Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų AB „Litagros prekyba“ ir J. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašo supaprastino proceso tvarka patvirtinti tarp jų 2016 m. gruodžio 12 d. pasirašytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba ginčytinus klausimus. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.984, 6.986 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai taikos sutarties 1 punkte numatė įsiskolinimo mokėjimo tvarką ir terminus, t. y. numatė, kad pirmąjį 200 Eur mokėjimą J. Š. atliks iki 2016 m. gruodžio 15 d. Pažymėtina, kad pareiškėjų prašymas teisme gautas 2016 m. gruodžio 22 d. ir nagrinėjamas, kai yra suėjęs pirmosios įmokos mokėjimo terminas. Byloje duomenų apie įmokos, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, sumokėjimą nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas negali patvirtinti taikos sutarties atgaline data, kurioje prašymo nagrinėjimo dieną yra suėjusios sąlygos, t. y. įmokos mokėjimo terminas. Pareiškėjai nepateikė teismui duomenų, kad J. Š. atliko mokėjimą nustatytu grafiku, todėl teismui, patvirtinus taikos sutartį, susidaro situacija, jog pareiškėja AB „Litagros prekyba“, vadovaudamasi taikos sutarties 4 punktu, pareiškusi pretenziją ir suėjus jos terminui (5 darbo dienoms), gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Be to, pažymėtina, kad šalys 5 punkte taip pat numatė, kad už nurodytų mokėjimų (bent vieno) įvykdymo pradelsimą J. Š. bus skaičiuojamos sutartyje nurodyto dydžio palūkanos. Pažymėtina, kad iš tokios taiko sutarties sąlygos nėra aišku, koks palūkanų dydis būtų skaičiuojamas ir kadangi teismui pateikta 2012 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. 332/120418/02 nėra sudedamoji taikos sutarties dalis, šalys turi aiškiai apibrėžti taikos sutarties sąlygas, nurodant konkretų palūkanų dydį nedarant nuorodų į kitus šalių pasirašytus dokumentus.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjai laiku nesikreipė į teismą ir tokio turinio taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl pareiškėjų prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį atmestinas. Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms (pakoregavus taikos sutarties sąlygas), pakartotinai reikšti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų AB „Litagros prekyba“ ir J. Š. prašymą patvirtinti 2016 m. gruodžio 12 d. taikos sutartį atmesti.

Pareiškėjams išaiškinti, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms (pakoregavus taikos sutarties sąlygas), pakartotinai reikšti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.