- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- T-508-878/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- A. M.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)), nuteistas (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu laisvės atėmimu 15 metų. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalimi – galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo A. M. bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Atliko įstatymu numatytą 2/3 bausmės dalį. (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas (duomenys neskelbtini)kartą.
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komisija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija Nutarime nurodė, jog nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus, daromi nusikaltimai sunkėja. Vertinant nuteistojo išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, stebima aukšta darbinė motyvacija. Nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, yra motyvuotas dirbti, turi įgijęs (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Laisvėje dirbo. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), taip pat dirba, gauna pastovias pajamas, neturi finansinių įsipareigojimų. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, grįš gyventi į šeimos namus. Nuteistojo dabartiniai santykiai su šeimos nariais yra geri, palaikantys. Nuteistasis praeityje, nestruktūruotoje aplinkoje, buvo labiau orientuotas į savo paties poreikius ar lūkesčių realizavimą nei į visuotinai priimtinų taisyklių bei įstatymų reikalavimų vertybinius principus, tačiau šiuo metu nuteistasis geba atpažinti praeities socialinius veiksnius, kurie turėjo įtakos nusikalstamumui. Bausmės atlikimo metu nestebima, kad nuteistasis laikytųsi neformalių nuteistųjų taisyklių. Dėl pastarojo nusikaltimo stebimas nuoširdus kaltės jausmo egzistavimas, savikritiškumas pastarajam poelgiui. Oficialių duomenų apie galimas narkotinių medžiagų vartojimo problemas įkalinimo įstaiga neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, alkoholio vartojimas nefiksuotas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo (duomenys neskelbtini)programose, skirtose (duomenys neskelbtini), postvencijai. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, galima teigti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs. Bausmės atlikimo metu neatrodo itin socialiai uždaras. Bausmės atlikimo metu stebima stabili emocinė būsena. Nuteistasis pasižymi gerais tarpasmeniniais įgūdžiais. Nors nuteistojo nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra aktualus, tačiau kitose gyvenimo aplinkybėse impulsyvumas nėra taip stipriai išreikštas, nuteistasis linkęs gerai apgalvoti įvykių seką, galimas bei tikėtinas savo elgesio ar sprendimų pasekmes. Nuteistasis geba socialiai priimtinais būdais kontroliuoti negatyvias emocijas, stebimi geri savitvardos, savikontrolės įgūdžiai. Nuteistasis geba įvardinti tam tikras paties problemines sritis, susijusias su jo nusikalstamumu. Nuteistasis jaučia poreikį spręsti problemas, geba įvardinti ateities planus. Stebimas nuoširdus pastarojo nusikaltimo pasekmių vertinimas, stebimas kaltės jausmas. Nors nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu įvykdė naują analogišką nusikaltimą, tačiau priežiūrą vertina palankiai, ankstesnių bausmių metu priežiūros tvarkos nėra pažeidęs. Nuteistųjų subkultūrą palaikančios nuostatos nestebimos. Diskriminacinių nuostatų taip pat nestebima. Nors nuteistojo nusikalstamas patyrimas bei jo ypatumai leidžia teigti, jog praeityje labiau buvo linkęs orientuotis į savo interesų ar poreikių tenkinimą, tačiau šiuo metu nuteistasis išsako visuotinai priimtinų vertybių bei požiūrio palaikymą, svarbą jo pasaulėžiūrai. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, drausmine tvarka nebaustas, skatintas (duomenys neskelbtini)kartus. Nors nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini), tačiau kinta, stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones. Nors išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: būdingas rizikingas, pavojingas, impulsyvus elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą, elgesio problemos vaikystėje, savitvardos problemos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai, tačiau yra apsauginiai veiksniai: glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; turima gyvenama vieta; teigiama nuostata į darbą ir patvirtinta galimybė įsidarbinti po paleidimo iš įkalinimo įstaigos; priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, visuma jau minėtų reikšmingų aplinkybių sudaro pagrindą tikėti, jog, lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. M. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog šiuo metu nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip (duomenys neskelbtini) pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Pažymėtina, jog visus kartus, kiek buvo atlikti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ši rizika išliko (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, jog jau pakankamai ilgo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka (duomenys neskelbtini), neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius, neturi finansinių įsipareigojimų. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau jos negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, jog laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl toliau pateikiamų motyvų.
