- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 1-26-917/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gimęs Kaune, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, teistas:
1) 2013-03-22 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;
2) 2013-10-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 290 str., 140 str. 1 d. (panaikinus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės), paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose ir 14 MGL dydžio baudą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. 2015-09-21 apie 14 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą melagingai pranešė policijos pareigūnui, kad nuo 2015-09-20 20 val. iki 2015-09-21 11 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis BMW 530, v/ n. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 3 d.
Be to, jis 2015-09-21 apie 14 val. 15 min, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2015-09-30, 09.50 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą, melagingai nurodė policijos pareigūnui, kad nuo 2015-09-20 20 val. iki 2015-09-21 11 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis BMW 530, v/ n. (duomenys neskelbtini).
Be to, jis po to, kai 2015-09-21 melagingai pranešė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams apie tariamą automobilio BMW530, v/ n. (duomenys neskelbtini), vagystę ir dėl to davė melagingus parodymus kaip liudytojas, 2015-09-21 kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su reikalavimu jam išmokėti draudimo apskaičiuotą išmoką dėl draudiminio įvykio pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl automobilio BMW530, v/n. (duomenys neskelbtini), draudimo ir 2015-10-27 į savo AB ,,Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 7150 Eur 20 ct išmoką už automobilį BMW530, v/n. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą, padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 7150 Eur 20 ct turtinę žalą
Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepripažįsta kaltės dėl nusikalstamų veikų. Sutinka duoti parodymus. Kaltinimas neteisingas, nes automobilį buvo įgijęs ir apsidraudęs. Atsitiko bėda, kad automobilis dingo ir jis išlieka kaltas, dėl melagingų parodymų, dėl iš draudimo reikalautų pinigų. Jis iš draudimo nereikalavo pinigų, ilgai laukė ir buvo pats į draudimą nuvykęs. Tiksliai datų nepasakys, nes daug laiko praėjo. Automobilį įsigijo Marijampolėje automobilių turguje. Automobilį pamatė, apžiūrėjo, jam nueinant nuo automobilio, šūktelėjo jam žmogus, klausė ar kas domina, pasakė, kad turi reikalavimus, pasakė, kad turi automobilį, pats važinėja, pasakė, kad šalia turgaus stovi automobilis ir gali parodyti. Nuėjo, palaukė 10-15 min. ir privažiavo. Gal tas pirmas vaizdas sužavėjo. M paketas davė didelį vaizdą. Automobilis buvo išskirtinis, ratai gražūs, salonas patiko. Dėl kainos sutarė, išsitraukė pirkimo-pardavimo sutartį ir buvo surašyti duomenys, jis tik savo duomenis įrašė. Jie išsiskyrė, per savo telefoną įėjo į Regitros puslapį, suvedė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Techniškai viskas buvo tvarkinga ir draudimas buvo. Nereikėjo drausti, kai pirko. Klausė, kodėl ne kasko, sakė, kad gyvena nuosavame name, automobilį laiko garaže, dėl to nesijaudino. Ar signalizacija buvo, nepasakys. Papildomų garsų nebuvo, užrakinant automobilį. Galvojo gal nėra signalizacijos. Susirado A. M. ir jis įmontavo signalizaciją. Kai ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo, klausė, kur dėjo signalizaciją, po to pats susiieškojo, kur dėjo, nes neatsiminė, pats susirado A. M.. Kažkas jam rekomendavo jį. Būrelyje bendravo ir vienas žmogus sakė, kad turi vieną meistrą, davė numerį. Paskambinęs A. M. nutarė patikėti jam automobilį. A. M. patarė įsidėti signalizaciją, nes sakė vagia šiuos automobilius. Patarė kokią signalizaciją įsidėti. Po signalizacijos sudėjimo nieko nesirašė. Jokios pažymos nedavė, sakė, kad pažyma eis į draudimą. Pažymos nematęs, neregėjęs. O draudėjas, kai fotografavo automobilį, tai buvo su moterimi atvažiavęs. Šnekėjo telefonu tuo momentu, kai fotografavo. Nežino, kuris fotografavo. Pirmą kartą kasko draudėsi. Nežino, kuris fotografavo, gal abu. Jam buvo svarbu, kad apdraustų. Buvo susitikę atskirai, prie dainų slėnio. Susitikime dalyvavo A. M., jis ir moteris, galvojo, kad ji - draudikė. Kasko pirmą kartą draudė. Tą moterį pirmą kartą matė. Aklai pasitikėjo ir A. M. rekomendavo. Jo klausė, kas fotografavo, nenurodė, kas fotografavo, atrodė, kad moteris yra vidutinio sudėjimo, metų irgi nepasakys, paprasta tvarkinga moteris. Jie kartu atvažiavo su A. M.. Kas vairavo, irgi nepasakys tiksliai. Moters telefono numerio neturi, nes galvojo, kad ji draudėja. Ji jo telefono numerį galvojo, kad iš A. M. gavo. Šiaip viską tvarkė A. M.. Draudimą ėmė išsimokėtinai. Ketvirčiais gal po 300 Eur. Bendroje sumoje 1100 Eur, ar 1200 Eur. Benzinu buvo varomas automobilis. Paprastai laikydavo kieme automobilį, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo momentu laikydavo ir prie namų, ir daugiabučių kiemuose. Grįžus 22 val. nebūdavo, kur pastatyti automobilio, statydavo už trijų namų, nes ten rasdavo laisvą vietą. Tą vakarą, t.y. 2015-09-20 apie 22-23 val. grįžo namo, pastatė automobilį ir nuėjo namo. Kitą dieną atsikėlė 11 val., per langą automobilio nesimatė. Nusiprausė, apsirengė, maždaug už valandos nuėjo į tą vietą, kur turėjo stovėti automobilis, bet jo nerado. Iš pradžių pagalvojo, kad nutempė policija. Skambino pasiaiškinti. Policija už 2-3 val. atvyko užfiksuoti, kad dingo automobilis. Automobilio vertė buvo 8000-8500 Eur. Į sutartį rašė realią sumą. Kiek davė, tiek rašė. Grynais pinigais pirko. Pinigus atidavė Marijampolėje. Susirašė sutartį. Sakė, kad nesijaudintų, kad viskas gerai. Iš telefono suvedė Regitroje automobilio duomenis. Parodė, kad draudimas ir techninės apžiūros talonas yra. Kasko apsidraudė po nepilno mėnesio. Dvejojo, bet nusprendė drausti, kadangi gyvena nelabai ramiame Dainavos rajone. Dažnai dingsta automobiliai. Pačiam ir magnetofoną yra pavogę. Žmona sakė apsidrausti. Dirbo tuo metu, kai nusprendė draustis. Dirbo šaltkalviu, buvo rašomas minimumas, gaudavo 280-300 Eur. Tuo metu sutuoktinė nedirbo. Vieną vaiką turėjo, dabar 5 metų amžiaus. Kasko