- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- N-415-216-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarties M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau ir – Institucija) inspektorius 2006 m. rugpjūčio 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad M. R. , dirbantis UAB „Kuršių marių žuvis“ direktoriumi, pažeidė Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 13.2 punktą, Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 22.1.1., 30 punktus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87³ straipsnio 2 dalį.
2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius už ATPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą M. R. skyrė 550 Lt baudą. Taip pat pasiūlė atlyginti 321,24 Lt gamtai padarytą žalą.
Šalies argumentai
M. R. prašė panaikinti 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą, tačiau teismo posėdžio metu reikalavimą pakeitė ir prašė teismo nuobaudą sušvelninti, jo veiką perkvalifikuoti jo į ATPK 87³ straipsnio 1 dalį, nes jis supainiojo žvejybos taisykles vidaus vandenyse su žvejybos taisyklėmis Baltijos jūroje. Tik ketvirtą mėnesį žvejoja mariose, pamiršo nurodyti pagautos žuvies kiekį iš vienos gaudyklės, neturėjo tikslo nuslėpti pagautos žuvies kiekio, nes visą žuvį realizuoja nustatyta tvarka ir visada ją deklaruoja. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija prašė skundo netenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas. M. R. neįrašė dalies sugautų žuvų rūšių bei jų svorio (kiekio), nurodė per didelę paklaidą tarp apytikslio ir tikslaus svorio. Įrašai M. R. žvejybos žurnale padaryti pavėluotai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi M. R. skundą patenkino iš dalies, pakeitė 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą – paskirtą nuobaudą pakeitė įspėjimu be pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimo bei panaikino įpareigojimą atlyginti 321, 24 Lt žalą.
Teismas nustatė, kad M. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių verslinę žvejybą šiurkštų pažeidimą vidaus vandenyse, Kuršių mariose ar Baltijos jūros Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse. 2005 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-267 patvirtintų Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 7.4 punktu nustatyta, kad šiukštus pažeidimas - tai žvejyba be leidimo arba viršijus skirtą žvejybos limitą (kvotą), žvejyba, naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus verslinės žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, nei nurodyta leidime, žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, žvejybos datos, žvejybos įrankių, sugautų žuvų rūšių ir/ar kiekių įrašų žvejybos žurnale nenurodymas arba neteisingas nurodymas, sugautų žuvų iškrovimas leidime nenurodytose žuvų iškrovimo vietose.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojo T. K. parodymais, rašytinais įrodymais teismas nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. apie 13.15 val. Nidos žvejų uostelyje, patikrinus žvejybos įmonės UAB „Kuršių marių žuvis" žvejybos žurnalą Nr. N-47 ir žvejybinį įmonės botą, nustatyta, kad žvejybos žurnalą direktorius M. R. užpildė nesilaikydamas nustatytų taisyklų bei minėtame žurnale nurodė, kad sugauta apytikslio svorio šių rūšių žuvys: lydekų - 2 kg, raudžių - 20 kg, ešerių - 5 kg, starkių - 5 kg, karšių - 5 kg, tačiau pasvėrus nustatyta, kad sugauta: lydekų - 8 kg, kuojų - 52 kg, ešerių - 4 kg, starkių - 7 kg, karšių - 16 kg, karosų - 4 kg, žiobrių - 7 kg, ožkų - 3 kg, ungurių - 1 kg, ir šiuo atveju nei žuvų faktinis svoris, nei rūšinė sudėtis neatitiko įrašytos į žurnalą žuvų sudėties bei svorio, t.y. buvo viršyta leidžiama 20 procentų paklaida (b.l.14, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 patvirtintų Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 30 punktas). Apytikslis žuvų kiekis pagal atskiras žuvų rūšis į žvejybos žurnalą įrašomas ne vėliau kaip per 30 minučių po kiekvieno įrankio plukdymo jo ištraukimo vietoje (Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 22.2.1, 23 punktai). Įrašai M. R. žvejybos žurnale padaryti 2006 m. rugpjūčio 18 d. 11.30, o patikrinus 13 val. 15 min. nebuvo įrašyta: žiobrių - 7 kg, ožkų - 3 kg, ungurių - 1 kg, karosų - 4 kg. M. R. žurnale užrašė, kad pagavo 37 kg, nors realiai buvo sugauta 102 kg ir buvo viršytas 20 procentų paklaidos limitas (b. 1. 8-13). Žuvų išteklių naudotojai privalo turėti Žvejybos vietoje žvejybos žurnalą ir pildyti jį, laikydamiesi Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180, reikalavimų (Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 13.2 punktas).
