Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. M. I. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-01-23 V. U., būdamas vos penkiasdešimties, visiškai netikėtai mirė. M. V. U. ištiko (duomenys neskelbtini). Pareiškėja labai sielvartavo ir išgyveno dėl sutuoktinio mirties. Po V. U. mirties Ukrainoje liko jam priklausiusių šiek tiek piniginių lėšų, įvairių daiktų, dokumentų, kuriuos pareiškėja pradėjo valdyti ir naudoti. I. V. U. mirties momento jam priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Kadangi pareiškėja yra Ukrainos pilietė ir manė, kad dėl paveldėjimo gali kreiptis į vietos notarą, ji 2016-05-10 kreipėsi į vietos notarą Ukrainoje su pareiškimu, kad ji priima palikimą po savo sutuoktinio mirties. Bet, nors į vietos notarą Ukrainoje pareiškėja kreipėsi tinkamai ir laiku, jai buvo paaiškinta, kad dėl Lietuvoje esančio palikimo ji privalo kreiptis į Lietuvoje esantį notarą. Kadangi pareiškėja neturėjo ir neturi jokių finansinių ir fizinių galimybių vykti į Lietuvą, ji 2016-05-10 Ukrainoje išdavė notarinės formos įgaliojimą tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius reikalus Lietuvos piliečiui J. B., kuris įgaliojimą gavo vėliau. J. B., gavęs įgaliojimą, ėmėsi nedelsdamas veikti: užregistravo mirties faktą, ėmėsi veiksmų išsiaiškinti, kokius konkrečius veiksmus jis privalo atlikti priimti palikimą, surado teisininką, galintį patarti paveldėjimo klausimais ir parengti dokumentus teismui.

Nepaisant pareiškėjos veiksmų priimant paveldimą turtą Ukrainoje ir įgaliojimo išdavimo, buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas paduoti Lietuvoje esančiam palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėja praleido terminą paduoti Lietuvoje esančiam palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, teismui teiktinas šis prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio pagrindu.

Teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad būdama Ukrainos piliete pareiškėja 2004-02-21 Lietuvoje susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu V. U.. Visą laiką pareiškėja gyveno su savo sutuoktiniu, vedė bendrą ūkį. Vaikų sutuoktiniai nesusilaukė. Pareiškėjos skatinamas V. U. Lietuvoje įgijo teisę vairuoti automobilius. Tvarkydamas įvairius reikalus, taip pat ir susijusius su jam priklausančia nuosavybe, V. U. gyveno ir Lietuvoje (joje buvo deklaravęs gyvenamąją vietą), ir Ukrainoje.

2016-01-23 V. U., būdamas vos penkiasdešimties, visiškai netikėtai mirė. M. V. U. ištiko (duomenys neskelbtini). Pareiškėja labai sielvartavo ir išgyveno dėl sutuoktinio mirties. Po V. U. mirties Ukrainoje liko jam priklausiusių šiek tiek piniginių lėšų, įvairių daiktų, dokumentų, kuriuos pareiškėja pradėjo valdyti ir naudoti. I. V. U. mirties momento jam priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) .Kadangi pareiškėja yra Ukrainos pilietė ir manė, kad dėl paveldėjimo gali kreiptis į vietos notarą, ji 2016-05-10 kreipėsi į vietos notarą Ukrainoje su pareiškimu, kad ji priima palikimą po savo sutuoktinio mirties. Bet, nors į vietos notarą Ukrainoje pareiškėja kreipėsi tinkamai ir laiku, jai buvo paaiškinta, kad dėl Lietuvoje esančio palikimo ji privalo kreiptis į Lietuvoje esantį notarą. Kadangi pareiškėja neturėjo ir neturi jokių finansinių ir fizinių galimybių vykti į Lietuvą, ji 2016-05-10 Ukrainoje išdavė notarinės formos įgaliojimą tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius reikalus Lietuvos piliečiui J. B., kuris įgaliojimą gavo vėliau. J. B., gavęs įgaliojimą, ėmėsi nedelsdamas veikti: užregistravo mirties faktą, ėmėsi veiksmų išsiaiškinti, kokius konkrečius veiksmus jis privalo atlikti priimti palikimą, surado teisininką, galintį patarti paveldėjimo klausimais ir parengti dokumentus teismui.

Nepaisant pareiškėjos veiksmų priimant paveldimą turtą Ukrainoje ir įgaliojimo išdavimo, buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas paduoti Lietuvoje esančiam palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėja praleido terminą paduoti Lietuvoje esančiam palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, teismui teiktinas šis prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Teismas laiko nustatyta, kad pareiškėja U. M. I., kaip palikėjo sutuoktinė, turi teisę į po V. U. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas atsirado 2016-01-23 (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos U. M. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti U. M. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.