Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. U. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas E. I. V. U. 2024 m. sausio 18 d. 9.57 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2024 m. sausio 8 d. 19.53 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į stovinį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu sugadintas. Tokiais veiksmais V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 114 punktus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu V. U. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taipogi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. U. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, kad padarė jam inkriminuotą ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą bei prašo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta ir tenkintas jo apeliacinis skundas. Apelianto teigimu, įvykio metu ne jis, o V. J. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais bei naikinti teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apelianto V. M. skunde išdėstyta pozicija iš esmės sutampa su argumentais, kuriuos jis jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir kuriuos šis teismas išsamiai vertino, apklausė liudytojus, todėl vien tai, kad apylinkės teismas apelianto atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

9. Kaip pažymėta aukščiau, V. U. pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 14, 114 punktus, o būtent - 2024 m. sausio 8 d. 19.53 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į stovinį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu sugadintas. Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra, skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, jog administracinio nusižengimo padarymo metu būtent jis vairavo Institucijos nutarime nurodytą automobilį.

10. Kauno apylinkės teisme 2024 m. balandžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas V. U. skundas, apklaustas nukentėjusysis D. K. parodė, jog V. U. ankščiau nepažinojo. Įvykio dieną buvo namuose, į duris paskambino kaimynas D., kaip vėliau sužinojo – D. G., gyvenantis penktame aukšte, ir pasakė, vienas automobilis apgadino nukentėjusiojo automobilį, t. y. įvažiavo. Kaimynai apsirengę išėjo į lauką, nuėjo prie automobilio ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame niekas nesėdėjo. Pirmiausia D. K. apžiūrėjo savo automobilį, pamatė, jog sudaužytas buferis. Nukentėjusysis nusifotografavo juodo džipo ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinius numerius ir norėjo skambinti policijai, tačiau darkart nuėjo apžiūrėti savo automobilio apgadinimus. Apžiūrinėjant automobilį prie kaimynų priėjo asmuo, kuris prisistatė V., ir pasakė, kad yra D. K. kaimynas. Priėjęs asmuo pripažino, kad jis vairavo automobilį ir pasiūlė supildyti deklaraciją arba nukentėjusiajam sutvarkyti automobilį, kadangi turi autoservisą. D. K. pagalvojo, kad jeigu kaimynas, nieko baisaus nenutiko, todėl nusprendė, jog galima susitarti dėl automobilio sutvarkymo, tuomet kaimynas V. pasakė, kad rytoj susiskambins ir viską sutvarkys. Nukentėjusysis skambino V. kitą dieną, kaip jie ir buvo sutarę, tačiau jis neatsiliepė ir D. K. nusprendė išsikviesti policiją, supildė eismo įvykio deklaraciją. Kaimynas D. G. nukentėjusiajam sakė, jog pamatė kaip automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nukentėjusiojo automobilį ir iškart po įvykio nuvažinėja, todėl iškart šoko į šlepetes ir atbėgo pas D. K.. Tyrimo metu iš nuotraukų, pateiktų atpažinimui, nukentėjusysis atpažino V. U.. Apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad V. U. nepažįsta, jo nėra tekę matyti, o nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Liudytojas parodė, jog įvykio dieną matė kaip juodas džipas važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį (duomenys neskelbtini), o kadangi žinojo, kad kliudytas automobilis yra kaimyno, nes buvo matęs ankščiau, per langą dar pažiūrėjo kas vyks toliau, o džipas nuvažinėjo toliau, tuomet nulėkė pas kaimyną D. K. ir pasakė apie įvykį. Abu kaimynai apsirengę nulėkė į lauką, liudytojas nukentėjusiajam parodė į juodą džipą, D. K. nusifotografavo minėto automobilio valstybinius numerius, tada abu kaimynai apžiūrinėjo automobilį (duomenys neskelbtini). Apžiūrinėjant automobilį atėjo asmuo (posėdžių salėje parodė į V. U.), kuris pasakė, kad niekur nepabėgo, o tik patraukė savo automobilį, kadangi nukentėjusysis su minėtu asmeniu kažką pradėjo tartis, kaimynas D. G. nuėjo. Liudytojas į teisėjo klausimus parodė, jog nematė jokio kito automobilį sėdinčio žmogaus, o priėjęs V. U. neminėjo, jog automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų buvęs dar koks nors asmuo. D. G. parodė, jog tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų atpažinimui jis atpažino V. U.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, jog įvykio dieną V. U. jo paprašė pervežti baldus, nuvažiavo pas pažįstamą, kurio nurodyti negali, pasiskolino automobilį ir važiuojant užkabino nukentėjusiojo automobilį. V. J. nurodė, jog vairavo didelį šviesų džipą, automobilio firmos neatsimena. Liudytojas parodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi, o įvykio metu užkliudę nukentėjusiojo automobilį, patraukė savo automobilį. Liudytojas V. J. teigė, kad automobilyje buvo, o su nukentėjusiuoju kalbėjo V. U.. Apklausiamas liudytojas L. P. parodė, kad V. U. pažįsta, yra geri pažįstami, o automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Liudytojas parodė, kad susibėgo su V. J. ir V. U., įvykio dieną liudytojas vartojo alkoholį, o V. U. ar V. J. paprašė paskolinti automobilį, tačiau automobilio draudimas suformintas V. J. vardu, kuriam įvykio dieną padavė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. Liudytojas I. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog nepažįsta V. U. ir V. J.. I. Ž. nurodė, jog važiavo su pažįstamu kiemu, automobilis (duomenys neskelbtini) norėjo pasitraukti, važiavo atbulomis ir stuktelėjo. Liudytojas tvirtino, kad tamsiame džipe, kurio firmos neprisimena, buvo du asmenys, o asmuo išlipęs iš automobilio paprašė jo kontaktų, kadangi liudytojas matė įvykį ir po kurio laiko jam paskambino. Liudytojas posėdžių salėje parodė, jog vairavo V. J.. Apklausiamas teisme liudytojas A. G. nurodė, jog nepažįsta nei V. U., nei D. K.. Liudytojas parodė, kad važiavo pro šoną automobilyje kartu su draugais ir pamatė, kad važiuodamas atbulomis automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį, o iš džipo išlipęs asmuo paprašė jo telefono numerio. A. G. teismo posėdžių salėje parodė, jog vairavo V. J., o anketinių jo duomenų prašė V. U.. Kauno apylinkės teisme apklausiamas apeliantas V. U. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

