Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos (toliau - LR) pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 5 kartus:

1) 2004-11-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;

2) 2006-11-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

3) 2012-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) 2013-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 63 str. 5 d. 1 p., 4 d. – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinus paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Iš probuojamų asmenų duomenų išregistruota 2014-05-30;

5) 2014-10-01 Vilniaus m. apylinkės teismas pagal LR BK 259 str. 1 d. paskirta 15 MGL tai yra 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų, kas atitinka 564 EUR) bauda. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų, kas atitinka 376 EUR) baudą. Įskaičius laikiną sulaikymą, ją sumažinti iki 6 MGL; 2014-12-11 Vilniaus m. apylinkės teismas paskirtą ir nesumokėtą 780 Lt (6 MGL) dydžio baudą pakeitė į 36 valandas viešųjų darbų, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti visuomenės labui 3 mėnesius, dirbant po 12 valandų per mėnesį.

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre, I kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1. 2012-07-02 Šilutės rajono apylinkės teismas pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

2. 2012-07-16 Varėnos rajono apylinkės teismas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėn. 2012-10-16 Varėnos raj. apylinkės teismo nutartimi M. P. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nebendrauti su nukentėjusiąja S. J. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant lankytis vietose, kur prekiaujamas ir vartojamas alkoholis bei įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir gydimusi. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-08-06.

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2014-10-01 apie 14.20 val., Karoliniškių miškelyje, šalia I. Šimulionio gatvės, Vilniuje, būdama neblaivi, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje su M. P., pastarajam priėjus prie sėdėjusio I. B., prie kaklo pridėjus peilį ir pareikalavus atiduoti pinigus, ji ranka iš nukentėjusiojo I. B. kelnių kišenės ištraukė 80 Lt (23,17 euro), tokiu būdu panaudodami peilį, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį 80 Lt (23,17 euro) vertės turtą.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

