Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Čilija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1363-51/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Čilija“ ieškinį atsakovams valstybinei biudžetinei įstaigai ,,Vilniaus universitetas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Sauluvos maistas“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip minėta, apeliantas teigia, kad organizuojant konkursą buvo padaryti tokie teisės normų pažeidimai:

Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas buvo trumpesnis nei taisyklėse įtvirtintas 15 dienų minimalus terminas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis pažeidimas iš tiesų buvo padarytas (CK 6.947 str.). Pagal taisyklių 9.1 punktą, komisija, nustatyta tvarka skelbdama spaudoje turto nuomos konkursą, nurodo paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminą, kuris turi būti ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų nuo paskelbimo spaudoje. Tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad viešai apie konkursą buvo paskelbta 2005 m. lapkričio 29 d., o terminas paraiškoms pateikti buvo nustatytas iki 2005 m. gruodžio 13 d. (b. l. 51).Konkurso komisija privalėjo nurodyti konkrečią turto nuomos sutarties trukmę, tačiau to nepadarė. Kaip teisingai nurodė apeliantas, pagal taisyklių 9.5 punktą, komisija, skelbdama spaudoje turto nuomos konkursą, nurodo turto nuomos sutarties trukmę (terminą). Skelbiant ginčo konkursą buvo nurodyta, jog turto nuomos sutarties terminas yra ,,iki 10 metų“ (b. l. 51). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu dėl to, jog toks termino nurodymas yra ydingas, nes nėra pakankamai konkretus, tačiau sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti buvus taisyklių pažeidimą. Argumentai, kuriais remiamasi darant tokią išvadą, bus nurodyti toliau šioje nutartyje. Atsakovas skelbime apie konkursą nurodė neteisingą nuomojamų patalpų naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto teiginį. Nagrinėjant šį klausimą svarbu atskirti du objektus: visą pastatą, esantį adresu Pilies g. 11 arba Pilies g. 13, Vilniuje, ir atskiras šiame pastate esančias patalpas. Apeliantas teisingai nurodė, jog viso pastato paskirtis yra kultūros ir švietimo (b. l. 93, 95). Tačiau nagrinėjamu, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo konkursas buvo skelbiamas ne dėl viso pastato nuomos, o dėl šiame pastate esančių patalpų nuomos. Tai patvirtina ir viešai paskelbtos šio konkurso sąlygos (b. l. 51). Iš byloje esančių pastatų vidaus plotų eksplikacijų (b. l. 75, 78), matyti, kad patalpos, dėl kurių nuomos buvo skelbiamas konkursas, yra pažymėtos kaip kavinės patalpos ir nuo seno yra teisėtai naudojamos visuomeniniam maitinimui. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad paskelbiant konkurso sąlygas buvo klaidinami potencialūs konkurso dalyviai.

Taigi dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog buvo visi apelianto nurodomi pažeidimai. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus viešojo konkurso principus ir specifiką, į labai svarbius konkurso viešumo, skaidrumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina nuodugniai išnagrinėti ir antrąjį anksčiau nurodytą aspektą, tai yra, ar apelianto nurodyti pažeidimai bei sąlygų netikslumai turėjo esminės įtakos apelianto pasiūlymo kainos suformulavimui. Pažymėtina, jog atsakymas į šį klausimą yra fakto nustatymo problema. Klausimas, ar ydingai suformuluotos konkurso sąlygos įtakojo apelianto konkursui pateiktą pasiūlymą, yra glaudžiai susijęs su subjektyvaus vertinimo dalykais, su apelianto elgesiu ir pan. Kaip minėta, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pažeidimų ir apelianto pasiūlytos kainos. Priežastinis ryšys, kaip žinoma, yra fakto klausimas, kurį reikia įrodyti.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus (CPK 12, 178 str.), todėl ir nagrinėjamu atveju būtent apeliantui tenka pareiga pagrįsti savo teiginius, jog padaryti pažeidimai iš esmės lėmė jo pasiūlytos nuomos kainos dydį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi surinktų įrodymų visumą bei remdamasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo, - sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto nurodyti teisės normų reikalavimų pažeidimai neturėjo įtakos formuluojant konkursinio pasiūlymo kainą, o apeliantas priešingai neįrodė (CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).

