Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Agnei Diržinauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovėms J. K., N. J., atsakovo atstovei advokatei M. L., trečiojo asmens A. V. atstovui advokatui D. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-55-58/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui A. V. U., tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. V., dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę ir atstatyti žemės sklypų reljefą ir atsakovo A. V. U. priešieškinį dėl nuosavybės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Mano, kad teismas sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškinęs visų bylai aktualių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad priešieškinio pateikimui dėl Savavališkos statybos akto, Statybos sustabdymo akto ir Reikalavimo panaikinimo taikytinas ne ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, bet dešimties metų ieškinio senaties terminas, be to, atsakovas praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinti neprašė, todėl priešieškinis vien šiuo pagrindu turėjo atmestas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas ir pats savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-909/2011), todėl reikalavimas dėl teisinių pasekmių nesukeliančio Savavališkos statybos akto panaikinimo negalėjo būti teismo nagrinėjamas ir tenkinamas. Mano, kad Savavališkos statybos aktas, Statybos sustabdymo aktas ir Reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo surašyti ir priimti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, todėl nebuvo teisinio pagrindo jų naikinti, be to, teismo sprendime nėra pasisakyta dėl savavališkos statybos padarinių fiksavimo ir šalinimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Apelianto nuomone, teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino valstybės ir savivaldybės institucijų išduotus dokumentus, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais turinčiais aukštesnę įrodomąją galią, nepagrįstai jais nesirėmė, o rėmėsi vien ekspertizės aktu ir tik atsakovui naudingomis išvadomis. Nurodo, kad teismas ginčijamą sprendimą grindė iš esmės remdamasis vien tik ekspertizės išvadomis, neatliko savarankiško faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų vertinimo, be to, 2011-08-31 ekspertizės akto išvados nepakankamai aiškios ir neišsamios, prieštaraujančios viena kitai. Visi argumentai dėl ekspertizės neaiškumo, nepakankamumo ir abejotinumo buvo išsakyti 2011-10-27 teismo posėdžio metu, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Mano, kad teismas nepagrįstai panaikino Savavališkos statybos aktą, Statybos sustabdymo aktą, Reikalavimą ir nepagrįstai atmetė ieškinį dėl atsakovo įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, dėl jo pagrįstumo palieka spręsti teismui

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nustatyta, kad 2010-03-03 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau –Inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100303-000555 (toliau-savavališkos statybos aktas) A. V. U., kuriame konstatuota, kad statytojas pastatė iki 2 m. aukščio betoninę atraminę sienutę žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ., Kauno r. pietinėje pusėje, taip pat atliko žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r., žemės darbus, pakeičiant jų reljefą, tuo pažeisdamas LR Statybos įstatymo 25 straipsnį, kuriame nustatyta, kad tokio statinio statybai privalomas statybos leidimas bei statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nuostatas (b. l. 14, 1 t.). Vadovaujantis Lietuvos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į savavališkos statybos aktą iš atsakovo A. V. U. buvo pareikalauta iki 2010 m. balandžio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti žemės sklypų reljefą pagal 2007-08-07 suderintą supaprastintą projektą. 2010 m. gegužės 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. F4D-475251 konstatuota, kad atraminė sienutė sklypo pietinėje dalyje nepašalinta, reljefas neatstatytas (b. l. 20, 1 t.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo surašytus savavališkos statybos aktus, atsakovo A. V. U. sklypo sutvarkymo planą (b. l. 11-12, 1 t.), ekspertizės akto išvadas, kitus įrodymus sprendė, kad darbai, kuriuos atliko atsakovas, atitiko supaprastintą projektą ir neprieštaravo statybinėms normoms. Teismo vertinimu, atsakovo pastatytas statinys - tvora neviršija 1,80 m aukščio, statinio dalis 34 m atkarpoje atlieka ir tvoros pamato ir atraminės sienutės iki 40 cm aukščio funkcijas, toks statinys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, priskirtinas nesudėtingų statinių I grupei, kurių statybai nereikėjo statybos leidimo, yra pastatytas pagal suderintus projektinius sprendinius.

Statybos procesą reglamentuojančiame teisės akte – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė. Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieni iš normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimą, siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus.

Siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, byloje turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis.