M. P. 2014-10-01 apie 14.20 val., Karoliniškių miškelyje, šalia I. Šimulionio gatvės, Vilniuje, būdamas neblaivus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su L. K., jam priėjus prie sėdėjusio I. B., prie kaklo pridėjus peilį ir pareikalavus atiduoti pinigus, L. K. ranka iš nukentėjusiojo I. B. kelnių kišenės ištraukė 80 Lt (23,17 euro), tokiu būdu panaudodamas peilį, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį, 80 Lt (23,17 euro) vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2014-10-01, apie 13.00 val. Karoliniškių rajone susitiko su M. P., po to sutiko I. B.. Nuėjo į „IKI“ parduotuvę nusipirkti alaus „Cento“ ir po to visi trys nuėjo gerti į Karoliniškių miškelį ant suolelio, šalia Šimulionio gatvės. Ji buvo išgėrusi galbūt butelį alaus „Cento“, truputį jautėsi apsvaigusi, kiti dalyviai irgi buvo išgėrę, nukentėjusysis buvo girtas, nerišliai kalbėjo jau einant į miškelį, kaltinamajai M. P. pasirodė negirtas. M. jai pasakė, kad I. turi pinigų. Susitarė, kad pavogs iš I. B. pinigus, kokiu būdu pavogs pinigus nesitarė, tiesiog bendrai. Kaip jie susitarė I. negirdėjo, jie susitarė linkčiodami galvomis. Kai išgėrė alų, pradėjo vykdyti savo sumanymą. Išgėrus „Cento“ alų kaltinamoji paprašė I. paskolinti 20 Lt, bet jis nesutiko, sakė, kad išvyksta į užsienį ir jam reikalingi pinigai. Tada M. atsistojo prieš I., o kaltinamoji atsistojo I. už nugaros, nukentėjusysis tuo metu sėdėjo. Po to M. priėjęs prieš I. iš kišenės ištraukė turbūt metalinį, atlenkiamą pilkos spalvos peilį, kelių centimetrų ilgio buvo peilis neįsivaizduoja, ir įrėmęs iki 10 cm atstumo iki I. kaklo laikydamas peilį pastarajam pasakė „Trauk pinigus“, o kaltinamoji stovėdama iš galo už I. nugaros iš kairės I. B. kelnių kišenės ištraukė 80 Lt. Peilis buvo metalinis. Kaltinamosios veiksmai buvo impulsyvūs. I. B. nesipriešino, išsigando. Kai jie išėjo, jis tylėjo ir liko ant suoliuko. Po įvykio peilį M. išmetė kažkur miške. Tuo metu neprieštaravo peilio panaudojimui. Pinigus pasidalino per pusę, po 40 litų, paskui važiavo į čigonų taborą pirkti narkotikų, visus pinigus išleido narkotikams, vėliau pasidalino narkotikus. Gal po dviejų mėnesių po įvykio buvo susitikę su nukentėjusiuoju, bendravo, norėjo su nukentėjusiuoju susitaikyti, atsiprašyti, grąžinti pinigus. Nukentėjusysis sakė, kad pretenzijų neturi, paspaudė rankas, atsiprašė. Sutarė, kad grąžins pinigus ir jis pasakė, kad atsiims kaltinimą. Žalos dar neatlygino, nes nukentėjusysis išvyko. Su ieškiniu sutinka, sutinka atlyginti žalą. Šiuo metu sveiksta ir gydosi „Nugalėtojų akademijoje“ dėl priklausomybės. Ten sekasi pakankamai gerai, nuobaudų neturi, stengiasi įsigilinti į savo būseną, elgesį ir klaidas. Dėl padaryto įvykio labai gailisi. Ateityje galvoja gyventi blaiviai. Lankys NA grupes, palaikymas bus. Žada dirbti, auginti sūnų. Paskutinį kartą teista 2014-10-01. Bauda pakeista į viešuosius darbus. Tuo metu atsigulė į detoksikaciją ir išvyko į reabilitaciją. Viešųjų darbų dar neatliko, juos galima sutarti atlikti ten, reabilitacijoje. M. P. apklausos metu, L. K. dar kartą nurodė, kad peilis buvo metalinis, atlenkiamas, kad yra įsitikinusi, jog peilis buvo metalinis.

Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad kaip ir pasakojo L. K. susitiko prie „IKI“ parduotuvės Karoliniškėse apie 13.00 val. Tada pamatė I. B., pakalbėjo, pasiūlė nueiti išgerti alaus. Kai sutiko nukentėjusįjį buvo blaivus. M. P. pasikvietė L. K. kartu, I. pasiūlė nueiti atsigerti alaus į miškelį, nuošaliau, kad policijos pareigūnai nepamatytų ir nuėjo į miškelį. Miškelyje gėrė alų, kaltinamasis išgėrė vieną butelį alaus, I. buvo neblaivus ir išgėrė dar du butelius, L. K. išgėrė vieną butelį, atrodė blaivi. Baigę gerti pamatė, kad I. B. turi pinigų. L. bandė pasiskolinti iš nukentėjusiojo pinigų, bet jis nesutiko juos paskolinti. Kažkurio iš jų dviejų buvo mintis, kad pasiskolins iš nukentėjusiojo pinigus, po to buvo mintis kažkaip pinigus iš jo paimti. Konkrečiai nesitarė su L. K., tiesiog kilo tokia mintis. Pradžioje L. K. sėdėjo prie I., kuris beveik miegojo, po to prie jo priėjo iš galo, kaltinamasis stovėjo priekyje per 1 ar 1,5 metro atstumą nuo nukentėjusiojo. Tuo metu, kai L. traukė pinigus I. iš kišenės, kaltinamasis stovėdamas prieš I. iš kišenės ištraukė plastikinį vienkartinį peiliuką, pirktą Fabijoniškėse prieš dvi dienas kartu su visu plastikinių indų rinkiniu. Peilį traukė nespecialiai. Peilio niekada neturėjo ir nesinešiojo. Galbūt L. pasirodė, kad ten buvo metalinis peilis. Viskas vyko staigiai. Atstumas tarp kaltinamojo ir I. B. buvo 2 ar 1,5 metro. L. pirma nukentėjusiojo neužpuolė, ji tik traukė pinigus. L. K. pradėjo traukti pinigus, tuo metu I. nieko nesakė. I. muistėsi, buvo pakankamai girtas. Sunku pasakyti ar jis matė kaltinamąjį su peiliu, nežino ar I. B. išsigando. Nukentėjusysis peilio nepajuto, sureagavo, kai ištraukė pinigus. Po to kai ištraukė pinigus, kažką nukentėjusysis girtas pasakė, kaltinamasis pastarajam pasakė „Sėdėk ramiai“. Tuo metu kai kaltinamasis ištraukė peilį, pinigai jau buvo ištraukti ir L. K. jau nueidinėjo. Pamatęs, kad L. nueina ir jis nuėjo. Po to važiavo į čigonų taborą. Pinigai buvo pas L., po to kaltinamasis pasiklydo, ten išsiskyrė. L. K. pirko narkotikus, nežino ar už visus pinigus pirko narkotikų, mano, kad ne. Galbūt nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl plėšimo tik po to, kai suprato. Įvykio neneigia, tiesiog jam baisu kaip ten rašoma, kad jis stovėjo už nugaros. Buvo su nukentėjusiuoju susitikę, jo atsiprašė. Nukentėjusysis gailisi, kad padavė pareiškimą, sakė nesupranta kaip iš tokio jo girto paėmė pareiškimą. Kasdien gailisi dėl to įvykio. Teistas du kartus, paskutinį kartą prieš tris metus. Sutinka atlyginti žalą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad neprisimena įvykio ir savo duotų parodymų, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti, liudytojas juos patvirtino. Papildomai parodė, kad nukentėjęs vyras pasakojo, kad vaikščiojo parke, prie jo priėjo ir paprašė parūkyti. Jis buvo neaiškus, labai neblaivus, minėjo kad prieš jį buvo panaudotas peilis. Tačiau kaltinamųjų nerado.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014 metais spalio 1 dieną, patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-kuopos 2-būrio vyriausiuoju patruliu M. Š., apie 14.30 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Povilaičio g. 20, Vilniuje. Laukia pranešėjas, kuris telefonu paaiškino, kad jį užpuolė ir atėmė pinigus. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad Karoliniškių rajono miške, netoli I. Šimulionio gatvės, iš matymo jam pažįstami vyras ir moteriškė apiplėšė jį. Vyras prie kaklo pridėjo jam peilį, pareikalavo pinigų, o moteris tuo momentu iš jo kelnių kišenės ištraukė 80 Lt. Pranešėjas apibūdino merginą apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, kad dantys yra supuvę ir jų nėra daug. Vyriškį apibūdino, kad buvo vidutinio ūgio, tamsių plaukų, tamsiai apsirengęs, ypatingų požymių nebuvo. Įtariamosios požymiai atitiko viena jiems žinoma pilietę, kuri yra linkusi nusikalsti, tai yra S. L., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Jų tarnybiniame automobilyje jie parodė nuotrauką minėtos moters, I. B. pasakė, kad labai panaši į moterį iš veido bruožų, kurį apiplėšė jį, tačiau tvirtinti tai negali. Gautą informaciją buvo perduota į Vilniaus aps. VPK OVS budėtojui. Padirbus pagal požymius, minėtų asmenų nerado. Taip pat I. B. pranešė, kad gyvenime ankščiau matė užpuolikus, būdavo kartais Lazdynų rajone ir juos sutikdavo. Apie 15.00 val. I. B. buvo pristatytas į Vilniaus aps. Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą OVP pareiškimo surašymui, pranešėjas buvo neblaivus. Daugiau papildymų neturi apie įvykį. (t. 1, b.l. 29)

