Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-113-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
1A-27-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00200-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
Nukentėjusysis
J. K.
Nuteistasis
T. Š.
Advokatai
Danguolė Žilinskienė
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-113/2011

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00200-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nukentėjusiajam J. K.,gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,nuteistajam T. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžio, kuriuo T. Š. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. areštu 45 paroms, pagal BK 259 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta areštas 45 paroms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009-04-15, apie 18 val., prie Plungės miesto pirties, esančios I. Končiaus g., Plungės m., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį J. K. perduoti 100 litų, grasindamas prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą, tačiau J. K. pasakius, kad pinigų neturi, išvyko. 2009-04-23, apie 14 val., T. Š., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. K. paskambinus ir pasakius, kad nori perduoti 100 litų, atvyko prie UAB S. Jurkus ir partneriai prekybos centro, esančio J. Tumo-Vaižganto g., Plungės m., ir, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė J. K. paduotus 100 litų.

Be to, T. Š. nuteistas už tai, kad 2009-12-05, laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val., ties parduotuve „Iki“, V. Mačernio g., Plungės m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir iki 2009-12-05 22.15 val. laikė polietileninį maišelį su narkotine medžiaga –kanapėmis ir jų dalimis, kurių masė 0,411 g, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kol ties Dariaus ir Girėno g. 40 numeriu pažymėtu namu, Plungės m., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 181 str. 1 d. į BK 294 str. 1 d., paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 181 str. 1 d., nes juose nėra šio nusikaltimo sudėties. Pasak jo, byloje yra nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis J. K. pasinaudojo juo kaip priedanga prieš trečiuosius asmenis, siekdamas save apsaugoti ir nurodydamas jį kaip gynybos garantą. Dėl šių aplinkybių jis, T. Š., bandė reikalauti žalos kompensavimo. Apeliantas nurodo pripažįstąs pasirinkęs netinkamą elgesio būdą ir manąs, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 str. 1 d. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad jo veika kvalifikuota teisingai, tada, pasak T. Š., bausmė jam paskirta tinkamai. Jei jo veika bus perkvalifikuota pagal BK 294 str. 1 d., būtų tikslinga jam skirti laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėti. Paskirta arešto bausmė sukeltų jam sunkias pasekmes, jis netektų darbo, pajamų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog nuteistojo T. Š. prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš BK 181 str. 1 d. į BK 294 str. 1 d. yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai T. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

Minėtos nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą – turto prievartavimo (BK 181 str.) ar savavaldžiavimo (BK 294 str.) – taikyti. Atskiriant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, svarbu tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą, neturėdamas teisėto pagrindo, siekdamas sau naudos. Nuteistasis prašymą perkvalifikuoti jo veiką grindžia tuo, kad jis iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o turėdamas pagrindą: nukentėjusysis J. K. pasinaudojo juo kaip priedanga prieš trečiuosius asmenis, siekdamas save apsaugoti ir nurodydamas jį kaip gynybos garantą, dėl to jis ir reikalavo žalos kompensavimo. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 str. Vienas iš tokių pagrindų ir yra žalos padarymas (CK 1.136 str. 2 d. 5 p.). Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nesudaro jokio pagrindo daryti išvadą, jog J. K. padarė kokios nors žalos T. Š. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. Š. parodė reikalavęs iš J. K. pinigų dėl to, kad jam atrodė, jog iš matymo jam pažįstamas J. K. kažkokiems asmenims buvo kažko prikalbėjęs, tie asmenys ėmė jo ieškoti – važiuojant jam signalizuodavo, rodydavo, kad jis turi stoti. Kas buvo prikalbėta, kas tie asmenys, dėl ko jo ieškojo, jis nežino. Kažkada jis nukentėjusiajam buvo pardavęs mobiliojo ryšio telefoną, kuris vėliau iš nukentėjusiojo buvo pavogtas, todėl jis ir nusprendė, kad J. K. yra kažko prikalbėjęs, dėl to jo ir ieško nepažįstami asmenys. Jis nutarė J. K. už kalbėjimą „paskirti 100 litų baudą“ (t. 1, b. l. 167; t. 2, b. l. 4). Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. Š. parodė, jog J. K. buvo pardavęs telefoną, kažkokie asmenys telefoną iš J. K. pavogė, J. K. pradėjo jiems sakyti, kad kai atvažiuos, sumuš juos, o jis, T. Š., jį apgins. Tada jis sugalvojo, kad J. K. turi jam už tai kaip nors atsilyginti. T. Š. patvirtino, kad nukentėjusysis jam nebuvo skolingas, jokio teisėto pagrindo iš pastarojo reikalauti pinigų jis neturėjo, pats sugalvojo nukentėjusiajam tokią „baudą“. Su J. K. jis nekalbėjo apie apsaugos paslaugų teikimą, nežadėjo jų teikti (t. 2, b. l. 111). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, kad nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo T. Š., jo pradėjo klausinėti, ką jis yra prikalbėjęs, sakė, kad jo ieško kažkokie žmonės, jis jam pasakęs, kad nieko apie tai nežino, nieko nėra kalbėjęs, kažkam kažką pasakojęs, tada T. Š. pradėjo jo klausinėti, kokį telefoną jis turi, ar turi pinigų, jis atsakęs, kad telefono neturi, nes pavogė, pinigų taip pat neturi, vis tiek T. Š. pradėjo reikalauti pinigų už tai, kad jį kažkas stabdo, jis turi dėl to problemų, jis, J. K., kartojęs, kad nieko nežino, kas ir už ką stabdo, T. Š. jam neaiškino (t. 1, b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas J. K. parodė, jog buvo pirkęs mobiliojo ryšio telefoną iš T. Š., tada jį matė pirmą kartą, paskui norėjo telefoną parduoti, tačiau pirkėjai, kuriuos matė pirmą kartą, jį atėmė, klausė, kur jis pirko telefoną, jis atsakė, jog pirko iš žmogaus, važinėjančio raudona „Audi“ mašina, po kiek laiko jį susirado T. Š., tada jį matė antrą kartą, ir paprašė 100 litų už tai, kad jį kažkas persekioja, gaudo, dėl ko persekioja, neaiškino (t. 2, b. l. 182). Taigi aptarti nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog nuteistojo pareikštas reikalavimas nukentėjusiajam neturėjo jokio įstatyminio pagrindo, T. Š. pats, kaip anksčiau minėta, patvirtino suvokęs savo turtinio reikalavimo neteisėtumą, nepagrįstumą.

Byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, įvertinant ir paties nuteistojo parodymus apie jo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo T. Š. veika atitinka BK 181 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, T. Š. veiką kvalifikuodamas pagal BK 181 str. 1 d., o ne pagal BK 294 str. 1 d.

Kadangi nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad jo veika kvalifikuota teisingai, bausmė jam paskirta tinkamai, teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl bausmės skyrimo, jeigu jo veika būtų perkvalifikuota pagal BK 294 str.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Eduardas MaškevičiusSavinijus Katauskas