- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-770-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Skolininkas
- UAB „Keturlapis“
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Keturlapis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Irenos Beliačic pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Keturlapis“.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Antstolė I. Beliačic kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš skolininko UAB „Keturlapis“ 531,09 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad vykdė VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-12 sprendimą Nr.7-5-43955 dėl skolos išieškojimo. Vykdomoji byla Nr. 0011/08/03295 baigta 2009-08-24, tačiau skolininkas antstolės patirtų vykdymo išlaidų neapmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, priteisė antstolei iš skolininko 531,09 Lt vykdymo išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje numatytus vykdymo išlaidų dydžius, vadovaudamasis LR CPK 609 ir 611 str., padarė išvadą, kad antstolės prašymas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Keturlapis“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį ir sumažinti priteistas vykdymo išlaidas iki 242,92 Lt. Nurodė, jog teismas neįvertino aplinkybių, kad skolininkas geranoriškai padengė įsiskolinimą VSDFV Vilniaus skyriui, kai tik gavo pranešimą apie pradelstą skolą. Užbaigus vykdomąją bylą skolininkas kreipėsi į antstolę su pasiūlymu apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, bet į skolininko pateiktą siūlymą anstolė nereagavo. Skolininkas mano, kad anstolės reikalavimas apmokėti pilnai vykdymo išlaidas, kai realiai nebuvo vykdomas išieškojimas, yra nepagrįstas. Be to, lyginant su skola, vykdymo išlaidos yra neadekvačiai didelės.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad su skolininko skundu nesutinka, kadangi skolininkas skolą apmokėjo tik po VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo dėl skolos išieškojimo pateikimo priverstiniam vykdymui. Tas faktas, kad privestinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas vykdomąjį dokumentą įvykdė gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus privestinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad tokiu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo ušlaidos reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t.y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapimtų antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t.y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos. Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Vykdymo procese klausimus, susijusius su vykdymo išlaidomis, reglamentuoja LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 583 str.). LR CPK 610 str. nustatyta, jog vykdymo išlaidos, įvykdžius sprendimą, išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352, nurodoma, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 p.). LR CPK 611 str., apibrėžiančiame vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, numatyta, jog antstolis privalo skolininkui nusiųsti raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriame turi būti nurodomas išlaidų dydis ir pasiūlymas per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkui nepervedus nurodytų sumų, antstolis įgyja teisę kreiptis į teismą su prašymu šias išlaidas priteisti. Teisėjų kolegija pažymi, jog antstolis prašyme dėl vykdymo išlaidų priteisimo nurodė, jog 2009-09-02 skolininkui buvo išsiųstas siūlymas apmokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas jų neapmokėjo. Siūlymas buvo siųstas skolininkui registruotu paštu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 660 str. raginimas įvykdyti sprendimą gali būti skolininkui įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Kadangi skolininkas nebuvo surastas tiek jo viešame registre nurodytos buveinės adresu, tiek jo faktinės veiklos vykdymo vietos adresais, todėl antstolė teisėtai įteikė jam raginimą įvykdyti sprendimą viešo paskelbimo būdu. Taigi, skolininkas raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas 2008-10-20 (vykd.b.l.15), siūlant jam skolą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos, t.y. iki 2008-10-30. Skolininkas skolą išieškotojui apmokėjo tik 2009-08-10, t.y. praleidęs raginime nurodytą terminą. Nagrinėjamu atveju dėl nurodytų priežasčių nebeturi teisinės reikšmės, ar skolininkas sumokėjo skolą geruoju pats, ar antstolis išieškojo priverstinai, nes esminę reikšmę turi vykdomojo dokumento įvykdymo terminas, t.y. ar per raginime nustatytą terminą ar po šio termino pasibaigimo. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51-52 p., skolininkui sumokėjus skolą po raginime nustatyto termino pasibaigimo, antstolis turi teisę ne tik į bendrąsias vykdymo išlaidas, su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusias išlaidas, bet ir į antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo įvykdytas vykdomasis dokumentas po raginime pasibaigusio termino. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Be to, vykdymo išlaidos pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p. yra indeksuojamos atsižvelgiant į vartojimo kainų indeksą LR CPK 110 str. nustatyta tvarka. Todėl antstolis, vadovaudamasis LR CPK nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, skolininkui nesumokėjus vykdymo išlaidų, pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu priteisti visas vykdymo išlaidas, be to, pagrįstai reikalauja iš skolininko priteisti visas nustatytas indeksuotas vykdymo išlaidas, įskaitant ir antstolio atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad nepagrįstas apelianto argumentas, kad realiai nebuvo vykdomas išieškojimas iš jo, nes vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, siųsdama raginimą skolininkui, ieškodama apelianto turto, areštuodama jo turtą ir pan..
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolės vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos teisingai, antstolės reikalavimas priteisti jai visas vykdymo išlaidas, apimant ir atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė antstolei 531,09 Lt vykdymo išlaidų sumą. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CPK normas ir sprendimų vykdymo instrukcijos normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl nurodytų motyvų naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (LR CPK 337 str. 1 p.)
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos 5,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko UAB „Keturlapis“ (į.k.300597623) 5,60 Lt (penkis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.