2014-10-01 14.20 val. padaryto garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokole-stenogramoje nurodyta, kad I. B. paskambinęs telefonu 112 pasakė, kad jam įrėmė į gerklę peilį ir atėmė visus pinigus (t. 1, b.l. 10-13)

Asmens parodymo atpažinti metu I. B. atpažino L. K. kaip asmenį, kuris ją apiplėšė. (t. 1, b.l. 23-25)

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2014-10-01 apklausos metu jis nurodė, nuolat gyvena Vokietijoje, Berlyne. Šiuo metu sugrįžo į Lietuvą ir apsistojo pas mamą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nusipirko alaus ir nuėjo į Karoliniškių mišką pasivaikščioti. Miške atsisėdo ant suoliuko. Taip besėdint pajuto, kad iš nugaros prispaustas kažkoks metalinis daiktas, tuo pačiu išgirdo moterį rusiškai sakant jam, kad atiduotų pinigus. Pajuto, kad į kelnių kairę šoninę kišenę kišama ranka. Pamatė, kad iš kišenės moteris ištraukė 80 Lt. Tuomet pamatė, kad iš matymo pažįstama moteris kartu su vyru, kuris prikišo peilį jam, dažnai mato prie minėtos parduotuvės. Jų asmeniškai nepažįsta, bet kadangi dažnai mato, tai pasisveikina. Jie pas jį ankščiau prašė cigarečių, smulkių monetų. Iš kitų besirenkančių žmonių girdėjo vyrą šaukinat vardu M.. Moteris kelis kartus siūlėsi jam už pinigus, prisistatė L.. Taigi, kai ištraukė pinigus, kažkuris pasakė, kad jis sėdėtų ir niekur neeitų. O tada jis nuėjo link I. Šimulionio gatvės ir iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams papasakojo kas įvyko, jie važinėjo po rajoną, bet plėšikų nerado. Pagal apibūdinimą pareigūnai parodė moters nuotrauką, ir jis atpažino ją. Ji apie 35 amžiaus metų, apie 160 cm, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, gal juodi, plaukai ilgi, žemiau pečių, buvo apsirengusi juodos spalvos trumpa striuke, iš ko jis neatkreipė dėmesio. Su mėlynos spalvos džinsais. Vyras apie 30 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, lieknas, plaukų spalvos neįsidėmėjo, plaukai kirpti trumpai, veidas baisu, nusėtas kažkokiom dėmėm, be dantų, veidas pragertas, apsirengęs kaip valkata, nešvariais drabužiais, su raudonos spalvos striuke, kelnių neįsidėmėjo. Moterį jis matė sėdint prie parduotuvės, kai pirko alų. Mano, kad ji galėjo matyti kaip jis grąžą padėjo į kišenę, nes iškarto ten ieškojo pinigų. Pinigai buvo 50,20 ir 10 Lt kupiūromis. Daugiau iš jo nieko nepaėmė. Jie jo nemušė, tik grasino peiliu. Peilis buvo nedideliais ašmenimis, sudedamas. Jam padaryta 80 Lt turtinė žala. 2014-10-04 išvyksta į Egiptą dviem savaitėm, po to važiuos į Vokietiją. (t. 1, b.l. 15).