Pirma, kaip teisingai nurodė teismas, iš esmės visi apelianto reikalavimai kildinami ne iš konkurso eigoje atsakovo padarytų procedūrinių ar materialinio pobūdžio teisės pažeidimų, o iš konkurso sąlygų neteisėtumo. Atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje nurodytus skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, sąžiningumo principus, šiuo atveju tai yra svarbu, nes apelianto nurodyti pažeidimai yra susiję su viešai paskelbtomis konkurso sąlygomis, kuriomis vadovaujantis turėjo būti apsisprendžiama, ar dalyvauti konkurse, pagal jas rengiama paraiška bei konkursinis pasiūlymas. Taigi pažeidimai buvo padaryti dokumente, kuris buvo pirminė informacija apie konkursą potencialiems jo dalyviams. Nagrinėjant šį klausimą yra svarbu pažymėti tai, jog viešasis konkursas dėl ginčo patalpų, esančių Pilies g. 11 ir Pilies g. 13, Vilniuje, nuomos buvo ne vienintelis, kurį paskelbė Vilniaus universitetas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo pačiu skelbimu atsakovas paskelbė trylika patalpų nuomos konkursų. Apie visus juos paskelbta tą pačią dieną, tame pačiame laikraštyje, nustatytas toks pat paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas, turto nuomos sutarties terminas nurodytas tokia pačia forma, tai yra ,,iki 10, 7 ar 5 metų“ (b. l. 51). Taigi visiems potencialiems konkursų dalyviams buvo vienodos sąlygos dalyvauti konkursuose. Nėra duomenų, jog iš visų šių konkursų būtų kilę daugiau ginčų.

Dėl to akivaizdu, jog visiems asmenims, susidomėjusiems galimybe dalyvauti konkurse, atsakovas Vilniaus universitetas pateikė vienodas sąlygas: tiek dėl paraiškų pateikimo termino, tiek dėl informacijos apie nuomos terminą ar patalpų paskirtį, - ir nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti anksčiau paminėti esminiai viešo konkurso principai. Apeliantas šių teiginių nepaneigė (CPK 178 str.).

Antra, iš anksčiau paminėtų aplinkybių seka tai, jog apeliantas, rengdamas konkursinį pasiūlymą ir spręsdamas dėl siūlytinos nuompinigių sumos, neišvengiamai turėjo išsiaiškinti jam neaiškias konkurso sąlygas. Kaip minėta, viešieji konkursai vyksta pagal tam tikrą griežtai reglamentuotą tvarką, numatytos konkrečios stadijos bei etapai. Pirmiausia sudaroma konkurso komisija, kuri ir organizuoja nuomos konkursą (taisyklių 8 p.). Ši komisija viešai spaudoje informuoja apie organizuojamą turto nuomos konkursą, kartu paskelbdama reikalavimus, keliamus pretendentų pateikiamiems dokumentams (taisyklių 9 p.), iki nurodyto termino pabaigos konkurso dalyviai parteikia savo konkursinius pasiūlymus (taisyklių 11 p.) ir t. t. Apeliantas teisingai nurodo, kad ginčo konkurso atveju taikytinos taisyklės aiškiai nenumato pretenzinės procedūros ar prievolės skųsti konkurso sąlygas iki konkurso pradžios. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad paskelbiant ginčo konkursą buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris, adresas, kuriais galima buvo kreiptis iškilus neaiškumams dėl konkurso sąlygų ar norint gauti papildomos informacijos (b. l. 11, 51). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad jis dėjo kokias nors pastangas išsiaiškinti jo ginčijamas konkurso sąlygas, kurios jam tapo žinomos, jas viešai paskelbus. Esant tokiai situacijai abejotinais tampa apelianto teiginiai, jog konkurso sąlygos jį suklaidino ar neleido pateikti tinkamiausio pasiūlymo: rūpestingas ir atidus verslininkas neteiks konkursinių pasiūlymų prieš tai neišsiaiškinęs su tokio konkurso sąlygomis susijusių neaiškumų. Be to, pats apeliantas skunde nurodė, jog jei konkursą būtų laimėjusi UAB ,,Čilija“, tai ji nebūtų turėjusi pagrindo teigti, jog konkurso sąlygų neteisėtumas pažeidė jos teises.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmąją dalį bei CPK 5 straipsnio pirmąją dalį, kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Galimybė spręsti teisme iš esmės kiekvieną teisinį ginčą yra viena iš svarbiausių asmens teisių, todėl ir nagrinėjamu atveju nėra pasisakoma dėl apelianto teisės apskritai ginčyti konkurso rezultatus ir kreiptis dėl to į teismą. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesprendė, jog ieškinys atmetamas todėl, jog apeliantas neginčijo konkurso sąlygų. Pretenzijos nepateikimas jokiu būdu neatima teisės įstatymų nustatyta tvarka ginčyti konkurso rezultatus teisme, ir apelianto teisė kreiptis į teismą nėra kvestionuojama. Tačiau aplinkybė, jog paskelbus konkurso sąlygas, apeliantas nesikreipė dėl papildomos informacijos į atsakovus, nesiaiškino, jo teigimu, klaidinančių sąlygų turinio, leidžia daryti išvadą, kad konkurso sąlygos jam buvo aiškios. Taigi nurodytos aplinkybės, paties apelianto elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad padaryti pažeidimai neturėjo esminės įtakos konkurso rezultatams. Apeliantas priešingai neįrodė (CPK 185, 178 str.).