Teismas pripažino, jog byloje nepaneigta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo supainiojo taisyklių reikalavimus, pamiršo užrašyti vienos iš gaudyklių laimikį, todėl jo veikoje nustatė neatsargumą. Nurodė, jog pagrindo perkvalifikuoti veiką iš ATPK 87³ straipsnio 2 dalies į 1 dalį nėra, nes administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta veika (b.1. 14, 18) byloje įrodyta. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo po patikrinimo tinkamai užpildė žurnalą ir visas pagautas žuvis realizavo nustatyta tvarka pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 30¹ staipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad asmuo anksčiau nebaustas, gailisi dėl padaryto pažeidimo, pašalino pažeidimo pasekmes - užpildė žurnalą ir realizavo visas pagautas žuvis nustatyta tvarka, todėl teismas nusprendė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kuršių marių žuvis" žalos žuvų ištekliams nepadarė. Atsižvelgęs į pažeidimo būdą - žuvis nebuvo gaudoma neteisėtai, teismas nutarė, kad prevencijos tikslų bus pasiekta pritaikius švelnesnę, nei numatyta įstatymu, administracinę nuobaudą, nuobaudą pakeitė į įspėjimą be pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimo ir be įpareigojimo atlyginti žalą (ATPK 20 straipsnis, 30¹ straipsnio 1 dalis).
III.
Apeliaciniu skundu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir palikti galioti 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą. Mano, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad žuvis buvo nuslėpta (neįrašyta), o tuo pačiu ir sugauta neteisėtai, kadangi buvo siekiama nuslėpti žuvies kiekį, kuris neįeina į įmonei skirtą sugavimo metinį limitą. Todėl už neteisėtai sugautą nuslėptą (neįrašytą) žuvį buvo paskaičiuota žala žuvų ištekliams. Svarbu tai, kad žuvis įrašyta į žurnalą tik po aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patikrinimo. Be to, nesutinka, kad neteisėtai sugautos žuvies realizavimas yra laikomas lengvinančia aplinkybe. Jei gautos lėšos už realizuotą žuvį būtų pervestos žuvų išteklių atkūrimui į valstybės biudžetą, o ne į privačią įmonės sąskaitą tik tuomet būtų teisinga taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Pažymi, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarime paskaičiuotą žalą žuvų ištekliams buvo siūloma M. R. atlyginti geranoriškai, o ne įpareigota tai padaryti. Teismas peržengė kompetencijos ribas panaikindamas siūlymą atlyginti padarytą žalą nes M. R. geranoriškai neatlyginus žalos Klaipėdos RAAD vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d. su ieškiniu kreiptųsi į bendrosios kompetencijos teismus, kadangi tai jau yra ginčo teisena ir byla teisminga apylinkės teismui. Nutartyje nurodoma, jog žvejybos įrankio tikrinimas ir tuo pačiu žuvies laimikis yra neužpildytas dėl neatsargumo, to pagrindas - supainiotos verslinės žūklės taisyklės. Pildant žvejybos žurnalą vadovautasi verslinės žūklės taisyklėmis, taikomomis Baltijos jūros priekrantėje. Tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad M. R. vadovauja verslinei žūklei Baltijos jūros priekrantėje. Be to, Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalų pildymo taisyklių (Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. V1-33), reglamentuojančių verslinės žūklės žurnalų pildymą Baltijos jūros priekrantėje 15 p. nurodo, jog žvejybos įrankių tikrinimo laikas nurodomas iki įrankio tikrinimo. Pateiktame prie administracinės bylos žvejybinio žurnalo Nr. 47 išraše matyti, jog neįrašytas žvejybos įrankio (M. R. teigimu gaudyklės) tikrinimo laikas. Tokios rūšies pažeidimas būtų vertinamas kaip grubus verslinės žūklės pažeidimas tiek Baltijos jūros priekrantėje, tiek Kuršių mariose. Pažeidimas aiškiai padarytas tyčia, todėl teismas netinkamai įvertino byloje įrodymus bei nepagrįstai pakeitė (sušvelnino) administracinę nuobaudą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas T. K. , nagrinėdamas ATP bylą Nr. 731 vadovavosi ATPK 30², 31, 32 str. ATP bylos nagrinėjimo metu (taip pat ir administracinės bylos nagrinėjimo metu teisme) nebuvo pateikta jokių lengvinančių aplinkybių įrodančių duomenų - sunki materialinė padėtis ir pan. ATP byloje Nr. 731 esantis T. K. 2006 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinis pranešimas įrodo, jog atsakomybėn traukiamas M. R. darė poveikį pažeidimą nustačiusiems pareigūnams, nepadėjo išaiškinti pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą M. R. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo nutartį. Mano, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad žuvis nebuvo gaudoma neteisėtai, o buvo pažeistos žvejybos žurnalo taisyklės. Aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 patvirtintų Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 7.4 punkte apibrėžta šiurkštaus pažeidimo sąvoka ir šio straipsnio lingvistinė ir logiška analizė leidžia daryti išvadą, jog šiurkštus pažeidimas: neteisėtai sugaunant žuvį, tai žvejyba be leidimo arba viršijus skirtą žvejybos limitą (kvotą), žvejyba, naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus verslinės žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesni Įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, nei nurodyta leidime, žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, o kiti atvejai, kada nesilaikoma teisėtai sugautos žuvies įforminimo taisyklių, tai žvejybos datos, žvejybos įrankių, sugautų žuvų rūšių ir/ar kiekių įrašų žvejybos žurnale nenurodymas arba neteisingas nurodymas, sugautų žuvų iškrovimas leidime nenurodytose žuvų iškrovimo vietose.