finansiškai realus tuo, kad jis buvo reikalingas. Pakeliama finansinė našta, ne iškarto sumokėjo. Būdavo, kad ir po darbo dirbdavo papildomai. Sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo. Atsarginio raktelio neturėjo. Iš Marijampolės, kai pirko, vardo neatsimena, gal net nesakė. Jis turėjo pirkimo-pardavimo sutartį, patikėjo, kad atstovas. Buvo surašyti firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys. Buvo parašai sudėti. Įrašė savo asmens kodą, vardą, pavardę. Jis pateikė jau užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį. Pirko BMW 530 pilkos spalvos, benziną. Ant automobilio dokumentų buvo nurodyta benzinas. Nupirkęs važiavo ne iš karto dėti signalizacijos pas A. M.. Pas A. M.važiavo vienas. Kodėl A. M. sakė, kad buvo su penkiais asmenimis, nežino. Kitą kartą su kompanija nevažiavo. Jam nepaliko automobilio, laukė kol įmontuos signalizaciją. Netrumpai teko pas jį pabūti. Bendravo su juo. Jis dėdamas signalizaciją bendravo. Klausė ar daug darbo, sakė yra ką paveikti. Kitų meistrų garaže be A. M. nebuvo. Jis vienas buvo. Signalizacija buvo dėta tik į automobilį. Pristačius automobilį į Regitrą, registruojant automobilį, jei deklaruotas, tai jo pateikti nereikia, nuvyko be automobilio, prisiregistravo ir viskas. Pro Regitrą važiavo neplanuotai, sustojo ir prisiregistravo. Pretenzijų iš Regitros nesulaukė. Tą programėlę matė, kur rodė pardavėjas. Jis viską nuo techninio paso nurašė, viską išmetė programėlė, koks modelis, markė ir taip toliau. Dėl signalizacijos, kas išdavė, nežino, klausė kelintą kartą dedasi signalizaciją, sakė, kad pirmą kartą, tai viską jis ir susitarė su draudėju, pažymą, viską jis sakė. Su D. Burba nebendravo. Pardavėjas sakė, kad pagal dokumentus automobilis yra iš JAV ir eina dvi juostos: kilometrais ir myliomis. Pasakė, kad pats pakeitė spidometrą, nes maišosi kilometražai. Skydelį keitė dėl to, kad būtų kilometrai, o ne mylios. Jo klausė, kodėl dyzelis ir benzinas. Skydelį pakeitė, o ne agregatus. Skydelio ir techniniai duomenys neatitiko. Variklis benzino, o skydelis nuo dyzelio. Automobilio techninei apžiūrai nevariau, nes jis buvo su technine apžiūra. Lėšų automobiliui gavo taupydamas, gal 5-6 metus taupė. Ne nuo algos atsidėdavo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis E.R. savo kaltės nepripažino, jo kaltė dėl visų trijų nusikalstamų veikų įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau išanalizuotų įrodymų visuma.
Liudytojas M. B.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo jo automobilis, bet parduotas seniai kažkokiai bendrovei. Asmenį pamena, jis buvo iš Tadžikijos - S. O., jis turėjo įgaliojimą veikti įmonės vardu. Apiformindavo dokumentus. Įgaliojimą veikti turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė jam ir Regitros darbuotojams įgaliojimą, ko jis neturėjo. Pardavimo sutartį turi ir siuntė tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kai pirko pats automobilį, tai jis buvo po avarijos, bet Lietuvoje sutaisytas, pardavėjas pasakė, bet buvo techniškai tvarkingas Naudojosi apie porą metų. Pirko gal 2009 m., tikėtina, kad 2011 m., ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tas teisinga. 2013 m. spalio 7 d. pardavė. Tai viską nurašė nuo sutarties. Tyrėjams padavė skanuotą sutartį. Pildant pirkimo-pardavimo dokumentą, pildė Tadžikistano pilietis. Tiksliai nepamena, bet gal jis pildė patį dokumentą. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Rusiškai šnekėjo su Tadžikistano piliečiu. Blankas buvo lietuvių kalba. Jis lietuviškai nemokėjo. Jis pavardę gal užrašė ar parašą. Automobilis buvo draustas. Jį pats draudė. Automobilis buvo parduodamas, skelbimas įdėtas, nebuvo jokio pirkėjo, jis buvo vienintelis interesantas - Tadžikijos pilietis ir jis nupirko. Jis turėjo draugą Lietuvoje, ir dviese atvažiavo apžiūrėti automobilio, draugas apžiūrėjo, nes turbūt geriau išmanė automobilius, o kitą dieną jau tik su pirkėju bendravo. Paskambino telefonu ir susitiko. Automobilis buvo varomas benzinu. Tyrėjai, kurie rodė foto nuotraukas, tai ten nėra jo buvęs automobilis. Pas jį buvo paprastas automobilis, o nuotraukose, kur tyrėjai turėjo nuotraukas, tai buvo kitas automobilis, skyrėsi spalva, apdaila, ant spidometro matėsi, kad parašyta diesel, o pas mane buvo benzinas. Skiriasi nuotraukose, nuotraukose ne mano automobilis. Tikėtina, kad jis viską pildė, jis pateikė pasą, jis pats pasirašė. Ir įgaliojimą pateikė, kad gali veikti įmonės vardu. Skirtumus pakeisti techniškai ir fiziškai, mano, kad galima viską pakeisti. Tie skirtumai galėtų būti pakeisti išimti ir įdėti kitą. Spalvą, skydelį, ratlankius, viską galima pakeisti. Raktai buvo dveji. Tadžikijos piliečiui perdavė dvejus raktus. Kad automobilis kirto Lietuvos sieną, tai jam jis minėjo, kad su juo ketino išvažiuoti. Tadžikijos pilietis tik pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas buvo lietuvių kalba. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susisiekęs, ten buvo antspaudas ir įgalioto asmens parašas. Ir Regitros darbuotojams nekilo kažkokių klausimų. Techniškai tvarkingas buvo automobilis ir techninė apžiūra buvo galiojanti. Techninį pasą atidavė Tadžikijos piliečiui. Datos technikinio galiojimo neatsimena. Tai buvo tvarkingas automobilis, paruoštas važiuoti. Sakė, geriau būtų buvę, kad ant savęs nupirktų. Su Tadžikijos piliečiu, kai bendravo, tai prašė, kad išrašytų leidimą ar įgaliojimą, kad važiuotų į užsienį su jo įgaliojimu, jo vardu, kad išvažiuotų automobilis su lietuviškais numeriais į užsienį. Žino, kad praktikoje taip yra daroma, bet nepasitiki tokiais sandoriais, kad neatsitiktų kažkas. Tas Tadžikijos pilietis prašė to įgaliojimo. M. K. negirdėtas. Jis būtų labiau pasitikėjęs įmone, jeigu būtų forminta, o čia vietoj atvykęs žmogus su įgaliojimu. Supranta, kad tai Regitros interesas buvo, kad ji sutikrintų, tikrino dokumentus, tikrino pasus, įgaliojimus. O jam iš esmės buvo tikslas tik parduoti automobilį, nes tai buvo vienintelis susidomėjęs asmuo. Regitroje Tadžikijos pilietis dalyvavo procedūroje. Jis pats vertė dokumentus, pasakė kur, koks laukas, ką reiškia. Mokėsi anglų, rusų, lenkų kalbas. Pirkimo-pardavimo metu asmens dokumento kopijos Tadžikijos piliečio neturi, bet Regitra gal darėsi kopijas.
Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), kontrolieriumi, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Į jo pareigas įeina tikrinti techninį automobilių stovį. Techninės apžiūros rezultatų kortelės keitimas, tai yra, kai pameta kortelę ar keičiasi transporto priemonės savininkas. Procesas toks, kad susimoka į kasą, ateina pas budintį ir išrašo dublikatą kortelės. Natūroje nereikia atvaryti automobilio. Naujas savininkas pateikia techninį transporto priemonės pasą, dokumentus automobilio. Kai pakeisti transporto priemonės numeriai ar keičiasi savininkas tada išduodama kortelė. Dublikatą išrašo. Keičiama kortelė gali būti, kai savininkas pameta kortelę, pakeičia transporto priemonės valstybinius numerius ar pasikeičia transporto priemonės savininkas. Ateina pas budintį ir išrašo. Esama transporto priemonės būklė jiems nereikalinga. Techninį lapą išrašė iki galiojimo pabaigos. Išdavė dokumentą, kas atvyko keisti techninės apžiūros rezultatų kortelės, tikrai nepasakys. O priežasčių jam nereikia žinoti, dėl ko keitė. Kiek matė, pirminė apžiūra buvo Vilniuje padaryta. Kas buvo atvykę, nežino. Per dieną 60-70 žmonių praeina, tai negali atsakyti. To žmogaus, kuris buvo šioje salėje – M. K. nepažįsta. Keičiant techninės apžiūros rezultatų kortelę, įrašomas kasoje vairuotojo pažymėjimas, reikia kreiptis į valdžią, kad atsakytų. Rašosi vairuotojo pažymėjimo numeris, kas pristato automobilį. Jo duomenys kažkur užrašyti, Regitroje turi būti, įgaliotas asmuo keičia. Kas įgaliojimą turi pakeisti, ten irgi turi būti duomenys. Techninių reikalavimų duomenis, tai kompiuteris viską išmeta. Tai čia pirminė pažiūra, kuri buvo prieš du metus daryta. Baudžiamosios bylos 2 tome, b. l. 130 eilutėje „Susipažinau“ parašas, tai to asmens ir parašo parašą, kas kreipėsi dėl duomenų.
Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jį automobilių buvo apie 3000. Konkrečiai išskirti šio automobilio negali. 2015 m. rugsėjo mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonė teikdavo paslaugas užsienio piliečiams, registruojant automobilius ir padedant išvežti juos į užsienį. Jei jis buvo registruotas jo įmonės vardu tai buvo toks automobilis. Jeigu automobilis išvažiuoja su jų įgaliojimu, tai būna, kad paskambina savininkas ir sako, kad įgaliojimas nebetinka, reikia perrašyti įgaliojimą, atneša sutartį, supildo savo dalį ir viskas. Baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 130, tai ne jo parašas. Dėl šios kortelės ne jis kreipėsi, tai ne jo parašas. Techninės apžiūros centre nereikia jokio įgaliojimo, gali bet kas ateiti. Jeigu tai yra bet koks UAB, nereikia jokio įgaliojimo. Dabar darbuotojų yra, tai tik aš vienas likęs. Bet buvo 3-4 darbuotojai, buvo buhalterė, sekretorė ir dar vienas žmogus, kurie važinėdavo į techninę apžiūrą automobilius. Tai buvo du žmonės, nežino kuris. Dėl šio automobilio į Regitrą tik deklaravimą padarė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tai kaip buvo taip ir pasakė. Pas jį buvo interneto bazė, ir visada paklausdavo vardo, pavardės, automobilio numerio. Jis jam dokumentų nepaduos, nes jie pas šeimininką. Galimas variantas, iš Regitros turėtų patikrinti. Jis atiduotas pagal panaudos sutartį, pagal įgaliojimą. Kad pavogti ar pamesti, tai Regitra taip sako nurodyti, realybės neatitinkantis. Regitroje parašius prašymą, nereikia teikti jokių dokumentų. Jam buvo paduoti pinigai, nes jis vykdo pardavimą. Tai buvo automobilio perrašymas. Būdavo tokių atvejų, kad jie užregistravo, paleido ir jis išvažiavo. Jis nėra automobilių valdytojas. Tai buvo fiktyvi sutartis. Dėl to matymo, tai negalėjo žinoti, ar jis, ar ne. E. R. mato pirmą kartą. Anksčiau viskas buvo duomenų bazėje, bet kai nutraukė veiklą, tai ir viskas baigėsi. Ekonominės policijos tyrėjai buvo išsitraukę to Tadžikijos piliečio duomenis, jie buvo internete. Azijos piliečiui buvo rašomi įgaliojimai lietuvių – rusų kalba, ir panaudos sutartys lietuvių – rusų kalba. Įgaliojimas buvo toks, kad jis turi pilnas teises disponuoti, nuimti nuo įskaitos, atstovauti policijai, draudimo kompanijoje, galėjo pilnai disponuoti automobiliu. Nes jie pilni savininkai. Su vienu darbininku 2012 m. pradžios, o su kitu apie metus dirbo. Ar parašas pažįstamas, negali pasakyti. Jie tik važiuodavo į techninę apžiūrą. Kiek užvedimo raktelių buvo, negali pasakyti, nes jis nesėda į automobilį, jam tik dokumentai reikalingi. Jis automobilio negali parduoti, tik dokumentai keliavo. Automobilio nematė, nes jis nereikalingas. Automobilis buvo išvarytas į užsienį. Jis nematė, kaip kirto Lietuvos sieną. Kirgizai perka pagal užsakymą, atvyksta į Lietuvą turėdami konkretų užsakymą. Kirgizas gali disponuoti 100 proc. automobiliu. Kai buvo pas tyrėją, ji pasakė, kad kirto muitinę tas automobilis. 2013-10-07 savininkas automobilio, 2015-01-06 pakartotinai dokumentai buvo. Jis buvo ant įskaitos mano vardu buvo tik automobilis. Kad buvo numeriai pavogti, tai neteisybė. Ikiteisminio tyrimo metu klausė jo, kad tai - fiktyvus sandoris. Kur buvo laikomas automobilis, negali pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi savo garažo. Taikos pr. 145 tik ofisą turėjo. Niekur Lietuvoje neturėjo jokių prekiavimo vietų. Regitros filiale ten viskas ir įvyko. Baudžiamosios bylos 1 tomo 97-tame bylos lape parašas yra jo. Būdavo tokių dalykų, kad jie supildo savo duomenis, kaip pirkėjo. Šiuo atveju galėjo būti užpildyti tik jo duomenys. E. R. duomenys jau buvo supildyti. Jis įrašė tik savo duomenis, parašas jau buvo. Kaip pirkimo - pardavimo dokumentus apkeitė, to žmogaus negalėtų atpažinti. Automobilis buvo įskaitoje jo vardu. Kam atidavė įgaliojimą, tas ir naudojosi. Tuos du metus nei jis, nei kolegos nesinaudojo. Jis tiesiog stovi įskaitoje. