- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-908-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32210-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jobcenter LT, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolis Vytautas Mitkus, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Vitalis Milevičius ir antstolis Gintas Badikonis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi L. Š. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lexuna“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtino fizinio asmens L. Š. kreditorių reikalavimus. Teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtino L. Š. mokumo atkūrimo planą.
Šalies argumentai
3. Bankrutuojančio asmens L. Š. bankroto administratorė UAB „Lexuna“ pateikė prašymą, kuriame prašė: 1) nutraukti L. Š. bankroto bylą; 2) priteisti iš L. Š. po 55 Eur per mėnesį bankroto administratoriaus atlygį ir faktines išlaidas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta L. Š. bankroto byla, įsiteisėjimo dienos; 3) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta L. Š. bankroto byla, įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Bankroto administratorė nurodė, jog mokumo atkūrimo plane (toliau – planas) buvo numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo priemonės - įmokų pagal prie plano pridėtą grafiką mokėjimas. Bankroto administratorės teigimu, bankrutuojantis asmuo įmokas pagal patvirtintą grafiką mokėjo netvarkingai, todėl iš viso susidarė 2094 Eur nepriemoka, kurios bankrutuojantis asmuo nėra sumokėjęs. Nurodė, jog L. Š. į bankroto administratorės raginimus nereagavo, plano netikslino, todėl pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau - FABĮ) 16 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą pareigą ir netinkamai vykdė plane numatytas priemones.
Atsiliepimas
5. Bankrutuojantis fizinis asmuo L. Š. atsiliepime į prašymą su bankroto administratorės prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog gavo 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimą apie 2020 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo sušaukimą, tačiau ji nebuvo informuota apie savo teisę dalyvauti minėtame kreditorių susirinkime, todėl minėtas susirinkimas ir jame priimtas sprendimas negaliojantys. Pažymėjo, kad pagal mokumo atkūrimo planą kas mėnesį turėjo būti mokama 34 Eur suma kreditorių reikalavimams patenkinti ir 55 Eur suma bankroto administratoriaus atlyginimui bei išlaidoms padengti. Per laikotarpį nuo 2017 metų birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. pagal mokumo atkūrimo planą turėjo sumokėti 1 224,00 Eur kreditorių reikalavimams patenkinti ir 1 980,00 Eur bankroto administratorės atlyginimui ir išlaidoms padengti, iš viso 3204,00 Eur. Nurodė, kad per plane numatytą laikotarpį L. Š. į bankroto administratorės nurodytą depozitinę sąskaitą iš viso sumokėjo 3 270,00 Eur. Pažymėjo, kad papildomai 2017 m. balandžio 7 d. yra sumokėjusi 60 Eur, todėl visa jos sumokėta suma sudaro 3 330,00 Eur. Nurodė, jog yra visiškai įvykdžiusi teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, todėl yra pagrindas užbaigti bankroto bylą.
6. Suinteresuoti asmenys UAB „Gelvora“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimuose prašė bankroto administratorės prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuoti asmenys UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, UAB „Jobcenter LT“, antstolis Vytautas Mitkus, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Vitalis Milevičius ir antstolis Gintas Badikonis atsiliepimų į bankroto administratorės prašymą į dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nutraukė bankrutuojančio fizinio asmens L. Š. bankroto bylą Nr. 2FB-1732-235/2017 ir priteisė iš L. Š. bankroto administratorei UAB „Lexuna“ 50,00 Eur atlygį per mėnesį už periodą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki nutarties įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų L. Š. gaunamų pajamų, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi FABĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi tokie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Įvertinęs procedūrinius veiksmus, susijusius su 2020 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriame nutarta nutraukti bankroto bylą, priėmimu, sprendė, jog nutarimas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja kreditorių susirinkime priimto 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo per FABĮ nustatytą terminą neskundė, o teiginiai apie tai, jog nebuvo informuota apie teisę dalyvauti kreditorių susirinkime (pranešimas apie susirinkimą įteiktas L. Š. 2020 m rugsėjo 17 d.), yra deklaratyvaus pobūdžio ir, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti priimtą nutarimą prieštaraujantį imperatyviosioms FABĮ ar kitų įstatymų normoms.
