Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1309-953/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-12
Bylos Nr.
e1-1309-953/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30336-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1309-953/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30336-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei B. V., o būtent: 2022 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.30 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė nukentėjusiajai B. V. du kartus į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai B. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su B. V. santuokoje gyvena apie 38 metus, veda bendrą ūkį, turi du bendrus suaugusius sūnus. Sūnus N. V. gyvena kartu su jais. Su žmona ir sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jam ir žmonai, nes jis yra įgytas gyvenant santuokoje. Su žmona santykiai būna normalūs, kol ji negeria. Kai išgeria alkoholio, ji pati be jokios priežasties pradeda kabinėtis, savo elgesiu provokuoja konfliktus. Žmona išgeria dažnokai, jis alkoholį vartoja saikingai. Anksčiau yra vieną kartą mušęs žmoną, gal prieš 4 metus, tikslios datos neprisimena. Ji tada kvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jiems susitaikius ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2022 m. rugpjūčio 11 d., apie 14 val. iš savo mamos J. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), jis grįžo namo. Pastebėjo, kad žmona yra neblaivi. Jos neklausė, kur prisigėrė. Nenorėjo būti su neblaivia namuose, todėl nuėjo pas draugą P. G.. Su juo išgėrė 1 l talpos 6 proc. stiprumo 4 butelius alaus. Šiek tiek jautėsi apsvaigęs. Namo grįžo apie 18 val., bet tikslaus laiko neprisimena. Į butą nėjo, nuėjo į kieme esančią pavėsinę ir atsisėdo ant suoliuko. Už 10 minučių atėjo žmona ir pradėjo jam sakyti: „ko čia grįžai, važiuok į kaimą“, išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių sakyti nenori. Jai pasakė eiti išsiblaivyti, tada žmona jam vieną kartą spjovė į veidą. Jis susinervino, supyko, todėl žmonai delnu trenkė du kartus į veidą. Trenkė tikrai nestipriai. Neprisimena, ar ji nugriuvo, gal ir nugriuvo. Jis nuėjo į butą nusiplauti veido. Žmona kieme iškvietė policiją. Nepastebėjo, ar kaimynai matė įvykį. Šį įvykį matė sūnus, bet į konfliktą jis nesikišo. Pretenzijų žmonai dėl spjūvio į veidą neturi, jam fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymui alkoholis įtakos neturėjo, būdamas blaivus, mano, būtų sudavęs žmonai, nes ji pati savo elgesiu visą tai išprovokavo. Dažnai lankosi pas savo mamą, jai padeda, todėl laikinai gyvens pas ją, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. V. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.30 val. namo (duomenys neskelbtini) tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Žodinį konfliktą pradėjo jis. Žmonai pradėjo priekaištauti, kad ji yra neblaivi, per daug išgėrusi. Žmona jį išvadino įvairiais necenzūriniais, jis ją taip pat išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jų minėti nenori. Žodinio konflikto metu žmona vieną kartą spjovė jam į veidą. Jis nesusivaldė, stipriai susinervino, priėjo prie žmonos ir delnu trenkė du kartus jai į galvos sritį. Ankstesnėje apklausoje teigė, kad delnu jai sudavė į veido sritį, bet pergalvojęs įvykio aplinkybes prisiminė, kad jai sudavė į galvos sritį (plaukuotąją dalį), o ne tiesiai į veidą. Tiesiog spontaniškai sudavė į galvos sritį. Dėl girtumo neprisimena ar konfliktas vyko pavėsinėje, ar netoli jos. Šio įvykio kaimynai nematė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta viešųjų darbų bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena apie 40 metų, veda bendrą ūkį. Turi du bendrus sūnus, kurie jau suaugę. Su vyru ir sūnumi N. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokos metu, todėl priklauso abiem. Sutuoktinis anksčiau yra smurtavęs jos atžvilgiu vieną kartą. Tai buvo prieš trejus metus, tikslios datos neprisimena, kvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jiems susitaikius ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ji alkoholį vartoja saikingai, kiekvieną dieną tikrai negeria. Vyras alkoholį irgi vartoja saikingai. Iki šio įvykio su vyru santykiai buvo normalūs, pykdavosi retai. 2022 m. rugpjūčio 11 d., dienos metu su drauge (vardo, pavardės nesakys) pas ją namuose vartojo alkoholį. Dviese išgėrė 1 butelį brendžio ir vieną butelį šampano. Jautėsi apsvaigusi, bet aplinkoje orientavosi. Rugpjūčio 11 d. sutuoktinis, jos teigimu, išvykęs pas savo motiną nebuvo. Jis nuo ryto buvo namuose, paskui dieną išėjo pas kažkokį draugą, ten girtavo. Apie 18.30 val. ji darbavosi kieme, tuo metu vyras grįžo iš draugo, atsisėdo pavėsinėje namo kieme. Pamatęs ją vyras pradėjo be jokios priežasties vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių minėti ji nenori. Ji jam nieko nesakė, nenorėjo kelti triukšmo kieme. Vyro tikrai neišvadino necenzūriniais žodžiais, jo nevarė iš namų. Ji įsižeidė, kad šis ją vadina necenzūriniais žodžiais. Todėl priėjusi prie jo ji vieną kartą spjovė jam į veidą. Tada jis delnu sudavė jai du kartus į galvos sritį – plaukuotąją galvos dalį. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Smūgiai buvo stiprūs, svaigo galva, nuo suduotų smūgių ji parklupo keliais ant žolės. Kelių nesusitrenkė, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Į veidą smūgių nebuvo suduota. Būdama kieme paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Nepamena, kad operatorė jai būtų perskambinusi. Kaimynai šio įvykio nematė. Sūnus pavėsinėje miegojo ir įvykio nematė. Atvykus policijos pareigūnams ji papasakojo įvykio aplinkybes. Galvos srityje jokių sužalojimų nėra, todėl į gydymo įstaigą nesikreipė. Pas teismo med. ekspertą neis, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas N. V. parodė, kad su tėvais V. ir B. V. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvų tarpusavio santykiai normalūs. Būdami neblaivūs jie konfliktuoja dėl įvairių dalykų. Konfliktai nebūna dažni. Tėvai alkoholį vartoja saikingai. Kiek žino, tėvas iki šio įvykio yra smurtavęs mamos atžvilgiu vieną kartą. 2022 m. rugpjūčio 11 d., apie 18 val. jis nuėjo į pavėsinę namo kieme ir atsigulė ant sofos. Sunkiai vaikšto, nes jam yra atlikta kojos operacija, todėl pavėsinėje planavo miegoti. Buvo neblaivus, prieš tai su draugais vartojo degtinę. Kiek jos išgėrė, neprisimena, bet jautėsi apsvaigęs. Apie 18.30 val. į pavėsinę atėjo tėvas su motina. Abu buvo neblaivūs. Kur jie prisigėrė, nežino. Jie pradėjo žodžiu konfliktuoti, jis konflikto priežasties nesuprato. Neprisimena, ką vienas kitam sakė. Matė, kaip žodinio konflikto metu motina vieną kartą spjovė tėvui į veidą. Tėvas tada delnu nestipriai mamai sudavė į galvos sritį. Matė, kad sudavė vieną kartą į kažkurią galvos pusę. Tiksliai nurodyti, į kurią galvos dalį mamai buvo suduota, negali, nes neprisimena. Negalėtų teigti, kad jai buvo trenkta tiesiai į veidą, galėjo pataikyti ir į plaukuotąją galvos dalį. Gal mamai buvo suduota ir daugiau kartų, jis ne viską pastebėjo. Nepastebėjo, ar mama buvo pargriuvusi, ar parklupusi. Jis mamai pasakė, kad nesispjaudytų, tėvo nesudrausmino. Kadangi sunkiai vaikščioja, prie jų priėjęs nebuvo. Mamos veide ir kitose matomose kūno vietose jokių sužalojimų nepastebėjo. Kiek pamena, po įvykio mama telefonu iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai tėvą išsivežė.