Byloje, kaip jau minėta, pateikti įrodymai, kad atsakovas, siekdamas jam priklausančiuose sklypuose vykdyti statybos darbus, 2007 m. balandžio 20 d. parengė sklypo tvarkymo planą, kurio sprendiniais buvo numatyta sklypą aptverti tinkline 1,8 m tvora su betoniniu pamatu, iškasti 270 kv. m. ploto kūdrą, planas buvo patikrintas įgaliotos institucijos darbuotojo. 2010 m. kovo 3 d. aktu konstatavus, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype iškasant tvenkinį pakeistas žemės reljefas bei pastatyta atraminė sienutė, spręstina, kad darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. kovo 3 d., todėl dėl pastatyto ginčo statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos metus galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovo pastatytas statinys - atraminė sienutė (tvoros pamatas) žemiausiojo reljefo dalyje yra 40 cm aukščio, kitose atkarpose 30 cm aukščio, statinio dalis 34 m atkarpoje atlieka tvoros pamato ir atraminės sienutės iki 40 cm aukščio funkcijas, sprendė, kad pastatytas statinys (tvora) neviršija 1,80 m aukščio, atitinka suderinto projekto sprendinius ir priskiriama nesudėtingų statinių I grupei. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija neturi pagrindo sutikti. Byloje kaip jau minėta yra pateiktas atsakovo sudarytas ir Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo peržiūrėtas (patikrintas) ginčo žemės sklypo sutvarkymo planas, pagal kurio sprendinius atsakovas turėjo teisę sklype statyti statinį -1,80 m. tinklinę tvorą ant betoninio pamato. Kauno rajono savivaldybės administracijos apžiūros aktu (b. l. 10, 1 t.), savavališkos statybos aktu (b. l. 14, 1 t.), statybos sustabdymo aktu (b. l. 16, 1 t.), faktinių duomenų patikrinimo aktu (b. l. 20-21, 1 t.), ekspertizės aktais (b. l. 173, 1 t., 166, 2 t.) yra konstatuota, jog sklypo pietinėje dalyje yra pastatytas statinys iš betono, kurio aukštis kinta, vietomis yra didesnis nei 1 metras. Tokiu būdu akivaizdu, jog šioje sklypo dalyje statyba neatitiko 2007-08-07 sklypo sutvarkymo sprendinio.

Atsakovas, sutikdamas ir teikdamas rašytinius įrodymus (b. l. 41-45, 3 t.) iš esmės pripažįsta, kad pietinėje sklypo pusėje tam tikrose atkarpose statinio aukštis viršija 1,40 m, yra pastatytas apie 35 cm nuo kaimyninio sklypo ribos. Esminis šalių ginčas kilo dėl to, ar statiniui, kurio aukštis viršija 1 metrą, atliekant dvejopą funkciją, t. y. atraminės sienutės ir tvoros, statybos metu buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Byloje, kolegijos vertinimu, neginčijamai nustatyta, kad atsakovo pastatytas statinys, kuris saugo nuo nugriuvimo ar nušliaužimo atsakovo sklype esantį gruntą, aukštis yra didesnis nei 1 m, todėl ginčo statinys Statybos įstatymo sąvokų prasme vertintinas kaip atraminė sienutė.

Kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą ginčui aktualaus statinio metu galiojusį teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovas atraminę sienelę (naują nesudėtingą statinį) pastatė savo žemėje neturėdamas projektinio sprendinio. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, aklina betoninė užtvara iki 2 m aukščio pietinėje sklypo dalyje buvo pastatyta statytojui priklausančiame žemės sklype, bet neturint supaprastinto statinio projekto bei raštiško valstybės tarnautojo pritarimo tokiam projektui, todėl priskirtina savavališkai statybai. Kolegijos vertinimu, nustačius, jog statinys, kurio aukštis, kuris skaičiuojamas nuo žemesnio žemės paviršiaus, viršija vieną metrą, yra vientisas, pastatytas apie 35 cm nuo kaimyninio sklypo ribos, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ginčo statinys priskirtinas nesudėtingų statinių I grupei, kadangi, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytus skirtumus tarp žemės paviršių, užtvaros aukščius, bendras statinio aukštis atitinka II grupės nesudėtingo statinio parametrus (Reglamento STR 1.01.07:2010 (2011 m. liepos 19 d. Nr. D1-578 redakcija).

Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovui buvo suteikta teisė išsikasti žemės sklype kūdrą. Byloje nustatyta, kad atsakovo vandens telkinys sukurtas kasimo būdu, neužtvenkiant vandens tėkmės. Pagal Vandens įstatymą kūdros priskiriamos dirbtiniams vandens telkiniams (3 straipsnio 2 dalis), detalesnė jų sąvoka nepateikiama. Kūdros kasimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (nuo 2010 m. spalio 1 d. neteko galios) 7 punktu nesudėtingi statiniai suskirstyti į grupes, jų sąrašas ir jų priskyrimas tam tikrai Reglamento 7 punkte nurodytai nesudėtingų statinių grupei pateikiamas Reglamento 1 priede. Jame kaip inžinerinis I grupės nesudėtingas statinys nurodyta kūdra iki 300 kv. m (pagal jos viršaus matmenis) privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype (1.4.5 papunktis). Tokio dydžio kūdroms pagal Reglamentą buvo neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą, neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre (12 punktas). Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-814 prie I grupės nesudėtingų statinių priskirti dirbtiniai nepratekamo paviršinio vandens telkiniai (kūdros ir pan.) iki 1000 kv. m; jiems taip pat taikomos Statybos įstatymo išimtys dėl statybą leidžiančių dokumentų (rengiamas supaprastintas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas ir kt.). Pagal pateiktą projektinį sprendinį iškastas gruntas turėjo būti panaudotas kelio pagrindams įrengti, vėliau sandėliuojamas ir išlyginamas. Nepabaigus aplinkos tvarkymo (reljefo) atstatymo darbų, konstatavus savavališkos statybos faktą, statyba buvo sustabdyta (b. l. 16, 1 t.), atsakovas buvo įpareigotas atstatyti žemės reljefą. Atsakovas iš dalies pripažįsta, jog reikalavimo atstatyti žemės reljefą nėra tinkamai įvykdęs, be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti įrodymai.

