Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-11 · Civilinė byla Nr. 2-772/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
2-772/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eco inžinerija“, uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00312-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3613-302/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Eco inžinerija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eco inžinerija“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Docilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. A33(1)-7073-(23.1.2), kuriuo buvo atmestas ieškovų pasiūlymas; 2) panaikinti 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. A33(1)-825-(23.1.2) „Dėl pretenzijos (pirkimo Nr. 143114)“, kuriuo buvo atmesta UAB „Docilis“ pretenzija; 3) panaikinti 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. A33(1)-892-(23.1.2) „Dėl kvalifikacijos patikrinimo rezultatų ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartį“, kuriuo buvo nuspręsta sudaryti sutartį su UAB „Mūras“; 4) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti ieškovų pateiktą pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.

Ieškovai ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos pastato renovavimo darbų pirkimo“ procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovai nurodė, kad jų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų tinkama ieškovų interesų užtikrinimo priemonė ir būsimo teismo sprendimo, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, įvykdymo užtikrinimo garantas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius minėto viešojo pirkimo procedūrų, ir toliau būtų pažeidžiamos ieškovų teisės ir teisėti interesai, o teismui patenkinus ieškovų reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovų UAB „Eco inžinerija“ ir UAB „Docilis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vykdomas viešojo pirkimo „Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos renovavimo darbai“ (pirkimo Nr. 143114) procedūras ir įpareigojo atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju yra siekiama įsigyti Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos pastato renovavimo darbus, vertino, jog egzistuoja pagrindas sustabdyti atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso viešo pirkimo procedūras, tokiu būdu užtikrinant tiek konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, vykdomos viešųjų pirkimo procedūros skaidrumą bei racionalų lėšų panaudojimą, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų įgyvendinimą, tiek galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais viešųjų pirkimų bylose, pažymėjo, kad tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas; viešasis interesas, pirmiausiai reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą, ieškovai siekia atsakovo sprendimo, kuriuo buvo atmesta jų paraiška, panaikinimo, ir galimybės pretenduoti į konkurso laimėtojus, todėl nesustabdžius pirkimo procedūros ir atsakovui sudarius pirkimo sutartį su kitu konkurso dalyviu, pirkimo procedūra pasibaigs bei nebus galimybės įvykdyti būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vykdomas viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso „Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos pastato renovavimo darbai“ (pirkimo Nr. 143114) procedūras bei įpareigojo atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešojo pirkimo procedūra prarado prasmę, atsakovui nepateikus su rangovu pasirašytos sutarties, paraiška nebus vertinama, o tuo pačiu ir skiriamas finansavimas, taigi projektas nebus vykdomas. Atsakovas neturi pakankamai lėšų vykdyti projektą savarankiškai, todėl pirkimą privalės nutraukti, o sutartis (net ir sudaryta su ieškovais) nebus vykdoma. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina suteikti prioritetą pirkimo procedūroms vykdyti, o ne viešojo pirkimo procedūrų skaidrumui užtikrinti, nes viešojo pirkimo objektas ir rezultatai glaudžiai susiję su socialiai pažeidžiama visuomenės dalimi – mokinių gerbūvio ir ugdymo užtikrinimu.

Ieškovai UAB „Eco inžinerija“ ir UAB „Docilis“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų UAB „Eco inžinerija“ ir UAB „Docilis“ prašymą ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vykdomas viešojo pirkimo „Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos renovavimo darbai“ (pirkimo Nr. 143114) procedūras bei įpareigojo atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Kaip minėta, ieškovai UAB „Eco inžinerija“ ir UAB „Docilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami panaikinti 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. A33(1)-7073-(23.1.2), kuriuo buvo atmestas ieškovų pasiūlymas; 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. A33(1)-825-(23.1.2) „Dėl pretenzijos (pirkimo Nr. 143114)“, kuriuo buvo atmesta UAB „Docilis“ pretenzija; 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. A33(1)-892-(23.1.2) „Dėl kvalifikacijos patikrinimo rezultatų ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartį“, kuriuo buvo nuspręsta sudaryti sutartį su UAB „Mūras“, ir įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti ieškovų pateiktą pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę. Ieškovai ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos pastato renovavimo darbų pirkimo“ procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 1-7, 8-14).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio prima facie pagrįstumą, taip pat tai, kad tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, yra įgyvendinami viešųjų pirkimų tikslai bei užtikrinamas viešasis interesas, be to, viešasis interesas, pirmiausiai reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą, priėjo prie išvados, jog iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 15-17). Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės savo nesutikimą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos be pagrindo šioje byloje prioritetą suteikė viešojo pirkimo procedūrų skaidrumui užtikrinti, o ne viešojo pirkimo procedūroms vykdyti; vykdomas projektas yra glaudžiai susiję su socialiai pažeidžiama visuomenės dalimi – mokinių gerbūvio ir ugdymo užtikrinimu, be to, kyla grėsmė prarasti valstybės finansavimą (b. l. 18-20). Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.

