Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras ir Kalvarijos savivaldybės notarei Laimutei Staškauskienei nedalyvaujant (apie teismo posėdį pranešta),

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovei R. M., tretiesiems asmenims Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarei Laimutei Staškauskienei, VĮ ,,Registrų centras“ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2011 m. liepos mėn., ji dukrą pirmą kartą mato bylos nagrinėjimo metu. Į atsakovei padovanotą namų valdą grįžti gyventi negali, nes ten atjungta elektra, nuo nepriežiūros sprogęs šildymo katilas, išdaužyti langai. Todėl jai tokios sveikatos būklės ir amžiaus ten vienai gyventi negalima. Jeigu būtų grąžinta padovanota namų valda, ji ją panaudotų kaip užstatą turtu į senelių namus, kuriuose apsigyventų.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsiliepimas (b.l.56-57) prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūrą, jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje neturi, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl atvykusių asmenų sutikimu, byla nagrinėjama iš esmės be neatvykusiojo trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).

Kalvarijos savivaldybės notarė Laimutė Staškauskienė prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (atsiliepimas b.l. 53). Būdama informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl atvykusių asmenų sutikimu, byla nagrinėjama iš esmės be neatvykusiojo trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).

Liudytojas L. B. nurodė, kad pažįsta ieškovę ir atsakovę nuo 2007m., kai už 50 000 Lt pirko iš ieškovės du žemės sklypus. Jam ieškovė guodėsi, kad dukra R. jos pinigus paėmė. 2011m. rudenį ieškovė jam pasakojusi, kad ją dukra smurtu privertė padovanoti namus. Atsakovė siūlė jam pirkti namus, bet už juos norėjo gauti pusę milijono litų, jis sutinka mokėti 10 000 eurų.

Liudytojas R. G. nurodė, kad jis verčiasi keleivių pervežimu mikroautobusais, ieškovė su atsakove naudojosi jo paslaugomis, ieškovė jam nesiskundusi dėl dukters netinkamo elgesio. Jo žiniomis, atsakovė gyveno iš pašalpų, o iki tada, kai atsidarė muitinės sienos, prekiavo maisto produktais vairuotojams. Paskutinius kelerius metus neprekiavo.

Liudytojas G. S. nurodė, kad buvau užsukęs pas R. M. važiuodamas iš Lenkijos. Namai apleisti, reikalingas remontas.

Liudytoja I. L. nurodė, kad ji yra artimiausia ieškovės ir atsakovės kaimynė. Su R. M. jos dažnai bendraudavo, ji beveik kasdien ateidavo išgerti kavos ir pasikalbėti. Ji žino, kad A. J. pasirašyti dovanojimo sutartį dukra privertė. Jos dėl namų nuolatos pešdavosi, nes R. M. jai sakė, kad nori namus parduoti, o ieškovė parduoti namų nenorėjo. Kartą girdėjo jų barnį, kai R. M. rėkė ant motinos. R. M. jai yra sakiusi, kad arba nudės mamą, arba padegs namus. Ji dažnai taip sakydavo. Atsakovės sugyventinis V. N. išvažiavo į Panevėžį anksčiau, nei R. M.. Kai dovanojimo sutartis buvo surašoma, V. N. dar gyveno su R. M.. Matė kaip V. N. praeitą vasarą stumdė A. J.. Viskas vyko ant laiptų, rėkė, kad ieškovė jam duotų pinigų. A. J. tada nuėjo į kambariuką. Ieškovė jai pasakojo, kad atsakovė nori namų, kad nuolat barasi su dukra, jos sugyventiniu, pykčiai vyko dėl pinigų. A. J. sakydavo apie konkrečius grasinimus, sakydavo, kad R. užsimojo jai. Ieškovė nuolat verkdavo, guosdavosi.

Liudytoja D. V. nurodė, kad ieškovė yra jos teta. Jai ieškovė yra sakiusi, kad dukra prieš pasirašant dovanojimo sutartį grasino, sakė, kad namus padegs, jei jų nepadovanos. Tuo metu teta jai dėl grasinimų nesiguodė, gal bijojo. 2011 m. vasarą, kai po dovanojimo sutarties pasirašymo ieškovė gulėjo ligoninėje, iš ligoninės seselės visiems skambino ir ieškojo, kas ją galėtų pasiimti, nes dukrai neprisiskambino. Ją tada paėmė brolis. Pastaruoju metu, ieškovė pagyvena savaitę pas vienus giminaičius, po to pas kitus ir taip jau metai. Dukra motina visiškai nesirūpina, nesidomi. Į namus ieškovė sugrįžti negali, nes namai nebe jos ir ten nesudaryta sąlygų gyventi. Žino, kad susidariusi didžiulė atsakovės skola už namo elektrą.