Nurodytas aplinkybes privalu turėti galvoje aptariant visus apelianto skunde nurodomus argumentus atskirai, kas ir bus daroma toliau šioje nutartyje.

Dėl termino konkurso paraiškoms pateikti.

Kaip minėta, apeliantas skunde nurodė, jog dėl to, kad paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas buvo trumpesnis nei taisyklėse įtvirtintas 15 dienų minimalus terminas (Taisyklių 9.1 punktas), jis negalėjo tinkamai įvertinti visų verslui nuomojamose patalpose svarbių faktorių, atlikti išsamesnių skaičiavimų ir pan., o tai sumažino jo galimybes pateikti tinkamą paraišką konkursui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apeliantas neįrodė minėto teiginio (CPK 178 str.).

Anksčiau buvo paminėta, kad apeliantas paraišką dalyvauti konkurse pateikė laiku ir tinkamą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad faktas, jog paraiška buvo patiekta laiku, negali būti ženklas, jog laiko užteko. Tačiau, kaip minėta anksčiau, apeliantas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius, todėl jis turi pagrįsti, jog minėtas pažeidimas įtakojo jo pateikto pasiūlymo suformulavimą, tai yra turi įrodyti priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir pasiūlytos kainos. Tai yra fakto klausimas.