Papildomos apklausos metu I. B. nurodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2014-10-01 apie 13.30 val., nuėjo į parduotuvę „Iki“, adresu A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje. Prie minėtos parduotuvės sutiko pažįstamą, kurį gyvenime matė tik pora kartų, jo vardas M., pavardės nežino, kur gyvena nurodyti negali, atrodo net ne Vilniuje. Atsimena, kad pasiūlė jam išgerti alaus. Kartu su M. buvo jo pažįstama, jos vardo nežinojo, bet ji buvo matyta iš veido bruožų, gal ankščiau kartu buvo kompanijoje, gėrė, negali tiksliai pasakyti. Trise nuėjo į minėtą parduotuvę, jis pasiėmė alaus butelį „Cento“, sumokėjo už alų aš. Išėję iš parduotuvės, visi kartu nuėjo į Karoliniškių rajono mišką, šalia I. Šimulionės gatvės. Minėtame miške atsisėdo ant suoliuko, gėrė alų, bendravo su jais. Apie valandą sėdėjo minėtame miške. Kai jis ėjo į minėtą parduotuvę jau buvo neblaivus. Pamena, kad iš pradžių mergina sėdėjo šalia jo, o M. stovėjo priešais jį. Pokalbio metu jis sužinojo, kad panelės vardas yra L.. Kol bendravo su L., negali pasakyti kokiu momentu, bet M. atsidūrė jam mano nugaros, ir jis pajuto, kad jis prie kaklo lengvai prispaudė kažkokį tai daiktą, jam pasirodė, kad tai buvo peilis, tačiau tvirtinti, kad peilis buvo būtent metalinis jis negali. Galimai, kad peilis buvo plastikinis, paprasčiausiai jis labai išsigando, nes gyvenime pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje. Jis negali apibūdinti kaip atrodė peilis, kokio ilgio, storio, nes nematė jį, tik pajuto. Viskas vyko iki minutės. Tuo momentu kai M. prispaudė jam minėtą peilį prie kaklo, L. iš jo kairės kelnių kišenės ištraukė 80 Lt. Negali pasakyti ar M. pasakė L. traukti pinigus iš jo kelnių, nepamena, buvo neblaivus, bet mano L. pati traukė, galimai jie susitarė apiplėšti jį, nes parduotuvėje „Iki“ pamatė, kad jis turiu pinigus. Nepamena ar pačiame miške L. skolino pas jį pinigus, negali pasakyti, neužfiksavo minėto fakto. Kai ėjo link miško jam nekilo jokių įtarimų, kad jie gali apiplėšti jį. Kai L. ištraukė pinigus, ji kartu su M. iškart pasišalino, į kokią pusę negali tiksliai pasakyti. Jam atrodo, kai jau pasišalino, M. eidamas pasakė „sėdėk ramiai“. 2014 metais spalio 1 dieną, kai davė pirminius parodymus kitam pareigūnui, buvo neblaivus, ir nepamena ką pasakojo, dabar jo parodymai tikslūs ir aiškūs, jis viską atsiminė apie įvykį. Jokių sužalojimų ant kaklo po prispausto peilio neliko, kaklo neskaudėjo, fizinį skausmą nepajuto, tik išsigando labai. Kai liko vienas miške, iškart paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis tikrai atsimena, kad M. prispaudė jam minėtą peilį būtent prie kaklo, o ne atsistojo priešais ir jį demonstravo. M. su L. nemušė jį, jokiais žodžiais negąsdino, negali paaiškinti jų elgesio. Dar nori papildyti, kad gyvena pastoviai Berlyne, ir 2014 metais lapkričio pabaigoje planuoja ilgam išvažiuoti, galimai grįš į Vilniaus miestą po pusmečio, o gal ir vėliau. Daugiau papildymų neturi apie įvykį. (t. 1, b.l. 20-22)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Būtina nustatyti ar plėšimo metu naudojamu įrankiu gali būti pakenkta žmogaus sveikatai ar gyvybei, ar ne. Specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas gali būti ir bet koks pagal savo prigimtį ir įprastinę paskirtį nekenksmingas daiktas, tačiau dėl tam tikrų esamų savybių arba kai kurių pakeitimų tuo konkrečiu atveju pavojingas sveikatai. Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą, sprogmenį, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad L. K. ir M. P. 2014-10-01 apie 14.20 val., Karoliniškių miškelyje, šalia I. Šimulionio gatvės, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, M. P. prie I. B. kaklo pridėjus peilį ir pareikalavus atiduoti pinigus, L. K. ranka iš I. B. kelnių kišenės ištraukė 80 Lt (23,17 euro), tokiu būdu panaudodami peilį, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį 80 Lt (23,17 euro) vertės turtą. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kadangi I. B. šiuo metu gyvena užsienyje, teismas, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. B. nurodė, kad jam prie kaklo buvo pridėtas peilis, tik nėra tikras ar šis peilis buvo metalinis, nes jo nematė, tik juto (t. 1, b.l. 15, 20-22). Tokius jo parodymus dėl peilio panaudojimo atimant iš jo pinigus patvirtina ir jo paties pareiškimas (t. 1, b.l. ), garso įrašo iš BPC stenograma (t. 1, b.l. 10-13), taip pat liudytojo A. K. parodymai, kad jam I. B. nurodė, jog pinigai buvo atimti panaudojant peilį. Teismas, vertindamas šiuos nukentėjusiojo parodymus, laiko juos patikimais, nes juos pagrindžia tiek minėti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo A. K., tiek kaltinamosios L. K. parodymai, kad ji su M. P. susitarė pagrobti iš I. B. pinigus ir kad tai padarė M. P. panaudojant peilį, t. y. jį laikant prie I. B. kaklo ir taip juo grasinant. Nors M. P. ir L. K. parodymai dėl peilio tipo ir panaudojimo būdo skiriasi, tačiau teismas remiasi L. K. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, tokie patys duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais. L. K. nurodė esanti įsitikinusi, kad peilis, kurį naudojo M.P., buvo metalinis, sulenkiamas, taip pat, kad peilis buvo panaudotas pridedant jį netoli I. B. kaklo. Kad peilis buvo nedideliais ašmenimis, sudedamas, ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje nurodė ir I. B. (t. 1, b.l. 15), ir tik sekančios apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis suabejojo kokio tipo buvo peilis, parodė, kad peilio nematė, tik juto. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad peilis buvo metalinis, nes apklausti asmenys ne kartą akcentavo, jog jis buvo būtent metalinis ir sulenkiamas. Pažymėtina, kad plastikinis (plastikine geležte) peilis negali būti sulenkiamas. Todėl šioje dalyje teismas nesivadovauja M. P. parodymais.