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Jeigu būtų kas nors įvykę, jam būtų pranešusi policija. Ar buvo GPS sistema, nežino. Komplektacija automobilio nesidomėjo.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Įmonė padeda užsienio piliečiams užsiregistruoti automobilius. Tiksliai datos neatsimena, kada UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijo automobilį BMW 530, 2007 metų laidos. Minėtas automobilis pagal įgaliojimą buvo išvarytas į užsienį. Kas buvo įgaliotas asmuo, neatsimena, bet tai buvo užsienio pilietis, galimai kirgizas. Galėjo tai būti 2013 metų pabaiga, bet tikslios datos neatsimena. Automobilis buvo išvarytas į užsienį su dokumentais. Buvo išrašytas įgaliojimas lietuvių-rusų kalba, sudaryta panaudos sutartis. Šie dokumentai leidžia automobiliu pilnai disponuoti. Datos tikslios neatsimena, tai galėjo būti 2015 metai, į jį kreipėsi kažkoks asmuo, kurio nepamena nei vardo nei pavardės, kuris paprašė automobilio dokumentų. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo registruotą tokį automobilį, kokių dokumentų buvo pas jį prašoma, jis kreipėsi į Regitrą su prašymu išduoti naują automobilio BMW registracijos liudijimą bei valstybinius numerius nurodydamas, kad seni numeriai buvo pavogti. Regitroje jis gavo naujus valstybinius numerius ir registracijos liudijimą. Pačio automobilio Regitroje nereikėjo, kadangi nereikėjo sutikrinti jo numerių, nes automobilis jau buvo registruotas Lietuvoje. Gautus dokumentus, jis pardavė už 500 eurų žmogui, kuris jo jų buvo prašęs. Minėtas žmogus jau buvo pasirašęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo tariamai parduotas automobilis BMW 530. Sutartyje buvo nurodyti pirkėjo duomenys, o jis įsirašė savo ir automobilio duomenis. Sutartyje buvo įrašyta automobilio kaina 8000 eurų. Tuo metu galimai buvo tokia automobilio rinkos vertė. Dokumentai buvo perduoti Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame Regitros filiale. Ką toliau darė su jo parduotais automobilio dokumentais, jis nežino. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą asmenį, E. R., jis matė vieną kartą, tačiau jo asmens dokumentų nematė ir netikrino, ir net nėra tikras ar tai tikrai buvo E. R.. Atpažinti minėta asmens negalėtų (l t.., b. 1.103-104).
Liudytoja O. K. teisme apklausiama parodė, kad dėll automobilio BMW/530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai buvo 2015-06 mėn., kai jai paskambino draugas A.M. ir pasakė, kad pas jį stovi automobilis BMW ir klausė, ar gali surasti kokio lygio sudėti signalizaciją. Dirb ji brokere įmonėje UADBB „(duomenys neskelbtini)”. Ir galii padaryti draudimą per šešias kompanijas. (duomenys neskelbtini) kompanija pasiūlė pigiausią variantą. Suvedė duomenis, kuriuos elektroniniu būdų atsiuntė A.M.- visą techninį pasą. Suvedus į kompaniją paskaičiavus sužinojo, kad pigiausia PZU. Įstatė A. M. signalizaciją. Ji pati dirba Klaipėdoje, bet Kaune A. paprašė, kad padarytų nuortaukas, kurias prisegė savo sistemoje. Sutartis buvo sudaryta Klaipėdoje internetu. Ji iš Jonavos ir turi daug klientų Jonavoj, Kaune ir Klaipėdoje. Tą mėnesį negalėjo atvažiuoti į Kauną, nes durka turėjo gimdyti. Arvydu pasitiki, nes su juo 20 metų pažįstami. 10 metų dirba draudime, o jis 10 metų kaip stato signalizacijas. Jų bendradarbiavimas toks, kad ji darau KASKO draudimus, o Arvydas stato signalizacijas. Jų buvo tik darbo reikalai. Per visą bendravimą nesusipratimų nebuvo, tai buvo pirmas kartas per visą bendradarbiavimą. Esa sukrėsta to, kas įvyko. Sutartį persiuntė elektroniniu būdu, iš adreso (duomenys neskelbtini).com elektroninio pašto. Sutartis kada įsigaliojo nežino, mano, kad sekančią dieną, nes pas juos negali būti, kad tą pačia dieną įsigaliotų. A. paėmė iš žmogaus pinigus ir pervedė jai į sąskaitą. Jis parašo kvituk, ji pasirašo, kad gavo pinigus. Viska buvo įforminta, viskas teisėtai, jokių problemų nebuvo tarp jų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Techninį pasą, kai atsiuntė ir nuotraukas, tai galimybių tikrinti VIN numerius, ar tai tas pats automobilis, nėra privaloma. VIN kodas yra dvejose vietose automobiliuose, dokumentuose VIN kodas turi sutapti, ir jai sakė, kad viskas sutampa. Natūroj įpareigojimo važiuoti tikrinti ar atitinka nėra, tai jos teisė. Elektroniniu būdu pateikti dokumentus tai yra įprasta. Foto nuotraukos tokiose pozicijose kaip reikalaujama, taip ir buvo nufotografuota. 6 foto nuotraukos buvo. Ir tos nuotraukos visada turi būti su data. Tai kitas miestas, praktika visada tokia buvo, nes ji su A.M. bendradarbiauja, tai specialus jo fotoaparatas, kuriuo jis fotografuoja automobilius. Tai jo asmeninis fotoaparatas. A.M. pasitikėjo pilnai. A.M. įstatė signalizaciją, jai natūroj nereik pamatyti, pakanka pažymos. Pažyma buvo išrašyta tinkamai. Šiuo atveju nebedravo su automobilio savininku, nes nėra prasmės bendrauti, reik bendrauti su tuo, kuris stato signalizaciją. Dėl kitos įmokos tik sakė A.M., kad tai tavo klientas tu ir sakyk, kad susimokėtų.