11. Skundui nagrinėti pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai, o būtent – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistės 2024 m. sausio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos nukentėjusiojo parodytos aplinkybės, t. y., jog automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo kaimynas V. U. (b. l. 6), nukentėjusiojo D. K. 2024 m. sausio 8 d. paaiškinimas, kuriame taip pat nurodyta, jog asmuo, kuris vairavo automobilį, buvo V. U. (b. l. 17), liudytojo D. G. 2024 m. sausio 16 d. paaiškinimas (b. l. 16) bei parodymo atpažinti iš foto nuotraukų protokolas, aukštesniojo teismo vertinimu patvirtina, jog 2024 m. sausio 8 d. 19.53 val. (duomenys neskelbtini) būtent V. U. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas, įvertinęs visų administracinio nusižengimo bylos Kauno apylinkės teisme nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus ir juos palyginęs tarpusavyje, vis dėlto neturi pagrindo sutikti su V. U. apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis. Nors apeliantas skunde teigia, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje negalėjo remtis nei liudytojo D. G., kuris įvykį matė iš penkto aukšto, nei nukentėjusiojo D. K. parodymais, kuris tiesiogiai nematė įvykio, tačiau iš minėtų asmenų parodymų nuoseklumo viso tyrimo metu bei nurodytų aplinkybių, akivaizdu, jog būtent šie proceso dalyviai nurodė teisingas bylos aplinkybes, o būtent, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. U.. Pastebėtina, jog aukštesniajam teismui nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kadangi iš aukščiau aptarto akivaizdu, jog asmuo, kurį apeliantas nurodo kaip vairavusį automobilį, o būtent – V. J., apklausiamas teisme nesugebėjo pasakyti nei automobilio firmos, nei spalvos, o liudytojai I. Ž. bei A. G. teigė, jog jų kontaktinius duomenis pasiėmė būtent V. U.. Taip pat pažymėtina, jog liudytojas L. P. duodamas parodymus teisme taip pat tiksliai negalėjo atsakyti nei kas prašė paskolinti automobilį, nei kas jį vairavo. Atsakant į apelianto argumentą, jog nukentėjusysis ir liudytojas D. G. atpažino jį iš nuotraukų tik dėl to, jog yra kaimynai, pažymėtina, jog abu anksčiau paminėti proceso dalyviai apklausti pirmosios instancijos teisme pažymėjo, jog kaimyno matę nėra, taigi akivaizdu, jog V. U. buvo atpažintas kaip vairavęs automobilį.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus. Kadangi su jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl jiems pritardamas, jų neatkartoja, pasisakydamas tik dėl esminių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė teisingą administracinę nuobaudą, adekvačią tiek administracinio nusižengimo pobūdžiui, tiek pažeidėjo asmenybei. Pažymėtina, jog nors apeliantas skunde teigia, jog skiriant jam nuobaudą už administracinio nusižengimo padarymą nepagrįstai buvo atsižvelgta į jam paskirtas administracines nuobaudas anksčiau, tačiau atkreiptinas skundo autoriaus dėmesys, jog Institucija, skirdama nuobaudą už administracinio nusižengimo padarymą atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmenybę. Ir nors V. U. nesutinka su jam paskirta nuobauda, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu jam paskirta nuobauda, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatyta maksimali (560 Eur bauda), yra paskirta proporcingai bei teisingai. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto negalima ignoruoti ir aplinkybės, jog buvo nustatyta V. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent tai, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.