Visų pirma, iš Komisijos posėdžio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, iš kurių 3 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog A. M. praeityje yra teistas 5 kartus. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Pirmą kartą nuteistas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų, nusikalstamoje patirtyje nusikaltimai sunkėjo. Vertinimo metu nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – dabartinis nusikaltimas turi panašumų su praeities nusikalstamumu: apsvaigimo būsenoje kitų asmenų atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo 15 metų bausmę. Nuteistojo asmenybė leidžia teigti, jog jis nedarė rimtų išvadų dėl ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo būdo, yra susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, jis nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, yra linkęs į nusikalstamumą. Vien šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo A. M. atžvilgiu du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutu jam nustatytas sąlygas ir probacijos laikotarpiu įvykdė naują (analogišką) nusikalstamą veiką (chuliganizmą). Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog šio nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir laisvės atėmimas bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, esmingai nepaveikė A. M. elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nurodo, jog bene visą suaugusiojo žmogaus laikotarpį yra dirbęs, paskutinius 8 metus (iki suėmimo) dirbęs (duomenys neskelbtini), praeityje dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog jam labiausiai patinka (duomenys neskelbtini) darbas, tai, ką jis dirbo iki nusikaltimo įvykdymo. Šiuo metu dirba pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), po galimo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos norėtų tęsti darbą šioje įmonėje. Ir nors yra stebima aukšta darbinė motyvacija, A. M. suvokia teigiamą darbo naudą, šiuo metu dirba ir yra motyvuotas dirbti toliau, darbo pobūdžiui nėra išrankus, tačiau, vertinant tą aplinkybę, jog šią laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad nužudė savo (duomenys neskelbtini), jo sėkminga darbinė integracija gali būti apsunkinta. Be to, šiuo atveju tai, kad jis dirba ir tęstų darbą ateityje, darbinė veikla akivaizdžiai jo niekad nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl jo palankus požiūris į darbinę veiklą, turimi darbo įgūdžiai kaip apsauginis veiksnys neturi būti itin sureikšmintas.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis neneigia vartojęs alkoholį laisvėje, vertinat nuteistojo pasisakymus interviu metu manytina, jog dalis nuteistojo nusikalstamų veikų (pakartotinis vairavimas išgėrus, chuliganizmas) yra įvykdytos būtent alkoholinio apsvaigimo būsenoje. A. M. būdamas alkoholio apsvaigimo būsenoje yra naudojęs fizinę jėgą kito asmens atžvilgiu ar vairavęs transporto priemonę. Tačiau pats nuteistasis nemano, jog turėjo problemų su alkoholio vartojimu, per didelio alkoholio problemų neidentifikuoja, nors savo nusikalstamą elgesį geba susieti su alkoholio vartojimu. Akivaizdu, jog nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti tiesiogiai siejamos ir su jo nusikalstamu elgesiu. Nors šios bausmės vykdymo metu nuteistasis dalyvavo (duomenys neskelbtini), skirtose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be to, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl galimybių dalyvauti (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu dar nėra jokių garantijų, jog, išėjęs į laisvę, taigi nestruktūruotoje aplinkoje, esant neribojamoms galimybėms įsigyti alkoholį, nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio vartojimo problemai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nusikalstamam elgesiui buvo būdingas smurtinis elgesys (dėl chuliganizmo nuteistas du kartus). Atkreipiamas dėmesys, jog smurtinio elgesio raiška vėl pasikartojo nuteistajam sulaukus (duomenys neskelbtini) amžiaus: pastarąjį smurtinį nusikaltimą įvykdė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuteistasis pasakoja, jog pirmuosius kartus nusikalto kartu su kitais jaunuoliais (muštynės, noras pasipuikuoti prieš merginas). A. M. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas dėl pakartotino (duomenys neskelbtini) esam neblaiviam, tai suponuoja prielaidas manyti, jog jis analogiškus, socialiai nepageidautinus veiksmus buvo atlikęs ir anksčiau. Analizuojama informacija nėra siejama su išskirtinėmis asocialios gyvensenos tendencijomis, tačiau gyvenimo būdo ypatumai, nusižengimus/nusikaltimus sąlygoję veiksniai gali būti siejami su nepakankamais asmens gebėjimais pilnavertiškai bei pilietiškai funkcionuoti socialinėje, visuomeninėje srityse. Be to, pastebima, jog tam tikras veikas ar jų pavojingumo lygmenį nuteistasis iš dalies linkęs minimizuoti. Visgi praeityje, nestruktūruotoje aplinkoje buvo labiau orientuotas į savo paties poreikių ar lūkesčių realizavimą nei į visuotinai priimtinų taisyklių bei įstatymų reikalavimų vertybinius principus. Ir nors nuteistasis šiuo metu geba atpažinti praeities socialinius veiksnius, kurie turėjo įtakos nusikalstamumui, visgi buvo stebėta, jog nusikalstamo elgesio patyrimo analizė tam tikru laikotarpiu buvo atliekama gan paviršutiniškai (pvz., linkęs neigti emocinį poreikį dalyvauti intervencinėse priemonėse orientuotose į alkoholio vartojimo įpročių valdymą, tam tikras praeities nusikalstamo elgesio aplinkybes linkęs racionalizuoti, teisinti savo elgesį tuometine situacija šalyje (daug kas vertėsi taip, kaip išmanė)).
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso jau gana ilgo šios bausmės vykdymo metu buvo (duomenys neskelbtini)kartus paskatintas, o drausmine tvarka jis nėra baustas. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis yra paskatintas, nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo A. M. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys susiję su alkoholio vartojimu; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. M., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip (duomenys neskelbtini) (Komisijos Nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija Nutarime tik vienpusiškai įvertino nuteistojo A. M. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. M. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra (duomenys neskelbtini) ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. M..
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. M. asmens bylą grąžinti (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.