Liudytojas A. B. nurodė, kad ieškovė yra jo teta. 2008-2009 metais pas tetą atvažiuodavo ir ji jau tada skųsdavosi, kad dukters bijo. Kai atsakovė motiną paliko likimo valiai ligoninėje, ieškovę nuvežė prižiūrėti seseriai, kuriai 90 m. Jis paėmė atsakovę vasaros pabaigoje iš ligoninės. Nuo to laiko ji namuose negyvena. Elektra atjungta, ten gyventi neįmanoma. Atsakovė yra nedora moteris. Jam ieškovė sakiusi, kad ją dukra buvo apstumdžiusi. Viską darė, kad mamą iš namų išvyti, gąsdino, kad sudegins namus. Tetą stumdė ir atsakovės sugyventinis V. N., buvo durų stiklas net išmuštas. Apie grasinimus padegti namus išgirdo gal 2010 metais.

Liudytojas A. N. nurodė, kad atsakovė yra jo mama. Močiutė su mama sutarė gerai, kartais pykdavosi , bet dėl ko atsakyti negali. Joms susipykus, mama išeidavo verkdama. Kai gyveno pas senelę, mama prekiavo čeburekais. Kitur nedirbo. V. N. negyvena S. kaime gal kokie 3 metai. Nei tėtė, nei mama močiutei negrasino. Išvyko iš močiutės, nes name gyventi neįmanoma.

Liudytoja A. N. nurodė, kad ieškovė yra jos močiutė, o atsakovė- mama. Padovanotuose namuose jie su mama neliko gyventi dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, Motina su sugyventiniu V. N. daugiau nei 3 metai kartu negyvena. Kai močiutė po dovanojimo sutarties sudarymo susirgo, jie išvažiavo į Panevėžio rajoną. Ieškovė galėjo išvažiuoti pas gimines. Motina norėjo pasiimti paskolą ir sutvarkyti namą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ginčas byloje kilo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia LR CK 1.91 str. pagrindu, t.y. kaip sandorio, sudaryto dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindais (kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus).

Įstatymų leidėjas CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Todėl vertinant kilusį ginčą, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis, išaiškinti šių sąvokų turinį.

Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Europos kultūroje geros moralės kriterijus yra dekalogo nuostatos. Viena iš šių nuostatų – gerbti tėvą ir motiną, nenaudoti prieš jį fizinio ar psichinio smurto, laikytis bendražmogiškų elgesio normų, kiek įmanoma padėti.

Sandoris šiuo pagrindu gali būti panaikintas, jeigu bus įrodyta, kad apdovanotoji atliko prieš dovanotoją t.y. savo senyvą motiną veiksmus priešingus teisei, smerktinus geros moralės požiūriu, nesilaikė bendražmogiškųjų gyvenimo taisyklių.

Išklausęs šalių, susipažinęs su rašytiniais bylos įrodymais, teismas nustatė, kad 2011-04-27 ieškovė padovanojo savo dukrai R. M. žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovė dovaną priėmė, šiose patalpose toliau su šeima gyveno (b.l.515).

Iš ieškovės, liudytojos I. L. paaiškinimų byloje esančių Kalvarijos PK pateiktų rašytinių įrodymų (b.l.86) nustatyta, jog A. J., 2009 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Kalvarijos PK su pareiškimu dėl dukros R. M. ir jos sugyventinio V. N. elgesio, kur buvo nustatyta, kad ją dukros sugyventinis apstumdė, reikalavo pinigų, grasino. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas. R. M. neneigia, jog buvo kviesti policijos pareigūnai, tačiau teigia, jog motina pati išprovokavo konfliktus ir policiją kvietė nepagrįstai. Tačiau iš liudytojos I. L., A. B., R. G. parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, išaiškėjo, jog atsakovė su motina nuolatos konfliktavo, atsakovė reikalavo finansinės paramos, nes niekur nedirbo, turėjo du mažamečius vaikus, todėl pragyvenimui jai reikėjo pinigų. Būdama sveika ir darbinga, jokio darbo nesusirado. Duomenų, kad dėl šių konfliktų būtų buvusi kalta pati ieškovė, byloje nėra. Kad atsakovė linkusi daryti teisės pažeidimus, patvirtina ir Kalvarijos PK atsiųsta informacija, duomenys, jog R.M. kelis kartus buvo teista (b.l.110-112), gyveno su sugyventiniu, kuris taip pat teistas (b.l. 113,114)

