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. viršijant statybos leidime nurodytus statinio išorės matmenis – statinio aukštį. V. K. teismo posėdžio metu pripažino, jog statinio aukštis viršijo statybos leidime nurodytą maksimalų 7,63 metrų aukštį. Jos kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje administracinę atsakomybę už naujo neypatingo statinio savavališką statybą, patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat 2014-09-01 savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, jog statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalies aukštis neatitinka projektinių sprendinių, nes projekte statinio aukštis apie 7,63 metrai, o pagal faktą – statinio aukštis vietomis apie 9 metrai, 2014-08-08 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) ir jo priedas „Situacijos schema“, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyti nukrypimai nuo statinio projekto, faktiniai statinio dalių aukščiai nuo 7,63 metrų iki 9,00 metrų, fotolentelės, Nekilnojamojo turto registro CDB išrašas, patvirtinantis, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. 2101/0021:52, adresu Neringos 1-oji g. 10, Klaipėdoje, nuo 2010-05-31 asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K., bei kita bylos medžiaga. V. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, sudėtis.
V. K. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad – kaltininkė prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, savo noru pašalino nustatytus statinio statybos pažeidimus ((Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013).
Bylos nagrinėjimo metu V. K. iš esmės savo kaltės neneigė, pripažino, jog statinio aukštingumas buvo viršytas, bylos medžiaga ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas patvirtino, jog nustatytus savavališkos statybos padarinius pažeidėja pašalino dar iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, duomenų, jog būtų padaryta žala tretiesiems asmenims byloje nėra, V. K. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nėra bausta administracine tvarka, nenustatyta, jog pažeidimą ji būtų dariusi piktybiškai, manytina, jog išvadas dėl savo elgesio jau yra padariusi. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog egzistuoja pagrindas taikyti V. K. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, nes jos atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už šį pažeidimą paskiriant mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 159 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, teismas,
nutaria:
V. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (28 EUR) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5445.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.