Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. prašymą dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Akmenės rajono apylinkės teisme 2013 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjos J. N. prašymas dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo, kuriame nurodoma, kad jai po butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. N. pagal 2003 m. kovo 17 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1345. J. N. šeimoje auga nepilnametis sūnus B. N., gim. 1999 m. kovo 10 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kadangi šeimoje auga nepilnametis vaikas, pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą parduoti minėtą butą, kadangi jau dvejus metus ji kartu su sūnumi gyvena pas jos motiną G. B. adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, gauti teismo leidimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas. Šeimos turtu pripažintinas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio mėn. 5 d. konsultacija Nr. A3-77, Teismų praktika Nr. 18, CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje. Reikalavimas gauti teismo leidimą įkeisti gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalimi spręsdamas dėl leidimo įkeisti šeimos turtą išdavimo, teismas atsižvelgia išimtinai į nepilnamečių šeimos narių teises ir interesus.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas AG Nr. 061389, įrašo Nr. 36, patvirtina, kad B. N., gimusio 1999 m. kovo 10 d., tėvai yra M. N. ir J. N.. Iš bylos dokumentų matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-645/2006 m. nutraukė M. N. ir J. N. santuoką bendru sutuoktinių pareiškimu, nepilnamečio sūnaus B. N., gim. 1999 m. kovo 10 d., gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. N., trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atiteko J. N.. Sprendimas įsiteisėjo 2006 m. spalio 31 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2006 m. lapkričio 3 d. ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. N. yra išsituokusi. VĮ Registrų centro Mažeikių filialo pažymėjimas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. N., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2006 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-827-645/2006 m. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos pažyma patvirtina, kad J. N. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena ir sūnus B. N.. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. raštas Nr. VTS-288(19.17.) patvirtina, kad J. N. šeima nėra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei byloje nesant duomenų apie tai, kad pareiškėja netinkamai vykdytų savo pareigas auklėjant bei prižiūrint nepilnametį vaiką, laikytina, kad gyvenamojo buto pardavimo sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir atitiks jo interesus, kadangi šeima turi kitą gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalimi teismas

nutari a:

pareiškėjos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti.

Leisti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.