Taip pat teismas konstatuoja, kad peilis buvo panaudotas būtent grobiant pinigus, kaip grasinimo priemonė. Tokias aplinkybes patvirtina L. K. parodymai, nukentėjusiojo pareiškimas, jo parodymai, garso įrašas, taip pat iš dalies ir paties M. P. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad „jis atsistojo ir kaire ranka iš savo kairės striukės kišenės ištraukė plastikinį peiliuką (kairiarankis), priėjo prie I., atsistojo priešais jį ir pasakė I. „sėdėk ramiai“, L. tuo momentu iš I. kelnių kišenės ištraukė pinigus“ (t. 1, b.l. 66-67). Nors teisme jis nurodė, kad peilį ištraukė ir juo grasino pinigų grobimo pabaigoje ir kad jis stovėjo priešais I. B. apie 1-2 metrų atstumu bei nebuvo pridėjęs peilio prie kaklo, tačiau tokie jo parodymai nekeičia esmės dėl plėšimo panaudojant peilį nusikaltimo padarymo. Esminės aplinkybės, kad turtas buvo grobiamas grasinant peiliu (nesvarbu iš kurios pusės, t. y. priekio ar nugaros) yra nustatytos, todėl teismas konstatuoja, kad L. K. su M. P. panaudodami peilį iš nukentėjusiojo pagrobė turtą – 80 litų.

Teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – L. K. padarė sunkų nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas – kito žmogaus sveikata. Atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine, staiga susiformavusia tyčia. Be to, įvertinama aplinkybė, kad nusikaltimu padaryta nedidelė turtinė žala. Teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad ji anksčiau teista 5 kartus, teistumas neišnykęs, (1 t., b. l. 117-134), bausta administracine tvarka, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą vagystės būdu (1 t., b. l. 103-110), anksčiau gydėsi ir šiuo metu gydosi nuo priklausomybės, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas turi nepilnametį vaiką, nedirba. Kaltinamoji pripažino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi padariusi nusikaltimą, nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo. Dėl šių aplinkybių teismas nustato byloje kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai įvertina skirdamas bausmę. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sunkinančia aplinkybe nepripažįsta L. K. apsvaigimo nuo alkoholio, nes byloje nenustatyta, jog nusikaltimą padarė įtakojant išgertam alkoholiui, išgertas nedidelis kiekis alkoholio, nustatyta, kad nusikaltimas buvo planuojamas dar geriant alkoholį ir norint įgyti pinigų narkotikams. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų, bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų, aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu bendrintina su viešųjų darbų bausme vadovaujantis BPK 63 str. 5 d., 2 p., 9 d., nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas tą pačią dieną, kai priimtas teismo baudžiamasis įsakymas ankstesnėje byloje. Kadangi teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, L. K. apie priimtą įsakymą nusikaltimo darymo metu dar nežinojo, todėl bendrinti bausmes taikant BK 64 str. nėra pagrindo.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamosios asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamosios asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jos elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. K. dalyvauja ilgalaikėje gydymosi ir reabilitacijos programoje, kas rodo jos pastangas taisytis, kad turi nepilnametį vaiką, įvertinęs kitas nurodytas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.) ir skiriant pareigas.

Teismas, skirdamas M. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė sunkų nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas – kito žmogaus sveikata. Atsižvelgiama ir į tai, kad padarytas baigtas nusikaltimas, veikė staiga susiformavusia tiesiogine tyčia. Be to, įvertinama aplinkybė, kad nusikaltimu padaryta nedidelė turtinė žala. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad jis anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, (1 t., b. l. 165-169), baustas administracine tvarka, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą vagystės būdu (1 t., b. l. 155-160), anksčiau gydėsi nuo priklausomybės, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (1 t., 173-174), dirba. Kaltinamais pripažino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, teisiamajame posėdyje nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo. Tačiau dėl jo parodymų turinio ir nenuoseklumo teismas nevertina šio prisipažinimo kaip nuoširdaus ir kaip aplinkybės lengvinančios jo atsakomybę. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sunkinančia aplinkybe nepripažįsta M. P. apsvaigimo nuo alkoholio, nes byloje nenustatyta, jog nusikaltimą padarė įtakojant išgertam alkoholiui (M. P. nurodė, kad nesijautė apsvaigęs), priešingai, nustatyta, kad nusikaltimas buvo planuojamas dar geriant alkoholį ir norint įgyti pinigų narkotikams. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų, bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų, aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. P. įsidarbino, kas rodo jos pastangas legaliai uždirbti pajamų, kad turi nepilnametį vaiką, įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.) ir skiriant pareigas. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamoji L. K. vadovaujantis LR BPK 140 str. buvo laikinai sulaikyta 2014-10-02, paleista 2014-10-03. (t.1, b.l. 30, 50), šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Nukentėjusiojo I. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 80 litų (23,17 euro) turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2014-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta (pakeista) bausme – 36 valandom viešųjų darbų ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. vieną parą nuo 2014-10-02 iki 2014-10-03.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, t. y. 23,17 (dvidešimt tris eurus septyniolika euro centų) eurų nukentėjusiajam I. B.; iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. tęsti pradėtą priklausomybės ligos gydymą, t. y. tęsti reabilitacijos programą Labdaros ir paramos fondo centre „Nugalėtojų akademija“ arba kitoje įstaigoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, t. y. 23,17 (dvidešimt tris eurus septyniolika euro centų) eurų nukentėjusiajam I. B.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, t. y. tęsti darbą arba nedirbant registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo I. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš L. K. ir M. P. 23,17 (dvidešimt tris eurus septyniolika euro centų) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.