Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. M., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo motina O. R. 2020 m. liepos 23 d. mirė. Po motinos mirties liko nekilnojamas turtas – 3 kambarių, 67,65 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenama patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti šiam butui. 2009 m. kovo 13 d. pareiškėjo tėvai surašė bendrą testamentą, kuriuo išreiškė valią, jog J. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą jis palieka sutuoktinei O. R., o O. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka sutuoktiniui J. R.. Testatoriai sutarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą turtą paveldi sūnus M. R.. Pareiškėjas po motinos mirties kreipėsi į Kauno rajono 4-ajį notarų biurą ir užvedė paveldėjimo bylą, tačiau priėmus motinos palikimą pagal testamentą, paaiškėjo, jog ½ turto dalies registruoti pareiškėjas savo vardu negali, kadangi O. R. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos, nors vykdydama bendru testamentu nustatytą susitarimą dėl paveldėjimo tvarkos, ji priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti iš karto po sutuoktinio mirties. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame santuokos metu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Motina rūpinosi butu, naudojosi jo visomis patalpomis, baldais rakandais, namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. mirė J. R., kuris buvo O. R. sutuoktinis, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. M. tėvas. Kauno rajono 4 - ojo notaro biuro 2018 m. liepos 11 d. Rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po J. R. mirties Kauno rajono 4-ajame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta. Kauno rajono 4 - ojo notaro biuro 2020 m. rugpjūčio 28 d. liudijime nurodyta, kad O. R. palikimą priėmė pareiškėjas.

8. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei suinteresuoto asmens E. M. atsiliepimo nustatė, kad O. R. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties O. R. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius.

9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame bute, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad O. R. po sutuoktinio J. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.

10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. balandžio 4 d. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.