Liudytojas D. B. teisme parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. BMW/530, apie šį automobilį nieko negali pasakyti ir apie montuotą signalizaciją nieko negali pasakyti, neprisimena to automobilio, kadangi jų labai daug praeina. Pats asmeniškai deda signalizacijas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nemontuoju signalizacijos, to negali būti, kad nerodė. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau atsiminė, laikas bėga, o dabar dar daugiau laiko juk praėjo. Nurodyta parodymuose, kad ne jis deda signalizacijas, tai gal buvo suklysta, juk pas jį daug sąskaitų faktūrų, gal tik šiame automobilyje nemontavo signalizacijos. Jo garažai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie PC IKI parduotuvės kieme, tai dviejose garažuose. Užsiima signalizacijų dėjimu praktiškai nuo pirmųjų signalizacijų atsiradimo. Pradėjo dirbi ne savose įmonėse, dirbau UAB (duomenys neskelbtini), B. ind. imonėje, o vėliau įkūrė savo įmonę. Buvo (duomenys neskelbtini), ten jau nebedirba, uždaryta, kokie 4-5 metai. Pažyma ikiteisminio tyrimo metu buvo, tyrėja jau pati turėjo pažymos kopiją. Vertinimą pateikiant apžiurime automobilį. Automobilis atitiko visus reikalavimus. Automobilio techninio paso duomenys atitiko ir natūros duomenis. Signalizacijos veikimą ir neveikimą sutikrino. Pažymą jis pasirašė.
Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus D. B. parodymus, kur jis nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Įmonėje dirbo du darbuotojai, kurie montuodavo signalizacijas. Pats signalizacijų nemontuodavo. Pagal pateiktą 2015-07-16 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad tuo metu automobilyje signalizacija jau buvo sumontuota ir veikianti. Jo vadovaujamame UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta tik elektroninė pažyma, kuri išduodama nemokamai. Konkrečiai neatsimena nei automobilio, nei jo savininko, kuriam rašė pažymą. Paprastai atvykę klientai pateikia draudimo kompanijų reikalavimus, pagal kuriuos išrašo įvertinimą. Transporto priemonės BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini)apsaugos sistema atitiko tik trečią lygį, kas atsispindi ir išrašytoje pažymoje. Jokios papildomos signalizacijos šiam automobiliui nemontavo. Išrašius elektroninę pažymą, automatiškai sistema suteikia pažymos kodą, o „(duomenys neskelbtini)“(Asociacija Apsaugos verslo grupė) automatiškai mato išrašytą pažymą, kuri pateikiama draudimo bendrovei. (1 t., b. l. 56-57).
2015-09-21 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 14 val. 10 min. E. R. pranešė, kad laikotarpyje nuo 2015-09-20, 22.00 val. iki 2015-09-21, 11.30 val. buvo pavogtas jo automobilis BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Turtinė žala 9500 eurų. E. R. taip pat pateikė automobilio užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą (1 t., b. l. 4-5).
2015-09-30 E. R. liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad jis nurodė, jog automobilį BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2007 metų laidos, nusipirko maždaug prieš 4 mėnesius Marijampolėje iš jam nepažįstamo asmens. Pirkdamas automobilį, jis gavo vieną raktelį. Grįžęs į Kauną, automobilį užsiregistravo, įsidėjo signalizaciją, apsidraudė Kasko draudimu. Automobilio vertė 9500 eurų. 2015-09-20 maždaug 21.30 val. - 22.30 val., grįžęs į namus, pasistatė savo automobilį prie pat gatvės ties (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini)-tu namu. 2015-09-21 apie 11.30 val. atėjęs į tą vietą, kur pastatė savo automobilį, jo nerado (1 t., b. 1.14).
2016-01-18 O. K. liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad ji
dirba UADB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta Klaipėdoje. 2015-06-26 elektroniniu būdu
ji ir A. M. sudarė draudimo sutartį dėl automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Sutartis dėl minėto automobilio buvo sudaryta Klaipėdoje internetu. Draudžiamojo automobilio
savininko nepažįsta. Automobilio nematė. Jį matė tik, kad tai A. M., kuris dirba UAB
„(duomenys neskelbtini)“ elektriku (1 t, b. 1. 30-32).
2015-01-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad O.K. pateikė 2015-06-26 draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su E.R. kopijas dėl automobilio BMW 530, (duomenys neskelbtini), draudimo, taip pat jai į elektoninį paštą atsiųstas draudžiamo automobilio nuotraukas (1 t., b.1. 33-40).
2016-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad M.B.pateikė automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 metų laidos, pilkos spalvos, (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, kuri sudarytą 2013-10-07. (11., b. 1. 52).
2016-02-22 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2015-09-21 E.R. pateiktas automobilio „BMW 530i", identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis. (11., b. 1. 65-67).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nustatyta, kad pagal pateiktą automobilio užvedimo raktelį nustatyta informaciją apie automobilį „BMW 530i“, kuriam raktelis priklauso: automobilio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), Modelis (duomenys neskelbtini), spalva „ 354 titan -silber", rida 206336 km. (11., b. 1. 69-72).
2015-10-19 duomenų bazės - Transporto priemonės registracijos žurnalu nustatyta, kad, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), BMW 530, automobilis pagamintas 2007 metais, pilkos spalvos, pagrindiniai degalai- benzinas. Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). 2013-10- 07 transporto priemonės valdytojo keitimas. Valdytojas - savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)". 2014-09- 29 transporto priemonės automatinis išregistravimas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. 2014-11-20 transporto priemonės laikinos įregistracijos liudijimas praradus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). 2014-11-21 registracijos liudijimo keitimas – transporto priemonės registracijos numerio keitimas (valdytojas nesikeičia). 2015-06-02 transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisė į transporto priemonę perduodama fiziniam arba juridiniam asmeniui. Išduodama pažyma apie apie transporto priemonės išregistravimą. 2015-06- 04 transporto priemonės savininko keitimas. Transporto priemonės valdytojas – savininkas E. R.. (11., b. 1. 73-75).
2016-01-19 valstybinės įmonės „Regitra“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad automobilis BMW 530, (duomenys neskelbtini), 2013-10-07 buvo registruotas M.B. vardu, 2013-10-07 automobilis parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)", 2014-11-20 gautas UAB „(duomenys neskelbtini)" prašymas įregistruoti transporto priemonę BMW 530, (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad transporto priemonės valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas yra pamesti 2014-11-10 Rusijoje. Pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta 2015-06-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. K. ir E. R. (1t., b. 1. 77-99).
2015-11-27 draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pateikta 2015-06-26 draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su E.R. kopijas dėl automobilio BMW 530, (duomenys neskelbtini), draudimo, taip pat jai į elektoninį paštą atsiųstas draudžiamo automobilio nuotraukas (1t., b. 1,116-123).
UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių draudimo liudijimu nustatyta, kad draustas automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilio BMW 530(duomenys neskelbtini), fotonuotraukos(lt.,b. 1.154-163).
E.R. Banko AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad E.Rekščiui 2015-10-27 UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ pervedė automobilio draudimo išmoką (1 t., b. l. 197).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo.
