- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2-2536-400/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00644-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- Bankrutavusios G
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo pagal ieškovo Bankrutavusios G. M. įmonės bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui G. M.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutavusi G. M. įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus M. Ž. (toliau- ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. M. (toliau- atsakovas) 6 458,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo Bankrutavusios G. M. įmonės (toliau- įmonė) savininkas ir vadovas. Įmonė nuo 2008-06-28 buvo nemoki, o įsiskolinimas VSDFV Panevėžio skyriui nuo 2008-06-28 buvusios 2 379,91 Eur skolos išaugo iki 8 837,67 Eur. Ieškovės nuomone, pateikti duomenys pagrindžią išvadą, kad atsakovas dar 2008 m. birželio mėnesį privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šią pareigą pažeidė (neteisėtas neveikimas, todėl yra pagrįstai įsitikinęs, kad atsakovas privalo atlyginti įmonės nuostolius, susidariusius nuo 2008-06-28.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės neginčija dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių dydžio. 2018-03-23 pateikė teismui ieškinio pripažinimo pareiškimą (b. l. 22).
Ieškinys tenkintinas iš dalies . Sprendimas dalyje dėl skolos, palūkanų priteisimo priimtinas su sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017-04-25. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-462-212/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus ieškinį nutarė iškelti bankroto bylą G. M. įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas M. Ž.. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 1995-03-06 iki įmonei iškelta bankroto byla, bendrovės vieninteliu savininku buvo atsakovas G. M.. Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovas, kaip įmonės savininkas, buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui visą įmonės ir jo savininko turtą, į kurį galima nukreipti įmonės skolų išieškojimą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad įmonė ir jos savininkas neturi turto ir lėšų 8 438,26 Eur įsiskolinimui sumokėti, nes faktiškai veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų nėra, registruotino turto neturi. Savininkas finansinės padėties neatskleidė, jokių dokumentų, jokių dokumentų nepateikė, nereaguoja į raginimus sumokėti įsiskolinimus. Nustatyta, kad G. M. įmonė yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), neatsiskaito su kreditoriais praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įstatymų nustatyto termino įmonės įsipareigojimams įvykdyti, neturėdama turto ir lėšų. Panevėžio apygardos teismas 2017-07-03 nutartimi patvirtino bankrutuojančios G. M. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 15 591,17 Eur sumai, kuriuos sudaro skola VSDFV Panevėžio skyriui sudaro 8 837,63 Eur. Nustačius, kad G. M. įmonė veiklos nebevykdo, neturi nei turto nei pajamų, įmonės savininkas nevykdo teismo ir įstatymo numatytų įpareigojimų, neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, 2017-07-03 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankrutuojančiai G. M. įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, įmonė likviduota. Nutartimi patenkintas VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas 6 458,22 Eur sumoje, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydama žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neužtikrino įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo, o taip pat jų perdavimo bankroto administratoriui.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys.). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.
Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. M. įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų nuo 2008 m., neturi turto ir lėšų. Nepaisant to, kad įmonė jau nuo 2008 m. buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 6 458,22 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovas neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip G. M. įmonės vadovas, būdamas jos savininku, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus.
Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 str.).
Motyvuojamoji dalis
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 145,30 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 9,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 154,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai G. M. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 458,22 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 154,80 bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.