Apklausta liudytoja I. L. patvirtino, jog R. M. net jai yra sakiusi, kad jei motina nepadovanos namų, ji juos padegs, guodėsi dėl nuolatinių konfliktų su motina. Todėl tikėtina, kad tokie patys grasinimai ir spaudimas buvo daromi ir motinos atžvilgiu. Juolab kad atsakovė turėjo tikslą gauti namų valdą, nes ieškovė turi dar vieną dukrą, kuri po motinos mirties galėtų į turtą pretenduoti. Apie dukros elgesį ir reikalavimus padovanoti sodybą, ieškovė yra sakiusi ir savo artimiems giminaičiams. O atsakovės argumentas, kad motina galėjo telefonu paskambinti savo giminaičiams ir pasakyti apie grasinimus, yra atmestini, nustačius, jog atsižvelgiant į šalių teisinių santykių ypatumus (ieškovė gyveno kartu su atsakove atokiame vienkiemyje, jos galimybės kreiptis teisėsaugos institucijas buvo apsunkintos sveikatos būkle, amžiumi, asmenų, galinčių ją prižiūrėti ir rūpintis nebuvimu), darytina išvada, kad ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo kartu gyvenančios atsakovės ir realiai jos grasinimų galėjo bijoti.

Todėl darytina išvada, kad atsakovės veiksmai turėjo grasinimų, psichologinio spaudimo požymių ir nulėmė ieškovės valios sudaryti vienintelės namų valdos dovanojimo sandorį susiformavimą (LR CK 1.91 str.)

Sprendžiant klausimą dėl apdovanotojos veiksmų motinos atžvilgiu jau sudarius dovanojimo sandorį, nustatyta, kad ieškovė tikėjosi, kad padovanojus namus, dukra ja rūpinsis ir kartu gyvens. Tačiau atsakovė po dovanojimo sutarties sudarymo 2011 m. liepos mėnesį motiną paliko VšĮ Kalvarijos ligoninėje (b.l. 16) ir kaip patvirtino pati atsakovė, motinos iš ten nepasiėmė, išvyko gyventi pas buvusio sugyventinio giminaičius į Panevėžio rajoną (vėliau persikėlė į Kupiškio raj.) Nuo tada beveik metus motinos nelankė, ja visiškai nesidomėjo, neprižiūrėjo, nesudarė sąlygų jai sugrįžti gyventi į buvusius namus. Atsakovė teigia, jog ji motinos prižiūrėti ir pasiimti iš ligoninės negalėjo, nes 2011 m. vasaros pabaigoje turėjo pagelbėti buvusio sugyventinio artimiesiems, tačiau tokius poreikius patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovė teigia, kad ji siekė gauti paskolą ir namus sutvarkyti, tačiau tokie jos veiksmai kaip išvykimas iš namų valdos 2011 m. vasaros pabaigoje ir jų netvarkymas, tikėjimasis gauti paskolą, neturint jokio darbo ir pajamų, vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

Liudytojai D. V., A. B. teigė, kad ieškovė dėl dovanojimo sutarties sudarymo liko be pastogės, dukros priežiūros ir yra priklausoma nuo svetimų žmonių. Į globos namus jos nepriima, nes neturi jokio turto, kurį galėtų įnešti užstatu, o pensija yra labai maža (b.l. 24), santaupų ji taip pat neturi (b.l.22, 23), todėl darytina išvada, kad atsakovė savo motiną paliko be jokio turto ir galimybių užsitikrinti amžiaus ir sveikatos būklę atitinkančias sąlygas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ir teismo posėdžio metu su ieškove bendravo šaltai ir nepagarbiai, kas rodo jo požiūrį į senyvo amžiaus, ligotą motiną ir jos bendravimo su ja ypatumus. Tai, kad atsakovė su motina yra grubi, ja visiškai nesirūpina, nesidomi jos sveikata, gyvenimo sąlygomis, ją paliko likimo valiai be jokio turto yra smerktini geros moralės požiūriu ir tai yra pagrindas panaikinti dovanojimo sandorį.

Esant šių aplinkybių visetui, ieškovės A. J. ieškinys tenkintinas visiškai. Kadangi dovanojimo sandoris naikinamas, taikytina restitucija natūra, atsakovę įpareigojant grąžinti ieškovei gautus nekilnojamuosius daiktus- žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). (LR CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 150 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l.117), o valstybei – 302 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (b.l.42) bei 27,90 t išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti tarp ieškovės A. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 27 d sudarytą žemės sklypo bei gyvenamojo namo su ūkiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, reg. Nr. 2166, patvirtintą Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L.Staškauskienės.

Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei A. J. dovanotus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. J. iš atsakovės R. M. 150 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) sumokėto žyminio mokesčio bei 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. M. 302 Lt (tris šimtus du litus) žyminio mokesčio bei 27,90 Lt (dvidešimt septynis litus, 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Neveckienė