Apeliantas nurodė, jog rengiant pasiūlymą reikia atlikti daug sudėtingų paskaičiavimų, įvertinti daugybę aplinkybių, kad tokiems darbams vos pakanka 15 dienų, be to, konkurso privaloma sąlyga buvo 300 000 Lt investicija į ginčo turtą, todėl apeliantas turėjo įvertinti kapitalinius statybinius darbus, surasti rangovus ir t. t., tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jis atliko ar bent pradėjo daryti nurodytus veiksmus, tačiau nespėjo jų baigti. Pažymėtina tai, kad apeliantas nepaneigė atsakovo UAB ,,Sauluvos maistas“ nurodytų aplinkybių, jog jis yra patyręs, ilgametę darbo patirtį viešojo maitinimo srityje turintis ir greitai viešojo maitinimo įstaigas atidarantis subjektas, kad netoli ginčo patalpų turi dar kelis panašaus pobūdžio objektus – ,,Čili piceriją“ (Didžioji g. 5, Vilnius) bei ,,Čili kava“ (Pilies g. 16, Vilnius). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis faktas leidžia spręsti, kad apeliantui buvo žinoma didelė dalis informacijos, reikalingos įvertinti ginčo patalpas ir pasirinkti siūlomą nuomos kainą. Akivaizdu, kad toje pačioje aplinkoje valdydamas net kelis objektus apeliantas turėjo informacijos apie klientų srautus, konkurencinę aplinką, produktų pristatymo ir paruošimo sąlygas ir pan. Be to, kaip teisingai teigia atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Sauluvos maistas“, yra viešai žinoma, kad apeliantas, turėdamas platų maitinimo įstaigų tinklą, yra šios srities verslo patyręs profesionalas, turi patirties dalyvaujant įvairiuose su šiuo verslu susijusiuose konkursuose, vertinant nuomos sąlygas, investicijų galimybes, o tai dar labiau sustiprina išvadą, kad šis nežymiai trumpesnis paraiškų padavimo terminas negalėjo turėti esminės įtakos pasirenkant siūlytiną kainą. Vertinant šį argumentą pastebėtina ir tai, jog paraiškų padavimo terminas buvo trumpesnis tik viena diena, todėl atsižvelgiant į anksčiau nurodytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nėra pagrindo kitaip vertinti padaryto pažeidimo, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog apie konkursą buvo paskelbta laikraštyje ,,Lietuvos aidas“, kuris, apelianto teigimu, nėra itin populiarus ir tai sutrukdė. Pagal minėtų taisyklių 6 punktą, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose turto nuomos konkursas skelbiamas viešai kuriame nors iš respublikinių dienraščių ir (arba) ne mažiau kaip viename reklaminiame laikraštyje, o kitose gyvenamosiose vietovėse – ne mažiau kaip viename vietos laikraštyje. Taigi taisyklės nenustato jokių įpareigojimų konkurso organizatoriams, siejamų su respublikinio laikraščio populiarumu. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad minėtas laikraštis atitiko taisyklių keliamus reikalavimus. Be to, kaip minėta, visiems paskelbtų konkursų dalyviams buvo vienodos sąlygos (b. l. 51).

Atmestinas apelianto argumentas, kad jis galėjo pasiūlyti didesnę nuomojamų visuomeninių patalpų nuomos kainą ir todėl paraiškų pateikimo termino sutrumpinimas sąlygojo tai, kad visuomeninis turtas nebuvo išnuomotas už didžiausią kainą. Šiuo metu, kai jau yra žinomi kitų konkurso dalyvių pasiūlymai, toks argumentas nėra korektiškas, o apeliantas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju pasiūlyta kaina ir paraiškų padavimo terminas buvo susiję tokiu priežastiniu ryšių, jog galima būtų konstatuoti, kad būtent dėl termino sutrumpinimo buvo pasiūlyta mažesnė kaina.

Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad paraiškų padavimo termino sutrumpinimas viena diena laikytinas pažeidimu, turėjusiu įtakos konkurso rezultatams. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad jis paraišką konkursui pateikė paskutiniu laiku, tai yra pačioje termino pabaigoje (CPK 185 str.).

Dėl turto nuomos sutarties trukmės nurodymo.

Tokia nuomos sutarties sąlyga, kaip jos trukmė, yra svarbi sudarant kiekvieną nuomos sutartį, todėl akivaizdu, jog ji turi būti vertinama apskaičiuojant siūlomą nuompinigių dydį. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra dar reikšmingesnė, nes konkurso sąlygose buvo numatyta nuomininko pareiga investuoti į išnuomoto turto pagerinimo darbus ne mažiau kaip 300 000 Lt. Iš to išplaukia, kad racionalus ir rūpestingas verslininkas dar iki pateikdamas konkursinį pasiūlymą turi įvertinti nuomos trukmę, investicijų dydį ir pan. Nagrinėjamu atveju apeliantas laiku ir tinkamai pateikė savo pasiūlymą konkurso komisijai. Taigi įvertinus apelianto patirtį šioje verslo srityje, akivaizdu, kad jis nebūtų galėjęs pateikti tokio pasiūlymo, prieš tai neišsiaiškinęs nagrinėjamos konkurso sąlygos.

Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų aiškinęsis šią sąlygą su konkurso organizatoriais, o tai, kad jis pateikė konkursinį pasiūlymą, leidžia spręsti, jog iš esmės apeliantui ši sąlyga buvo aiški. Pažymėtina, jog Vilniaus universitetas, skelbdamas įvairius konkursus patalpų išnuomojimui, ne vieną kartą naudojo tokią sąlygų formuluotę ir iki šiol dėl to nebuvo kilę problemų (b. l. 51). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia aplinkybė leidžia spręsti, jog konkurso organizatoriaus pateiktas nuomos termino apibūdinimas iš esmės neklaidina potencialių konkurso dalyvių. Žinoma, toks nekonkretumas yra ydingas, tačiau neduoda pagrindo spręsti, jog tai galėjo iš esmės įtakoti apelianto pasiūlytą nuomos kainą. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, jog Vilniaus universitetas būtų manipuliavęs šią neaiškiai apibrėžta nuomos sutarties trukme.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas UAB ,,Sauluvos maistas“, pagal CK 6.193 straipsnio ketvirtąją dalį, sutartis aiškinama neaiškias sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju potencialiam nuomininkui naudinga nuomotis ginčo patalpas kuo ilgesniam laikui, todėl iškilus ginčui būtų pagrindas konstatuoti, jog sutartis turėtų būti sudaryta maksimaliam nurodytam dešimties metų terminui.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog padaryti pažeidimai ar konkurso sąlygų netikslumai turi priežastinį ryšį su apelianto konkursinio pasiūlymo suformulavimu.

Dėl patalpų naudojimo paskirties nurodymo.

Apeliantas teigė, jog konkurso rezultatus įtakojo tai, kad atsakovas skelbime apie konkursą nurodė neteisingą nuomojamų patalpų naudojimo paskirtį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ši aplinkybė negalėjo turėti įtakos konkurso rezultatams. Apeliantas dalyvavo konkurse, siūlė savo kainą ir nerealu manyti, kad apeliantas, vykdantis prekybos, barų, kavinių, picerijų, restoranų veiklą (b. l. 17), būtų dalyvavęs patalpų kultūros ir švietimo veiklai nuomos konkurse. Be to, kaip minėta, apeliantas turėjo galimybę dėl jam neaiškių konkurso sąlygų kreiptis papildomos informacijos, apžiūrėti ginčo patalpas ir pan. Pažymėtina ir tai, jog ieškovui buvo arba turėjo būti žinoma, jog ginčo patalpose jau ilgą laiką dirba atsakovas UAB ,,Sauluvos maistas“, kuris taip pat užsiima viešojo maitinimo veikla. Šiai veiklai atsakovas yra gavęs visus reikiamus leidimus ir licencijas. Be to, kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, konkursas buvo vykdomas ne dėl viso pastato, kurio paskirtis yra kultūros ir švietimo, nuomos. Iš byloje esančių pastatų vidaus plotų eksplikacijų matyti, kad patalpos, dėl kurių nuomos buvo skelbiamas konkursas, yra pažymėtos kaip kavinės patalpos ir nuo seno yra teisėtai naudojamos visuomeniniam maitinimui (b. l. 75, 78).

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai neduoda pagrindo pripažinti konkursą neteisėtu bei pripažinti negaliojančia šio konkurso rezultate su atsakovu UAB ,,Sauluvos maistas“ sudarytą nuomos sutartį (CPK 185 str.).

Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas paminėtus teiginius dėl patalpų paskirties naudoja, kaip savarankišką pagrindą, prašydamas atsakovų sudarytą nuomos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str., 2005 m. gruodžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12, 12.3 p.). Nurodo, kad atsakovų sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti laikoma neteisėta ir negaliojančia, nes nuomininkas atsakovas UAB ,,Sauluvos maistas“ šias patalpas naudoja ne pagal paskirtį.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Pirma, kaip teisingai nurodė atsakovas UAB ,,Sauluvos maistas“, nagrinėjamoje situacijoje apeliantas nėra šios nuomos sutarties šalis, todėl laikytina, kad jo teises ar teisėtus interesus ši sutartis pažeidžia ne pati savaime, o tik kaip, ieškovo teigimu, neteisėto konkurso rezultatas, todėl negali jos ginčyti (CK 6.227 str.). Antra, kaip minėta anksčiau, ginčo patalpose jau ilgą laiką veikia viešo maitinimo įstaiga, kuriai buvo išduoti visi reikiami leidimai, higienos pasai ir licencijos. Tą aplinkybę turėjo žinoti ir apeliantas, nes pats būdamas viešojo maitinimo veikla besiverčiantis subjektas dalyvavo konkurse patalpoms nuomoti. Minėta, kad nors Vilniaus universitetui priklausančių ginčo patalpų paskirtis pagal pagrindinio pastato bylų duomenis yra kultūros ir švietimo, tačiau patalpų nuomos konkurso objektu buvusių patalpų paskirtis yra visuomeninis maitinimas.