10. Teismas nurodė, jog FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, o kasacinio teismo praktikoje numatyta, jog fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas, kadangi būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Pažymėjo, kad be kita ko bankrutuojantis fizinis asmuo turi pareigą rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, kilus sunkumams bendradarbiaujant su administratoriumi rengti ir teikti plano keitimo projektus, o tokių pareigų nevykdant, bankroto byla gali būti nutraukta (FABĮ 10 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
11. Teismas pažymėjo, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalį už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją, todėl bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Nustatė, jog bankrutuojanti pareiškėja pagal galiojantį ir teismo patvirtintą planą turėjo kas mėnesį mokėti į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą po 84 Eur kreditorių finansiniams įsipareigojimams ir po 55 Eur administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui dengti, t. y. iš viso per plano vykdymo laikotarpį turėjo būti sumokėta 3024 Eur kreditorių finansiniams įsipareigojimams dengti bei 1980 Eur administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui dengti, kas sudaro bendrą 5004,00 Eur sumą. Įvertinęs pateiktus depozitinės banko sąskaitos išrašus teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. (pagal mokumo atkūrimo planą) iki 2020 m. spalio 2 d. L. Š. iš viso yra sumokėjusi 3 270 Eur. Palyginęs sumokėtas ir pagal planą mokėtinas sumas konstatavo, jog pareiga mokėti plane nustatytas įmokas vykdyta tik iš dalies ir pagal planą liko nesumokėta 1 734 Eur.
12. Spręsdamas dėl bankroto bylos nutraukimo teismas vertino ir bankrutuojančio asmens elgesį. Nustatė, jog L. Š. buvo raginama vykdyti patvirtintą planą (2018 m. sausio 5 d. ir 2020 m. liepos 28 d. siųstos pretenzijos), jai buvo siūloma parengti patikslintą mokumo atkūrimo planą, tačiau L. Š. nebendradarbiavo su bankroto administratore, netikslino plano. Konstatavęs, jog nuo 2017 metų nebuvo laikomasi mokumo atkūrimo plano reikalavimų, mokant mažesnes įmokas nei nustatyta plane bei iki šiol esant nepadengtam įsiskolinimui, sprendė, jog padaryti mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Pažymėjo, kad bankrutuojančios L. Š. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitinka sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.
13. Remdamasis FABĮ 22 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia administravimo išlaidas ir aplinkybe, jog bankroto administratorė dar vykdo savo pareigas, ir patiria išlaidas bankroto procedūroms atlikti bei patirs iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, priteisė bankroto administratorei 50,00 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta L. Š. bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų L. Š. gaunamų pajamų. Taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniam asmeniui įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Apeliantė (pareiškėja) L. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d., prašydama skundžiamą nutartį panaikinti, bankroto administratorės prašymo netenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pabaigti fizinio asmens bankroto bylą. Atskirajame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
14.1. Bankroto administratorė pažeidė FABĮ 25 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta be kita ko kreditorių susirinkimo pirmininko pareiga užtikrinti, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopija būtų pateikta fiziniam asmeniui, bankroto administratoriui ir teismui. Apeliantė negavo 2020-09-29 įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo, jis nebuvo pridėtas ir prie bankroto administratorės prašymo teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, todėl negalėjo pasinaudoti teise apskųsti per įstatyme nustatytą terminą kreditorių susirinkime priimto sprendimo.
14.2. Apeliantė taip pat nebuvo informuota apie savo teisę dalyvauti 2020-09-29 kreditorių susirinkime. Bankroto administratorė taip pat nesilaikė FABĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, šaukti ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį kreditorių susirinkimus, kadangi nešaukė kreditorių susirinkimų per visą trejų metų bankroto procesą. Taip pat priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, bankroto administratorė niekada neprašė ir patikslinti mokumo atkūrimo plano. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog L. Š. nevykdė teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano.
14.3. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, pridėtas prie 2020-12-09 atsiliepimo, įgyvendintas, todėl yra pagrindas užbaigti bankroto bylą. Teismas patvirtino planą, pagal kurį kas mėnesį turėjo būti mokama 34 Eur suma kreditorių reikalavimams patenkinti ir 55 Eur suma bankroto administratoriaus atlyginimui ir išlaidoms padengti, per visą laikotarpį yra sumokėta į bankroto administratorės nurodytą depozitinę sąskaitą 3 330 Eur. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog bankrutuojantis asmuo netinkamai įgyvendino mokumo atkūrimo plane numatytas priemones bei tokiais savo veiksmais pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą.