Sutikdamas su nurodytais atsakovo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo norma, pagal kurią, nustačius, jog ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Tuo tarpu CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras, įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal to paties straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą. Taigi paminėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose iš pradžių paprastai nustatinėtina, ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimam galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertintina, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas. Kita vertus, pastebėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, net ir esant nustatytoms CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti netaikomos tuo atveju, jei jų pritaikymas atsakovui ir ar visuomenei sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei teikiama jų nauda ieškovui.

Pažymėtina, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimas yra skirtas tik būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti, o ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovų UAB „Eco inžinerija“ ir UAB „Docilis“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais atmetė, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovų UAB „Eco inžinerija“ ir UAB „Docilis“ ieškinys atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais yra atmestas, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia viešojo intereso ir jų taikymas nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas, nes, kaip minėta pirmiau, laikinosios apsaugos priemonės, net ir esant nustatytoms CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti netaikomos tuo atveju, jei jų pritaikymas atsakovui ir ar visuomenei sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nei teikiama jų nauda ieškovui.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad galiojantys įstatymai viešojo intereso sampratos nepateikia. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą, kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms (kaip ir nagrinėjamu atveju) – pirkimo procedūrų teisėtumui užtikrinti ir pirkimo procedūroms vykdyti, paprastai prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, o kai pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / paslaugų įgijimą, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms (kaip ir nagrinėjamu atveju), tokiu atveju prioritetas turi būti teikiamas toliau vykdomoms pirkimo procedūroms, įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju bei vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

Byloje nustatyta, kad atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos pastato renovavimo darbams pirkti; viešojo pirkimo objektas – Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos pastato renovavimo darbai (b. l. 8-14, 18-20). Šiuo pirkimu siekiama įgyvendinti projektą „Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinės mokyklos pastato renovavimas“ pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo sąmatos priemonę „Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ (b. l. 22, 25; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Preliminari šio projekto vertė yra apie 1,1 milijonas litų, atsakovo prašoma paramos finansuoti suma yra 901 208 Lt (http://www.laaif.lt/index.php?1275032875) (b. l. 23-24; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad ad hoc kaip teisingai nurodo apeliantas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pirmenybę suteikė viešojo pirkimo procedūroms užtikrinti, o ne pirkimo procedūroms vykdyti. Apeliacinio teismo įsitikinimu, šioje byloje racionaliau ir ekonomiškiau būtų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir taip prioritetą suteikti viešojo pirkimo procedūrų tęsimui, nes akivaizdu, kad nurodyto viešojo pirkimo rezultatas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, t. y. socialiai pažeidžiama visuomenės dalimi – mokiniais, jų gerove, mokymo aplinkos gerinimu, ugdymo kokybe, energijos sąnaudų mažinimo švietimo įstaigų pastatuose. Be to, dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali užsitęsti viešojo pirkimo vykdymas, kilti grėsmė atsakovui prarasti projektui paskirtą valstybės finansavimą, atsakovo vykdomas projektas gali likti neįgyvendintas, o tokiu būdu galėtų būti pažeisti ne tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, vykdančios šį projektą, interesai, bet ir visuomenės (mokinių, jų tėvų, pedagogų) teisėti lūkesčiai gyventi saugesnėje ir sveikesnėje aplinkoje (CPK 144 straipsnis, 423⁷ straipsnio 1–2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – ieškovų UAB „Eco inžinerija“ ir UAB „Docilis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde taip pat prašo užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad tokio prašymo atsakovas nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako, nes, kaip žinia, apeliacinis procesas atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją (CPK 146 ir 301 straipsniai). Be to, šia apeliacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Eco inžinerija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Dalia Višinskienė