Nustačius, kad atsakovas pažeidė statinio statybos metu galiojančius teisės aktus, ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes esminiai reikalavimai, kurių turėjo laikytis nesudėtingo statinio statytojas, vykdantis statybą jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra tie patys tiek pagal statybos vykdymo metu, tiek pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neteisingai nustatė, kad atsakovas statinį pastatė turėdamas šio nesudėtingo statinio statybai reikalingus dokumentus (supaprastintą statybos projektą, kuriam reikalingas rašytinis pritarimas), kurie buvo numatyti ir pagal statybos metu galiojusius pirmiau aptartus teisės aktus (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., Reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (2004 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. D1-420 redakcija) 12.4 p.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, kurio 7 dalyje numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus. Šis teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai statomas statinys gali būti įteisinamas, ar turi būti griaunamas. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog neteisėtai pastatyto statinio nugriovimas yra vienintelė pagrįsta neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemonė, yra nepagrįstas. Pagal galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 3-4 dalyse numatyta galimybė asmeniui, kuriam skirtas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka <...> ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad atraminės sienelės ar tvoros statyba toje vietoje būtų apskritai negalima, nėra, atsakovas siekdamas pradėti statybą parengė statybai reikalingus dokumentus, tačiau nesilaikė juose nustatytų sprendinių, todėl esant minėtoms aplinkybėms teismas turi teisinį pagrindą suteikti statytojui (atsakovui) Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje numatytą galimybę gauti pastatyto statinio statybą leidžiančius dokumentus.

Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: leisti atsakovui per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nustatyta tvarka atlikti statybos įteisinimo darbus pastatytai atraminei sienelei, o per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šio leidimo, įpareigoti atsakovą per tris mėnesius, skaičiuotinus nuo trijų mėnesių termino, nustatyto statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti atraminę sienutę ir atstatyti žemės sklypų reljefą.

Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimus panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-03 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100303-00055. Šiuo aktu, surašytu statybos valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto, konstatuota, kad atsakovas savavališkai vykdė statybos darbus. Byloje nustatyta, kad jokių valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes atsakovui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, šiame akte nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A50277/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo reikalavimo panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-03 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100303-0005 patenkinimas nereikštų pažeistų jo teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl negali būti ginčo objektu ir šios bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 5 straipsnis). Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.), kadangi jis, kaip minėta, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nurodytų argumentų pagrindu civilinė byla dalyje dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-03 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100303-0005 nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Aukščiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus ir tenkindamas priešieškinį, nepagrįstai ginčo statinį priskyrė nesudėtingų statinių I grupei ir netinkamai taikė statybos teisinius santykius reglamentuojančias normas. Todėl priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies; bylos dalis dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą nutrauktina, likusioje dalyje priešieškinis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus bei priėmus naują sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylą dalyje dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą nutraukus, atsakovui grąžintinas 133 Lt žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kitoje dalyje priešieškinį atmetus, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei - po 38 Lt (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Įskaičius iš atsakovo priteistas 38 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei į atsakovui grąžintiną 133 Lt žyminį mokestį, Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti atsakovui 95 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti iš dalies.

Leisti atsakovui A. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nustatyta tvarka atlikti statybos įteisinimo darbus pastatytai atraminei sienelei žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r. Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto teismo leidimo, įpareigoti atsakovą A. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , per tris mėnesius, skaičiuotinus nuo trijų mėnesių termino, nustatyto statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti atraminę sienutę, pastatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) ., Kauno r. ir atstatyti žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r. reljefą pagal 2007-08-22 suderintą supaprastintą projektą ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti inspekciją (kodas 288600210) nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienelę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę bei atstatyti žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) ., Kauno r. reljefą pagal 2007-08-22 suderintą supaprastintą projektą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. V. U.

Civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-03 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100303-0005 akto nutraukti. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui A. V. U.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010-09-23 mokėjimo kvitą, mokėjimas atliktas Swedbank, AB.