Kaip seka iš kaltinamojo E.R. parodymų, duotų teisme (parodymus davė po dalies liudytojų apklausos), jis teigė, kad automobilį BMW 530 pilkos spalvos, benziną pirko Marijampolės automobilių turguje iš vyro, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, automobilio nereikėjo nei drausti, nei registruoti, nes tai jau buvo padaryta. Numeriai buvo Nr. (duomenys neskelbtini). Negali atsakyti, ar buvo signalizacija. Pardavėjas sakė, kad automobilis iš JAV, kad pats pasikeitė spidometro skydelį, kad būtų kilometrai, o ne mylios, keitė tik skydelį, o ne agregatus. Variklis-benzino, o skydelis-dyzelio. Susirado A.M., kuris įmontavo signalizaciją, pas A.M. buvo vienas nuvažiavęs, be jokių draugų. A.M. viską patarė dėl signalizacijos, jokios pažymos nedavė. Dėl automobilio apdraudimo buvo susitikę prie Dainų slėnio Kaune, jis atvarė BMW automobilį, atvažiavo A.M. kartu su moterimi, kuris iš jų fotografavo – nežino, nes nerūpėjo. Viską tvarkė A.M. Po šio susitikimo A.M. jam padavė draudimo dokumentus. Draudimą KASKO pirko išsimokėtinai ketvirčiais gal po 300 eurų, BMW buvo varomas benzinu. Automobilį pavogė iš daugiabučio namo kiemo. Už šį BMW mokėjo 8000-8500 eurų. Į pirkimo sutartį įrašė realią pirkimo kainą. Tuo metu dirbo šaltkalviu, uždarbis buvo minimalus, žmona nedirbo, augino vaiką.
E.R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas BPK 80 str. tvarka nurodė, kad automobilį BMW 530, 2007 metų, benzininį pirko Marijampolėje iš nepažįstamo žmogaus. Neatsimena, kas išrašė pažymą draudimui. Signalizaciją sumontavo į automobilį Aleksoto „garažiuke“, per vieną dieną, buvo vienas. Už automobilį mokėjo 900-9500 eurų, kuriuos buvo susitaupęs. Registruojant Regitroje, automobilio nevarė, o tik nuvežė dokumentus, valstybiniai numeriai buvo HMT. BMW draudė KASKO draudimu, sutartį sudarė ne internetu. Automobilį nufotografavo pati draudėja moteris, kaip ji atrodė – nežino. Negali nieko pasakyti apie tai, kodėl prietaisų skydelyje nufotografuotas esantis užrašas „Diesel“ (2 t., b.l. 4-5).
Kaip matyti pastarieji E..R. parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų teisme. Dėl šių esančių esminių prieštaravimų, teismo manymu, E.r. parodymai laikytini pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje ištirtieji įrodymai, o būtent. Teisme apklausiamas liudytojas M.B. patvirtino, kad kažkada turėjo automobilį BMW, kurį jau seniai pardavė kažkokiai bendrovei. Bendrovės vardu pirko lyg tai asmuo iš Tadžikijos S. O., kuris turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą. Su šiuo žmogumi kalbėjo rusiškai, pats užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, nes tas S. O. nemokėjo lietuviškai, žadėjo šį automobilį išvaryti iš Lietuvos. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, automobiliui BMW 530 (duomenys neskelbtini)nebuvo įformintos eksporto procedūros Lietuvos muitinėje, taigi, jis ir nebuvo realiai fiziškai išvežtas iš Lietuvos (1 t., b.l. 106). M.B. nurodė, kad automobilis buvo pagamintas JAV rinkai, varomas benzinu, techniškai tvarkingas, pats jį draudė draudime. Tose nuotraukose, kur jam parodė tyrėjai, buvo ne jo automobilis. Šiuos liudytojo M.B. žodžius patvirtina byloje esančios fotonuotraukos BMW 530 (duomenys neskelbtini) automobilio |(1 t., b.l. 155-163), kurias pateikė draudimo bendrovė, fotografavusį šį BMW automobilį, jo savininkui dar esant M.B.. Sulyginus pastarąsias draudimo pateiktas fotonuotraukas su A..M. elektroniniu paštu nusiųstomis to paties BMW 530 automobilio v/n (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis draudimo agentei liudytojai O.K.(1 t., b.l. 37-39, 44-50), net ir nesant specialistu, matosi akivaizdūs automobilių skirtumai. Šių automobilių skiriasi priekinės dalies bamperiai ir juose esantys priešrūkiniai žibintai bei grotelės, BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) nėra priparkavimo daviklių („Parckrtonick“ įrangos automobilio išorėje žymų). BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) nufotografuotas iš galo taip, kad neįmanoma šio modelio pilnai indentifikuoti dėl dalinio-kampinio vaizdo, skiriasi galiniai „Stop“ žibintai, automobilių ratlankiai ir spalva. Be to, BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) ir BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini)fotonuotraukose skydelyje skiriasi spidometrai, užrašai („Diesel“, skaičių išdėstymas). Abiejų automobilių indentifikavimo numeris yra tas pat – (duomenys neskelbtini). Šis palyginimas pagrindžia teismo manymą, jog tai buvo du skirtingi BMW markės automobiliai. Tai patvirtina ir liudytojo M.B. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus pagal jam pateiktas A.M. darytas fotonuotraukas (1 t., b.l. 43-50), kur M.B. kategoriškai nurodė, kad pateiktose fotonuotraukose yra ne jo buvęs automobilis. Šioje vietoje kaltinamojo E.R. teiginiai, jog pardavėjas jam nurodė, kad automobilio priekinėje panelėje esančius prietaisų skydelius pakeitė pats, kad nesimaišytų mylios ir kilometrai, todėl ir matėsi užrašas „(duomenys neskelbtini)“, yra atmestinas kaip nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Pirma, kaltinamasis šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu ir apie jas paklaustas apskritai neturėjo ką pasakyti, tokia jo versija kilo tik teisminio nagrinėjimo metu. Antra, nagrinėjimo teisme metu, nors ir iškėlęs šią versiją, tačiau jai pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, pvz.: serviso, kuriame būtų atliktas šių automobilio prietaisų keitimas, duomenų. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju, kaip ir patvirtina liudytojas M.B. bei kiti bylos duomenys, automobilis BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini)buvo realiai varomas benzinu. O automobilis BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) pagal nurodomą skydelį fotonuotraukoje, realiai varomas dyzelinu ir tai buvo kitas automobilis. Vieno iš šių automobilių, teismo manymu, buvo suklastotas indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nėra inkriminuojamos kaltinime, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Įvertinus abiejų automobilių pagaminimo metus 2007 m. bei visuotinai žinomus gamyklinius šių automobilių pagrindinius parametrus bei bazinę komplektaciją, teismo manymu, pakeisti paminėtų modelių BMW priekinės panelės parodymų skydelius, nekeičiant jų agregatų, yra techniškai neįmanoma dėl didelės kompiuterizuotų detalių apimties, kadangi, pakeitus benzinu ir dyzelinu varomų automobilių tik skydelius (be agregatų), automobilio kompiuteris teiks iškreiptą, su varikliu nesuderintą informaciją, ko pasekoje transportas gali apskritai neužsikurti. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, E.R. teiginiai dėl skydelių pakeitimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Teisiamojo posėdžio metu nustačius, jog mirė pagrindinis liudytojas šioje byloje – A.M., jo parodymai, duoti tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 str. buvo perskaityti balstu. Tačiau teismas šiais liudytojo A.M. parodymais tiki tik tiek, kiek juos patvirtini ir kiti byloje ištirti įrodymai. Teismas nevertina A.M. parodymų dalyje dėl galimo kaltinamojo atvykimo į jo garažą dėl signalizacijos sudėjimo dviem BMW automobiliais su penkių vyrų kompanija, kadangi šie parodymai visiškai nesutampa su kaltinamojo parodymais, nepavykus pašalinti prieštaravimų kitomis procesinėmis priemonėmis, jie vertinami kaltinamojo naudai.