2. Dėl ieškinio senaties termino.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo iš esmės ir sprendė, jog jis nepagrįstas. Šią savo išvadą teismas sustiprino konstatuodamas, jog dar vienas pagrindas atmesti ieškinį yra ieškinio senaties termino praleidimas (CK 1.131 str. 1 d.). Grįsdamas šį teiginį teismas nurodė, kad ieškinys buvo paduotas 2006m. sausio 31 d., nors apeliantui apie konkurso rezultatus pranešta 2005 m. gruodžio 19 d. raštu, kurį jis gavo 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje. Be to, ieškinys kildinamas iš konkurso sąlygų, kurias apeliantas žinojo dar iki konkursinio pasiūlymo pateikimo. Apeliantas teigė, kad ieškinio senaties termino jis nėra praleidęs, nes ieškinys teismui paštu buvo išsiųstas 2006m. sausio 30 d., o apie konkurso rezultatus apeliantas sužinojo 2005 m. gruodžio 30 d. gavęs minėtą atsakovo 2005 m. gruodžio 19 d. raštą.

Kaip minėta, ginčo konkursas įvyko 2005 m. gruodžio 14 d. (b. l. 58). Iš tiesų konkurso komisijos posėdžio protokole nėra užfiksuoti jame dalyvavę asmenys (b. l. 58), tačiau apeliantas nepaneigė apeliacinės instancijos išsakytų teisme atsakovų teiginių, kad apelianto atstovas dalyvavo šiame konkurso komisijos posėdyje. Ši aplinkybė leidžia abejoti apelianto nurodoma konkurso rezultatų sužinojimo data (CPK 185 str.). Be to, patalpų, esančių miesto centre, nuomos klausimas yra svarbus verslininkams, siekiantiems pelningai plėtoti verslą, todėl protingumo principas leidžia manyti, jog apdairus ir rūpestingas konkurso dalyvis pasidomėtų jo rezultatais, o ne lauktų pusę mėnesio po laikraštyje paskelbtos konkurso dienos. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nurodė, kad atsakovo siųstą 2005 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriuo informuota apie konkurso rezultatus, gavo 2005 m. gruodžio 30 d., tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, pavyzdžiui, voko, kuriame gautas šis raštas, patvirtinančių faktą, jog 2005 m. gruodžio 19 d. raštas buvo gautas tik 2005 m. gruodžio 30 d. Tiek siuntėjo, tiek adresato buveinės yra Vilniuje (CPK 178 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino svarbia ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybe to fakto, kad ieškinys per klaidą buvo paduotas ne tam teismui. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą. Teismas teisingai nurodė, jog įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, įstatymų reikalavimų nežinojimas negali būti pripažintas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Kaip jau buvo minėta, apeliantas yra profesionalus, turintis didelę patirtį verslininkas. Be to, buvo atstovaujamas advokato, tai yra apeliantui buvo arba turėjo būti teikiama kvalifikuota teisinė pagalba (Advokatūros įstatymo 39 str.).

Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas UAB ,,Sauluvos maistas“, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis kreipėsi ne į tą teismą, nėra priežastis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 20 d. Senato nutarime Nr. 39 dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje, jei ieškinį atsisakoma priimti kaip neteismingą tam teismui, tokio ieškinio pateikimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia, tokiu atveju ieškinio senaties termino eiga tam tikram reikalavimui pareikšti gali būti nutraukta tik nuo tos dienos, kai ieškinys bus teismui pateiktas įstatymo nustatyta tvarka.

Išnagrinėjusi ieškovo UAB ,,Čilija“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš ieškovo UAB ,,Čilija“ valstybei 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 223). Sutinkamai su CPK 98 straipsniu iš ieškovo atsakovui UAB ,,Sauluvos maistas“ priteisiama 1 952 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 224-228).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Čilija“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Sauluvos maistas“ 1 952 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt du litai) advokato atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Čilija“ valstybei 9 Lt (devyni litai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.