Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-01-07 · Byla Nr. A2.6.-29-184/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
A2.6.-29-184/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03209-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Venckus
Pažeidėjas
D. S.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-29-184/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03209-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.14.3.; 2.14.5. (S)
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2016 m. sausio 7 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Kęstučiui Venckui,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. S.,nukentėjusiajam V. Ž.,

išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 9 d. apie 17 val. 14 min. D. S., vairuodama automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie Jakšto – Smėlynės gatvių sankryžos, stovėdama pariedėjo atgal ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. taip pat buvo surašytas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET 219.1 p. reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama D. S. paaiškino, kad ji tikrai nejuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Parodė, kad jei ji būtų pajutusi smūgį, tikrai būtų sustojusi. Prašo skirti jai kuo mažesnę bausmę, nes teisė vairuoti transporto priemonės jai reikalinga prižiūrint neįgalų sūnų.

Nukentėjusysis V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad D. S. atbulomis pavažiavo ir atsitrenkė į jo automobilį. Parodė, kad eismo įvykio metu eismas buvo intensyvus. Jo automobilis buvo apgadintas nežymiai, jis jį jau susitvarkė. D. S. jokių pretenzijų jis neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. S. paaiškinimo teisme, jos kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta ir byloje esančia medžiaga: 2015-11-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-43605560-15 (5-6 b.l.); vyr. patrulio E. V., specialisto M. Č. tarnybiniais pranešimais (11, 12 b.l.); eismo įvykio vietos schema (13 b.l.); fotonuotraukomis (18-19 b.l.); bei kitais byloje esančiais dokumentais.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nustačius, kad 2015 m. lapkričio 9 d. apie 17 val. 14 min. D. S., vairuodama automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie Jakšto – Smėlynės gatvių sankryžos, stovėdama pariedėjo atgal ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

ATPK 130 str. 1 d. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. D. S. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad D. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama ir tikslingai siekdama išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama D. S. teigė, kad ji tikrai nejuto kito automobilio kontakto. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat negalima daryti išvados, jog automobilių kontaktas buvo stiprus. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų D. S. vairuojamas automobilis yra su kabliu, todėl ant jos automobilio jokių apgadinimų nesimato, o V. Ž. automobilio apgadinimai yra nežymūs. Byloje nenustatyta, jog eismo įvykio metu būta didelio kontakto garso, kontakto vietos matomumas taip pat buvo apribotas, nes D. S. vairuojamas automobilis kontaktavo galine dalimi, be to eismo įvykis įvyko esant intensyviam eismui, kas iš esmės nepaneigia to, jog D. S. galėjo negirdėti ir pajusti, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl iš įvykio vietos ji išvažiavo. Pačios pažeidėjos veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, kad D. S. iš eismo įvykio pasišalino tyčia, nes ji pripažino, jog buvo įvykio vietoje, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta, jai atlikta techninė apžiūra. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad D. S. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms D. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltinamos D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant D. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į pažeidėjos asmenybę – ji neteista, nebausta administracine tvarka, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. S. paskiriant ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p.,

nutaria:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 1001). Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK 15053237358 bei įmokos kodas.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Venckus