Kaip seka iš A.M. parodymų, buvo vėliau atvykęs D. B., kuris išrašė pažymą, kurią reikia pristatyti draudimui, apžiūrėjęs automobilį, vėliau telefonu A.M. atsiuntė pažymos kodą. Liudytojas D.B. patvirtino, kad pažymą išdavė apžiūrėjęs automobilį. A.M. jo paklausus apie galimybę pigiau apdrausti automobilį, nurodė pažįstamą draudimo brokerę O. K., šiai paskambino ir psiaaiškino situaciją, O.K. sutiko užsiimti automobilio apdraudimu. Po poros dienų su kaip mano BMW automobilio savininku susitiko prie Dainų slėnio Kaune ir pats A.M. nufotografavęs automobilį, šias fotonuotraukas išsiuntė O.K. elektroniniu paštu, O. Kaune atvykusi nebuvo (1 t., b.l. 59-61). Liudytoja teisme apklausta O.K. tik iš dalies patvirtino A.M. parodymus, nurodydama, kad ji pati dirba Klaipėdoje. Jai paskambino A.M. ir paklausė, kokio lygio signalizacijos reikia automobiliui BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini), kurio techninį pasą jis atsiuntė eletroniniu būdu. Ji paskaičiavo, kad pigiausia būtų draustis PZU Lietuva draudime. Ji automobilio fotografuoti į Kauną nevyko, jai jau nufotografuoto automobilio nuotraukas atsiuntė A.M.. Ji pati realiai nematė šio automobilio, Draudimo sutartis buvo sudaryta Klaipėdoje internetu, sutartį persiuntė elektroniniu būdu. A.M. jai į sąskaitą pervedė pinigus. Dėl įmokų A.M. sakė, kad tai tavo klientas, tai ir sakyk, kad susimokėtų. Šiuos liudytojos žodžius patvirtina byloje esantys dokumentai (1 t., b.l. 36-40), tad teismas netikėti O.K. parodymais neturi pagrindo. Be to, jos parodymai iš dalies sutampa ir su A.M. parodymais, kad ji BMW automobilio Kaune prie Dainų slėnio nefotografavo, nes tai padarė A.M., kuris ir atsiuntė jau nufotografuoto šio automobilio fotonuotraukas. Automobilio fotografavime dalyvavo ir pats jo savininkas, o šiuo atveju – E.R.. Taigi, E.R. parodymai, kad automobilį prie Dainų slėnio Kaune fotografavo draudikė moteris, kurios jis neįsižiūrėjo, nes tuo metu kalbėjo telefonu, yra atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau, kaip matyti iš jau aukščiau atliktos BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) ir BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) analizės, akivaizdu, kad A.M. liudytojai O.K. nusiuntė klaidingas ne to automobilio nuotraukas, o O. K., realiai pati nedalyvavusi automobilio fotografavime ir šios transporto priemonės realiai nemačiusi, pasitikėdama lig tol buvusiais gerais jos ir A.M.santykiais, patikėjo A.M. elektroniniu paštu pateiktų nuotraukų turiniu ir jų atitikimu atsiųstiems dokumentams, jai abejonių nesukėlė niekas. Iš šių nustatytųjų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad galimai A.M.taip pat dalyvavo įvykdant šias nusikalstamas veikas, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos, jos nėra inkriminuojamos kaltinime, liudytojas A.M. yra miręs, todėl teismas plačiau nepasisako ir neišeina iš kaltinimo ribų.
M.K. teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaip bendrovė įsigijo BMW 530 2007 m. Vėliau tas automobilis pagal įgaliojimą buvo išvarytas į užsienį, įgaliotas asmuo buvo užsienio pilietis, gal kirgizas. Gal 2015 metais į jį kreipėsi kažkoks žmogus (nurodė, kad E.R. teisme mato pirmą kartą, jo neatpažįsta), prašydamas parduoti automobilio dokumentus. Kadngi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tokį registruotą automobilį, tai jis kreipėsi į Regitrą su prašymu išduoti naują automobilio BMW registracijos liudijimą bei valstybinius numerius nurodydamas, kad seni yra pavogti. Paties automobilio fiziškai atvaryti į Regitrą nereikėjo. Šioje dalyje M.K. parodymus patvirtino liudytoju apklaustas R.R. bei iš VĮ „Regitra“ gauta informaciją (3 t., b.l.. 179-180, 155). Gautus naujus numerius bei registracijos liudijimą, M.K.pardavė už 500 eurų žmogui, kuris to buvo prašęs. Minėtas žmogus jau buvo pasirašęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo tariamai parduotas automobilis BMW 530. Sutartyje buvo nurodyti pirkėjo duomenys – E.R., o jis pats surašė savo ir automobilio duomenis. Sutartyje buvo įrašyta automobilio kaina 8000 eurų (1 t., b.l.97, 2 t., b.l. 180-181). Šią pirkimo-pardavimo sutartį jis pasirašė Kaune, Regitros kieme. Teismo posėdyje peržiūrėjęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b.l. 97), M.K. patvirtino, kad šiuo atveju jis pats užpildė tik savo duomenis, o kiti jau buvo supildyti ir jam pateikti pasirašyti. Pirkėju sutartyje nurodomas E.R. Tokios liudytojo M.K.nurodomos aplinkybės paneigia E.R. parodymus dalyje dėlto, kad jis aptariamą automobilį pirko Marijampolėje iš nepažįstamo žmogaus. Šioje vietoje teismas neturi pagrindo netikėti būtent M.M. parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, gauti iš VĮ „Regitra“. Be to, byloje nėra nustatytų jokių priešiškų santykių tarp šių asmenų, dėl ko M.K.norėtų apkalbėti E.R..