14.4. Mokumo atkūrimo planas, kuriuo remiamasi teismo nutartyje, nežinomas, o bankroto administratorės 2017-07-07 pateiktas mokumo atkūrimo planas nesutampa su pareiškėjos turimu planu ir sudaro pagrindą abejoti jo autentiškumu. Teismo 2017-07-14 nutartyje mokumo atkūrimo plano turinys neįtrauktas, tik nurodyta, jog patvirtinamas bankrutuojančio asmens L. Š. mokumo atkūrimo planas, kuriam 2017 m. liepos 3 d. pritarė kreditorių susirinkimas. Mokumo atkūrimo plano turinys 2017 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 taip pat neįtrauktas. Su tokiu planu, kuriame numatyta 200 Eur būtinųjų poreikių suma niekada negalėjo sutikti, kadangi ji nėra pakankama pragyvenimui, be to, teismas 2017-07-14 nutartimi patvirtino 250 Eur sumą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
14.5. Bankroto administratorės argumentai, jog nebuvo reaguojama į pastabas, pretenzijas, neteikiama reikiama informacija, melaginga. Visą šį laikotarpį pareiškėja dirbo, mokėjo įmokas bankroto administratoriui, o iš jai patvirtintos išlaidoms skirtos 250 Eur sumos vos galėjo pragyventi. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo nesąžininga, tenkino tik savo interesus, buvo nerūpestinga, aplaidi. Priešingai, bankroto administratorės elgesys yra nesąžiningas, kadangi atlikus paskutinę įmoką 2020-06-16 bankroto administratorė neparengė plano įgyvendinimo akto. Kadangi įgyvendino FABĮ reikalavimus, bankroto byla turėtų būti baigta, o ne nutraukta.
Atsiliepimas
15. Bankroto administratorė UAB „Lexuna“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
15.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad L. Š. netinkamai vykdė plane nustatytus ir jos pačios prisiimtus įsipareigojimus ir tuo pačiu FABĮ nustatytus reikalavimus, taip pat nevykdė pareigų, nustatytų FABĮ 16 straipsnyje, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga, aktyvi, neparengė ir nepateikė bankroto administratorei plano patikslinimo, nors apie tai ne vieną kartą buvo informuota.
15.2. Pareiškėja atskirajame skunde remiasi negaliojančiu mokumo atkūrimo planus. Pareiškėjos parengtam mokumo atkūrimo planui 2017 m. birželio 5 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta, todėl pareiškėjai buvo pasiūlyta tikslinti planą. Pareiškėja planą patikslino, numatė mažesnius būtinuosius poreikius bei didesnes įmokas kreditoriams, todėl teiktam 2017 m. birželio 29 d. pakartotinai patikslintam mokumo atkūrimo planui buvo pritarta 2017 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkime; jis buvo patvirtintas 2017 m. liepos 14 d. teismo nutartimi. Patvirtintame plane nustatyta 200 Eur suma būtiniesiems poreikiams ir 84 Eur (per pusmetį 504 Eur) mokėjimai kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl pareiškėja nepagrįstai įrodinėja, jog būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo patvirtinta 250 Eur suma ir 34 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti.
15.3. Priešingai nei nurodo apeliantė, bankroto administratorė nuo pat teismo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos nešališkai ir aktyviai vykdė visas FABĮ nustatytas pareigas, organizavo ir atliko bankroto procedūras pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus, siekė abipusio bendradarbiavimo ir teikė pareiškėjai visą reikalingą informaciją. Bankroto administratorė nevienkartinėmis pretenzijomis prašė pareiškėją padengti susidariusį įsiskolinimą pagal patvirtintą planą, nurodyti mokėjimų vėlavimo priežastis, tačiau pareiškėja į pretenzijas nereagavo.
Šalies argumentai
15.4. Pareiškėjai visose siųstose pretenzijose buvo nurodoma, jog neturint galimybės padengti įsiskolinimo, pareiškėja gali pateikti bankroto administratorei jos finansinę situaciją atitinkantį patikslintą mokumo atkūrimo planą, buvo išaiškintos plano nevykdymo pasekmės, tačiau pareiškėja aktyvių veiksmų nesiėmė.
15.5. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad yra įvykdžiusi visus įstatymo reikalavimus ir pilnai įgyvendinusi mokumo atkūrimo planą. Nustačius įsiskolinimą, pareiškėja buvo informuota telefonu, jog nepadengus susidariusio įsiskolinimo plano įgyvendinimo aktas negali būti teikiamas teismui, o 2020 m. rugsėjo 16 d. rašytiniu pranešimu Nr. 20-09/527 dar kartą informuota apie susidariusį 1994 Eur įsiskolinimą bei apie tai, jog neturėdamas galimybės parengti plano įgyvendinimo akto FABĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka, administratorius bus priverstas šaukti kreditorių susirinkimą ir teikti kreditoriams nutarimo projektą dėl bankroto bylos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutraukta pareiškėjai iškelta bankroto byla, įrodinėdama, jog bankroto byla turėtų būti pabaigta įvykdžius patvirtintą mokumo planą. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta nutraukti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai nevykdžius FABĮ 16 straipsnio 12 punkte numatytos pareigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 straipsnis).
21. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 27, 28 punktus).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2017 m. sausio 30 d. buvo iškelta bankroto byla, 2017 m. balandžio 19 d. patvirtintas kreditorių sąrašas, o 2017 m. liepos 14 d. patvirtintas mokumo atkūrimo planas, nurodant, kad jam 2017 m. liepos 3 d. pritarė kreditorių susirinkimas. Teismas nustatė, jog pagal patvirtintą planą pareiškėja bankroto metu turėjo iš viso sumokėti 5004 Eur sumą, kurią sudarė 3024 Eur kreditorių finansiniams įsipareigojimams dengti ir 1980 Eur administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui dengti, tačiau planas vykdytas tik iš dalies ir liko neapmokėta 1734 Eur suma. Pareiškėja nesutinka su tokiu teismo vertinimu, įrodinėdama, jog mokumo atkūrimo planą, kurį pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. kartu su atsiliepimu, įvykdė.
24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja buvo parengusi 2017 m. gegužės 17 d. mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodyta, jog numatomas gauti darbo užmokestis sudaro 339 Eur, iš kurių 250 Eur skiriama pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama – 34 Eur ir 55 Eur – administravimo išlaidoms dengti. Tačiau iš bankroto administratorės pateikto 2017 m. birželio 5 d. įvykusio susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, jog tokiam pareiškėjos planui nebuvo pritarta. Pareiškėja parengė patikslintą 2017 m. birželio 29 d. mokumo atkūrimo planą, planas pasirašytas pareiškėjos, jam buvo pritarta 2017 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkime ir bankroto administratorei pateikus prašymą patvirtinti pastarąjį planą, jis 2017 m. liepos 14 d. teismo nutartimi patvirtintas. Pagal patikslintą planą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirta 200 Eur, kreditorių reikalavimams tenkinti – 84 Eur ir administravimo išlaidoms dengti - 55 Eur. Nors apeliantė nurodo, kad teikė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta 250 Eur skiriama suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, 34 Eur - kreditorių reikalavimams tenkinti ir 55 Eur – administravimo išlaidoms dengti, tačiau, kaip matyti iš procesinių dokumentų, tokiam planui nebuvo pritarta kreditorių susirinkime, todėl jis negalėjo būti tvirtinamas. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje nenurodytas detaliau tvirtinamas mokumo atkūrimo planas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi pagal procesinių veiksmų seką matyti, jog patvirtintas bankroto administratorės teiktas 2017 m. birželio 29 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas. Taigi, nors apeliantė ir kelia patvirtinto plano turinio klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aukščiau nurodyta procesinių įvykių seka nesudaro pagrindo abejoti, jog buvo patvirtintas būtent bankroto administratorės 2017 m. liepos 7 d. pateiktas teisme tvirtinti pareiškėjos 2017 m. birželio 29 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas.
25. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
26. Nors apeliantė nurodo, kad vykdė mokumo atkūrimo planą, tačiau iš byloje pateikto depozitinės banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. (pagal mokumo atkūrimo planą) iki 2020 m. spalio 2 d. pareiškėja iš viso yra sumokėjusi 3 270 Eur, kai tuo tarpu turėjo sumokėti 5004 Eur, ir liko neapmokėta 1734 Eur suma, t. y. liko neįgyvendinti 34,65 proc. mokumo atkūrimo plano. Apeliantė nenurodo priežasčių, dėl kurių nebuvo vykdomas mokumo atkūrimo planas, išskyrus tai, jog mokėjimus atliko pagal pateikiamą kartu su atsiliepimu mokumo atkūrimo planą, o mokumo atkūrimo plano, kuris buvo pateiktas bankroto administratorės tvirtinti, negalėjo pateikti svarstyti, kadangi būtiniesiems poreikiams numatyta 200 Eur suma neįmanoma pragyventi. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tokie apeliantės argumentai nelaikytini svarbia priežastimi, dėl kurios nebuvo atliekami mokėjimai pagal mokumo atkūrimo planą. Viena vertus, būtinųjų poreikių suma numatyta pačios apeliantės, mokumo atkūrimo planas apeliantės pasirašytas, o numatydama tokio dydžio sumą apeliantė turėjo įvertinti, ar ji yra (bus) pakankama apeliantei pragyventi. Kita vertus, tuo atveju, jeigu pareiškėja vykdė mokumo atkūrimo planą, jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl bankroto administratorės siunčiamų raginimų padengti susidariusius įsiskolinimus, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad gavusi tokius raginimus aiškinosi dėl juose nurodomos informacijos bei įsiskolinimo, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
