Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M. 2016 m. gegužės 8 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mažamečių savo vaikų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia rankomis stipriai suspaudė sugyventinės S. L. abiejų rankų žastus ir ją stumdė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą (I).

Be to E. M. 2016 m. gegužės 12 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. L. priklausančiame gyvenamajame name, tyčia rankomis stipriai suspaudė sugyventinės S. L. abiejų rankų žastus ir ją stumdė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą (II).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad klausė S. L. kaip vaikai apsirgo. Kadangi ši jam nieko nepasakojo, todėl paėmė šiai už rankų, prispaudė prie sienos ir klausė kodėl nuo jo slepia vaikus. Nukentėjusioji vis tiek nieko neatsakė. Po to paleido jos rankas. Gegužės 10 d. vaikus paleido iš ligoninės. Gegužės 12 d. nebuvo suėmęs nukentėjusiajai už abiejų rankų. Gal tik už vienos rankos paėmė kai šią stūmė. Konfliktas kilo dėl to, kad atvažiavus jam pas vaikus S. L. pasakė, kad vaikų nepamatys ir negaus. Nustūmė ją nuo durų, nes girdėjo, kad vaikai kambaryje šaukia „tėte“. Nukentėjusią su ranka nustūmė nuo durų. S. L. gal ir galėjo patirti fizinį skausmą, bet tuo abejoja. Tik ligoninėje S. L. suspaudė rankas. Kyla konfliktai dėl bendravimo su vaikais, dėl jų auklėjimo. Su S. L. kartu negyvena, bendro ūkio neveda nuo praeitų metų birželio mėnesio. Iki šiol konfliktų, pasibaigusių smurtu, nėra buvę. Jis paprasčiausiai nustūmė nukentėjusią nuo durų praėjimo, kad vaikai galėtų išeiti į lauką. Tada atsidarė durys, išbėgo S. L. mama ir pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Supranta, kad blogai pasielgė, gailisi, bandė su S. L. susitaikyti. Atsiprašė S. L. Ar ji atleido, nežino.

Nukentėjusioji S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nepranešė E. M., kad vaikai yra ligoninėje. Vaikai matė smurtą. Tikrai skaudžiai suėmė už rankų ir stūmė prie sienos. Patyrė fizinį skausmą. Gegužės 12 d. kaltinamasis atvyko į namus susitikti su vaikais. Duris atidarė ji. E. M. prašė išleisti vaikus į kiemą. Kadangi vaikai sirgo, ji to daryti nesutiko. Tada kaltinamasis bandė ją nustumti ir įeiti į namus. Ji to taip pat neleido. Kaltinamasis griebė jai už rankų ir stipriai stūmė. Jeigu ne mama, nežino kaip tai būtų pasibaigę. Jau metus laiko kartu su E. M. negyvena ir bendro ūkio neveda. Antrojo konflikto vaikai nematė, nebent jį girdėjo. Konfliktai vyksta dėl to, kad nesutaria dėl vaikų lankymo. Po smurto ligoninėje buvo mėlynės ant abiejų rankų, virš alkūnių. Anksčiau E. M. nėra smurtavęs. Jis neatsiprašė, tikrai jam neatleis.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, E. M. kaltę įrodo:

- 2015-05-12 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad S. L. praneša apie tai, jog 2016-05-12 jos buvęs sugyventinis E. M. sugriebęs jai už rankų ir stipriai spaudęs pastūmė taip sukeldamas fizinį skausmą (b. 1. 4-7);

- 2016-05-12 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotos analogiškos aplinkybės apie S. L. 2016-05-12 patirtą fizinį smurtą (b. l. 19-20);

- 2016-05-12 S. L. apžiūros protokolu ir foto lentelėmis prie apžiūros protokolo, kur užfiksuotos ir nufotografuotos ant jos rankų esančios kraujosruvos (b. 1. 21-26);

bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. M. veikos (I ir II) neteisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui, kadangi iš E. M. ir S. L. paaiškinimų matyti, jog jie jau metai laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl S. L. nėra šeimos narys E. M. E. M. nusikalstamos veikos (I ir II) perkvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas, nes pirmuoju atveju kaltinamasis tyčia rankomis stipriai suspaudė S. L. abiejų rankų žastus ir ją stumdė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą (I), antruoju atveju E. M. tyčia rankomis stipriai suspaudė S. L. abiejų rankų žastus ir ją stūmė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą (II). Teismas atmeta kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad antruoju atveju, kai jis S. L. paėmęs už rankos nustūmė nuo durų, ši fizinio skausmo negalėjo patirti, kadangi nukentėjusioji patvirtino jutusi fizinį skausmą dėl tokių kaltinamojo atliktų veiksmų. Kad nukentėjusioji visgi ir antruoju jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto atveju patyrė skausmą, patvirtina ta aplinkybė, jog jos rankos jau buvo sužalotos nuo pirmojo įvykio, skaudamos, o tam, kad pastumtum asmenį nuo durų, reikia panaudoti fizinės jėgos. Tą patvirtina asmens apžiūros protokolas, kuris buvo surašytas praėjus keturioms dienoms po pirmojo įvykio ir apžiūros metu vis dar matėsi mėlynės ir kraujosruvos ant nukentėjusiosios rankų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs abi iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir išreiškė nuoširdų gailestį jas padaręs. Tai, jog kaltinamojo manymu nukentėjusioji galėjo antruoju jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto atveju fizinio skausmo nepatirti, yra tik kaltinamojo subjektyvi nuomonė, vertinimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo vertinimu, nukentėjusioji šiuo atveju kaltinamojo niekaip neišprovokavo padaryti nusikaltimų ir nesielgė rizikingai. Provokuojamais ir rizikingais veiksmais galėtų būti pripažinti: įžeidinėjimas, smurtas ir pan., kurių nukentėjusioji neatliko. Tokiu atveju nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jo nusikalstamų veiksmų padarymui turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys ir svarstyti jo atžvilgiu BK 39 straipsnio taikymą.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam E. M. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurios įstatymo nustatyta tvarka bendrintinos, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, šį kartą bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus būtent šios rūšies bausmę ir įpareigojimą, taip pat bus pakankama ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (I), 140 straipsnio 1 dalyje (II), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (I) laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (II) laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal I ir II nusikaltimus, subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant E. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, E. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.