2022 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30336-22 pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nustačius, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivus (1,39 prom.) V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivią (3,13 prom.) žmoną B. V., gimusią 1961 m. rugsėjo 1d.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš fizinio asmens gautas ir Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK užregistruotas 2022 m. rugpjūčio 11 d., 18.47 val. Įtariamasis sulaikytas, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2022 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta –gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemas.

2022 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, be kita ko, užfiksuota: nukentėjusiosios parodyta sužalojimo vieta (dešiniame skruoste), nukentėjusiosios ir įtariamojo girtumo laipsnis: B. V. nustatytas 3,13 promilės, V. V. – 1,39 promilės.

2022 m. rugpjūčio 11 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota nukentėjusiosios B. V. vizualinė apžiūra ir nustatyta, jog nukentėjusiosios nurodytoje vietoje – dešiniajame skruoste sužalojimų nepastebėta.

2022 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui dėl minėto įvykio garso įrašo apžiūra.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, jog kaltinamojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. V., nukentėjusiosios B. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, kitų objektų apžiūros, įvykio vietos apžiūros, asmens apžiūros protokolai su priedais ir kt. patvirtina, jog V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai B. V., t. y. tyčia delnu sudavė du kartus nukentėjusiajai B. V. į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. V. fizinį skausmą. Kaltinamasis V. V. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. V. tyčiniai veiksmai pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: V. V. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis sutinka su siūloma bausme ir neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Nusikalstamą veiką padarė neteistas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 10 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikęs su nukentėjusiąja, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, nedirba, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį parenkant mažesnį už BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, V. V. į skirtiną bausmę įkaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 19.25 val. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 13.45 val. (viena para).

V. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – skaitmeninė laikmena, esanti prie bylos medžiagos, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 20 (dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, V. V. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 19.25 val. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 13.45 val. (vieną parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – skaitmeninę laikmeną, esančią prie bylos medžiagos, palikti saugoti byloje.

Bausmės pradžią V. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. V. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

V. V. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

V. V. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Martynas Galvičius