27. Be to, įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, pareiškėja turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bankroto administratorė pateikė byloje siųstus raginimus pareiškėjai dėl nevykdomo mokėjimo atkūrimo plano, nurodydama įsiskolinimus bei prašydama nurodyti tokių įsiskolinimų susidarymo priežastis, siūlydama pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, tačiau pareiškėja, manydama, kad mokumo atkūrimo plane nustatytos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti jai nepakanka ar kitų įmokų mokėjimas jai yra nepakeliama finansiškai našta, nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi, neparengė ir nepateikė bankroto administratorei plano patikslinimo. Esant teismo tvarka patvirtintam mokumo atkūrimo planui, pareiškėja negalėjo nesuprasti plane prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbos, juolab kad nevykdymo pasekmės buvo nurodomos ir bankroto administratorės siunčiamuose raginimuose. Pažymėtina, jog pareiškėja nepagrįstai pareigą tikslinti mokumo atkūrimo planą perkelia bankroto administratorei. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai, siekiančiai bankroto proceso rezultatyvumo, tenka pareiga vykdyti mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus, būti rūpestingai ir aktyviai, bendradarbiauti su bankroto administratore, todėl tokios pareigos negali būti perkeliamos bankroto administratorei.
28. Iš atskirojo skundo argumentų taip pat matyti, jog pareiškėja nutarties (ne)pagrįstumą grindžia ir bankroto administratorės (ne)veikimu per mokumo atkūrimo plano vykdymo terminą (nešaukė kreditorių susirinkimų per visą trejų metų bankroto procesą), aplinkybe, jog nebuvo informuota apie 2020-09-29 kreditorių susirinkimą, negavo įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo, o jis ir nebuvo pridėtas prie bankroto administratorės prašymo teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Iš tiesų, FABĮ 12 straipsnyje įtvirtintos bankroto administratoriaus teisės ir pareigos ir tarp jų numatyta ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą (1 dalies 6 punktas). Taip pat FABĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patvirtinus mokumo atkūrimo planą kreditorių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą į pusmetį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad vis tik teismui pateikta informacija apie tai, jog buvo sušauktas 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimas (pakartotinis). Kita vertus, nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėja buvo informuojama raginimais apie susidariusį įsiskolinimą bei galimybę teikti patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Taip pat vertintina, jog nagrinėjamo klausimo sprendimui neturi teisinės reikšmės ir aplinkybė, jog pareiškėja teigia nebuvo informuota apie 2020-09-29 kreditorių susirinkimą ir negavo jo protokolo. Pažymėtina, kad vis tik pareiškėjai parengtas 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimas Nr. 20-09/527 „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo spręsti klausimui dėl bankroto bylos nutraukimo“ buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 19 d., taigi pareiškėja, žinodama apie bankroto administratorės ketinimus, turėjo teisę pasidomėti dėl tolimesnių bankroto administratorės veiksmų. Kita vertus, net jeigu pareiškėja ir negavo 2020-09-29 kreditorių susirinkimo protokolo, priešingai nei įrodinėja apeliantė, tai nesudarė pagrindo sužinojus apie tokį priimtą dokumentą teikti skundą pasinaudojant termino atnaujinimo instituto galimybe. Pažymėtina, kad pareiškėja atstovaujama profesionalios teisininkės, todėl neabejotinai pareiškėjos atstovei žinoma tokia procesinė galimybė, tačiau, patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad tokia teise buvo ketinama pasinaudoti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi argumentu, kad 2020-09-29 kreditorių susirinkimo protokolas nebuvo pridėtas prie bankroto administratorės prašymo teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Nors iš tiesų, kartu su bankroto administratorės prašymu 2020-09-29 protokolas nebuvo pateiktas, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad protokolas teismui pateiktas anksčiau (2020-09-29). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs šiame punkte nurodytus apeliantės argumentus pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu bankroto administratorė ne visai tiksliai laikėsi JANĮ numatytų procedūrinių reikalavimų, tačiau tokie bankroto administratorės veiksmai neeliminuoja pareiškėjos pareigos tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, naudotis bankroto procese pareiškėjai suteiktomis teisėmis parengti ir pateikti plano patikslinimą, domėtis bankroto eiga, tokiu būdu siekiant sėkmingai įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė FABĮ normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, nes nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sąlygas tenkinti bankroto administratorės prašymą nutraukti bankroto bylą. Todėl vertintina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos L. Š. atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.