Kaip matyti iš byloje esančios iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos (1 t., b.l. 77-99), M.K.iš tiesų kreipėsi į VĮ“Regitra 2014-11-20 prašydamas automobiliui BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini), VIN. Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti naujus registracijos numerius bei registracijos liudijimą, nes jie buvo pamesti Rusijoje, ko pasekoje buvo šiam automobiliui išduoti nauji numeriai (duomenys neskelbtini)ir registracijos pažymėjimas (1 t., b.l. 89-90), taip pat buvo išduotas ir dublikatas vietoj Techninės apžiūros rezultatų kortelės (2 t., b.l. 130). Kaip matyti iš dokumentų, VĮ“Regitra“ E.R. vardu BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas 2015-06-02 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)1 2015-06-01 (1 t., b.l. 94). Iš pastarosios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad E.R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko ir už automobilį sumokėjo 8000 eurų, nors teisme jis nurodė, kad mokėjo 8000-8500 eurų, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilio vertė yra 9500 eurų. Teismo manymu, jeigu jau žmogus iš tiesų ilgą laiką ir atkakliai taupo pinigus, kaip kad nurodė E.R., norėdamas įsigyti brangiai kainuojantį automobilį, jis turėtų labai tiksliai žinoti, kiek pinigų turi susitaupęs ir nurodyti būtent tą (o ne apytikslę) pinigų sumą, kurią jis mokėjo už automobilį, nes eiliniam lietuviui, gaunančiam minimalų atlyginimą (koks buvo ir įvykio metu E.R.), svarbus kiekvienas euras. Be to, kaip ir pats nurodė E.R., tuo metu jis vienas išlaikė šeimą, žmona nedirbo, augino vaiką. Teismo manymu, pagal tokius kaltinamojo parodymus ir nesant kitų duomenų, jis neturėjo realių finansiniu galimybių tokios markės ir tokių metų gamybos automobilį nusipirkti. Galimai, kaltinamasis šio automobilio realiai (fiziškai) net ir nebuvo įsigijęs, o tik nusipirkęs registracijos numerius bei registracijos liudijimą automobilio BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) iš M.K., ir A.M. padedamas, nusipirko KASKO draudimą elektroniniu būdu, tačiau, kadangi šios aplinkybės nėra inkriminuojamos, teismas neišeina iš kaltinimo ribų ir plačiau apie tai nepasisako. Taigi, bent jau tikrai turėdamas paminėtuosius automobilio dokumentus, E.R. 2015-09-21 kreipiasi į policiją dėl nebūto šio automobilio pavogimo bei, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, teikia policijos pareigūnams parodymus nurodydamas, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis dingo jam priklausantis BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 1-12). Šiuo pagrindu dar tą pačią dieną 2015-09-21 E.R. kreipiasi į draudimo bendrovę PZU Lietuva dėl išmokų (1 t., b.l. 124-131). Draudimo bendrovė, patikėjusi E.R. surašytu apgaulingu pasiaiškinimu dėl automobilio vagystės, E.R. 2015-10-27 perveda 7150,20 eurų už draudimo polisą (1 t., b.l. 132).
Kaltinamojo E.R. parodymai šioje byloje iš esmės atmestini kaip nesutampantys su teisme ištirtomis ir virš nustatytomis aplinkybėmis. Naudoti melą kaip gynimosi priemonę jokiais Lietuvos Respublikos įstatymais įtariamajam ar kaltinamajam nedraudžiama, todėl manyti, kad E.R. parodymai, jog jis su šiais nusikaltimais neturi jokių sąsajų, atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Byloje esantys ištirtieji dokumentai, liudytojų parodymai iš esmės patvirtina vieni kitus, teismas priimdamas šį nuosprendį, lygina įrodymus tarpusavyje, siedamas juos į visumą.
Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai E.R. dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, melagingų parodymų davimą ir to pasekoje įvykusio sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, pasitvirtino pilnoje apimtyje kaltinime nurodomomis aplinkybėmis, vietoje ir laike.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad proceso metu duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.
Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.
Kaip seka iš aukščiau ištirtų įrodymų visumos, E.R. suklaidinimas dėl pavogto automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turėti lemiamą įtaką draudimo bendrovės apsisprendimui dėl turto perdavimo - draudimo išmokos pervedimo E.R.. Pagal E.R. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. E.R. suvokė, kad neteisėtai draudimo įstaigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia melagingus duomenis dėl automobilio vagystės, taip suklaidiną UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir suklaidinęs apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą - išmoką už tariamą automobilio BMW v/n (duomenys neskelbtini) vagystę pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), numatė, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirs turtinės žalos, tokių padarinių norėjo ir tikslingai jų siekė. Būtent siekdamas tokių padarinių, t.y. išmokos iš draudimo, E.R. policijos pareigūnams pranešė neatitinkančius tikrovės duomenis apie nebūtą automobilio vagystę, jis tikrai žinojo, kad nusikaltimo, apie kurį jis policiją informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekė, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją policijos įstaiga gautų ir kaip nors į ją reaguotų, taigi E.R. veikė tiesiogine tyčia. Be to, aiškiai suvokdamas tokio policijos pareigūnams pateikto pareiškimo apie išgalvotą automobilio vagystę esmę, E.R. proceso metu davė melagingus parodymus apie nebūtos vagystės aplinkybes ir norėjo taip veikti, taigi taip pat veikė tiesiogine tyčia. Darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis E.R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai bei įrodytos virš aptartų įrodymų visuma. Nusikalstamos veikos pagal BK 236 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. padarytos esant nusikalstamų veikų sutapčiai.
Dėl civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad civilinis ieškovas ADB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB DK „(duomenys neskelbtini)“) pareiškė civilinį ieškinį dėl 7150,20 eurų žalos nusikalstama veika atlyginimo (2 t., b.l. 108-114). Teismas neturi priežasčių abejoti teisiamojo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškinio dydį dėl patirtos turtinės žalos taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos ir jame nurodomas patirtos turtinės žalos dydis pagrįstas baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, tad jis tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.)
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. Duomenų apie psichiatrinį ir narkologinį gydymą nėra (2 t., b.l.61-63). Kaltinamojo E.R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E.R. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, išlaiko savo šeimą, augina mažametį vaiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus virš paminėtų aplinkybių visumą, teismas mano, kad E.R. skirtina BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – bauda, artima minimaliam jos dydžiui.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Kompaktinis diskas su įvykio vietos fotonuotraukomis (1 t., b. l. 9), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
2. Automobilio registracijos liudijimas (1 t., b. l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
3. Automobilio užvedimo raktelis saugomas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
4. Kompaktinis diskas su automobilio fotonuotraukomis(1 t., b. l. 164) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno Euro 92 ct) baudą.
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 15 MGL, t.y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eurų 90 ct) baudą.
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 20 MGL dydžio, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų Eurų 20 ct) dydžio baudą
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti E.Rekščiui galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL, t.y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių Eurų 80 ct) baudą.
Įpareigoti E.R. per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti E.R., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.
Priteisti iš E.R. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB DK „(duomenys neskelbtini)“) naudai 7150,20 eurų (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 20 ct.) turtinei žalai atlyginti.
E.R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Kompaktinį diską su įvykio vietos fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
2. Automobilio registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
3. Automobilio užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
4. Kompaktinį diską su automobilio fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.