Be to, nagrinėjant šio administracinio pažeidimo subjektyviąją pusę, apeliantas neteisingai ir kategoriškai daro išvadą, jog iš anksto buvo siekiama nuslėpti žuvies kiekį ir pažeidimas aiškiai padarytas tyčia. Teismas padarė teisingą išvadą, kad žvejybos įrankio tikrinimas ir tuo pačiu žuvies laimikio neįrašymas yra padarytas dėl neatsargumo. Pažeidimo kaltės forma atitinka neatsargumo rūšį - nerūpestingumą, kai priešingą teisei veiką padaręs asmuo nenumatė, kad gali kilti tokių padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutartis naikinama ir skundas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Byloje nustatytas šiurkštus žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių verslinę žvejybą vidaus vandenyse, Kuršių mariose ar Baltijos jūros Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, pažeidimas, kuris sudaro objektyviąją ATPK 87³ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo veikos pusę. Dėl fakto, kad žvejybos žurnale buvo neteisingai nurodytas sugautos žuvies kiekis (nurodyta 37 kg, o faktiškai sugauta 102 kg, ginčo nėra.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija savo skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su nepagrįstu ATPK 30¹ straipsnio, numatančio švelnesnę, nei numatyta įstatymu, administracinės nuobaudos taikymu.
ATPK 87³ straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šiurkštus verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimą iki dvejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai.
Institucija M. R. taikė švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudą ir skyrė 550 Lt dydžio baudą, kas atitinka sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas taikyti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrė įspėjimą. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, teismas nurodė atsižvelgiąs į tai, kad M. R. pažeidimą padarė dėl neatsargumo (supainiojo taisyklių reikalavimus ir pamiršo užrašyti vienos iš penkių gaudyklių laimikį), baudžiamas pirmą kartą, gailisi dėl padaryto pažeidimo, pašalino pažeidimo pasekmes.
Teisėjų kolegija pažymi, jog žvejybos žurnale buvo nurodyta, kad sugautos žuvies kiekis – 37 kg, o faktiškai buvo sugauta 102 kg, t.y. beveik tris kartus daugiau. Šie duomenys paneigia teiginį, jog M. R. pamiršo žurnale atžymėti vienos iš penkių gaudyklių laimikį, o jo teiginiai dėl žvejybos jūroje ir vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų supainiojimo vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija.
Byloje (b.l. 15) esančiame T. K. 2006 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atsakomybėn traukiamas M. R. darė poveikį pažeidimą nustačiusiems pareigūnams, nepadėjo išaiškinti pažeidimo. Teismas spręsdamas dėl švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos taikymo dėl šių aplinkybių nepasisakė ir teismo posėdyje liudytoju apklausdamas T. K. jų nesiaiškino, o padarė išvadą, kad M. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog pažeidimo pasekmių pašalinimas žurnalo užpildymas ir pagautos žuvies realizavimas nustatyta tvarka) pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau abejoja ar ši aplinkybė ir tai, kad M. R. baudžiamas pirmą kartą, pakankama ATPK 30¹ straipsnio taikymui.
Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
Ginčijama nutartimi teismas nurodė, jog panaikinamas įpareigojimas atlyginti gamtai padarytą 321,24 Lt žalą. Tačiau, kaip matyti iš 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo (b.l. 5) paskaičiuotą žalą žuvų ištekliams buvo siūloma M. R. atlyginti geranoriškai, o ne įpareigojama tai padaryti. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl siūlymo atlyginti padarytą žalą.
Teisėjų kolegija apelianto skundo argumentus pripažįsta pagrįstais ir daro išvadą, jog šiuo atveju teismas nepaisė teisės normos sankcijoje numatytos nuobaudos ir paskirtosios nuobaudos proporcingumo principo. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis panaikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.