Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-416-365/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
AN2-416-365/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01509-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Advokatai
Vykintas Gutauskas
Kategorijos
Byla Nr. AN2-416-365/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01509-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.2.,21.11.10.,21.11.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato padėjėjo Vykinto Gutausko (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas E. S. 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-11493-2021 (toliau – ir Nutarimas) nustatė, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, nes 2021 m. vasario 22 d. 14.43 val. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 124,91 km, vairuodamas automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 65 km/val., važiavo 175 km/val. greičiu (įvertinus greičio matuoklio paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašė panaikinti Institucijos Nutarimą ir paskirti A. B. savo nuožiūra adekvačią baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama Nutartis) Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. atstovo advokato padėjėjo V. Gutausko skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, darė išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, jog administracinio poveikio priemonės paskyrimas A. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neatimant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinant jos terminą pareiškėjui. Taip pat apylinkės teismas pripažino, kad nėra teisinio pagrindo mažinti A. B. paskirtą baudą, konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta 500 Eur bauda (sankcijos vidurkis) nėra aiškiai per griežta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu A. B. atstovas advokato padėjėjas V. Gutauskas prašo: panaikinti 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-11493-2021 ir paskirti A. B. savo nuožiūra adekvačią baudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliantai, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, nesutikdami su teismo išvadomis, mano, kad A. B. paskirta neproporcinga administracinio poveikio priemonė, nes ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui skiriant tik piniginę baudą. Jei skundą nagrinėjantis teismas manytų, kad vien 500 Eur bauda yra nepakankama, nurodoma, kad pareiškėjas sutinka,jog jam būtų paskirta didesnė nei nurodyto dydžio bauda, neskiriant teisės vairuoti atėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

4.1. A. B. aptariamą administracinį nusižengimą padarė magistraliniame kelyje, kuriame nėra pėsčiųjų ir eismas vyksta viena puse, lenkdamas kitą automobilį. Tai buvo momentinis greičio viršijimas. Kitu metu apeliantas važiavo leistinu greičiu. Apeliantas sutinka, kad apskritai neturėjo viršyti greičio, tačiau yra įsitikinęs, kad šios minėto nusižengimo aplinkybės turi įtakos skiriant jam administracinio poveikio priemonę.

4.2. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, apelianto atžvilgiu, gali būti pasiekti A. B. skiriant tik administracinę nuobaudą – piniginę baudą. Nurodo, kad nuo apelianto gyvenamosios vietos iki miesto centro yra apie 9 km., jis augina mokyklinio amžiaus vaikus, vaikų mokykla nuo namų iki mokyklos yra maždaug 10 km atstumu. Kadangi vaikai negali patys vykti į mokyklą, A. B. turi juos vežti. Dėl šios aplinkybės, jei A. B. būtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę, itin pasunkėtų vaikų gabenimas į mokymosi įstaigą. Akcentuojama ir tai, kad vienas iš apelianto vaikų turi negalią, todėl jo priežiūrai A. B. privalo skirti daugiau dėmesio, vaiką vesti į kuo mažesnę mokyklą, kad apribotų jo kontaktą su kitais asmenimis, taip pat jis su vaiku turi dažnai lankytis sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose. Pabrėžia, jog tokio vaiko priežiūrai yra būtina transporto priemonė, nes vaiko Covid19 pandemijos metu taip pat negalima vežti taxi, siekiant minimizuoti kontaktų skaičių.

4.3. Pareiškėjas neseniai įkūrė verslą – (duomenys neskelbtini), darbo reikalais turi nuolat važiuoti į įvairius susitikimus ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje, todėl jei apeliantas negalėtų vairuoti automobilio, tai turėtų tiesioginės neigiamos įtakos jo pradėtam verslui, iš kurio gaunamos pajamos yra labai svarbios apelianto šeimai. Be to, akcentuojama, jog dėl negalėjimo vairuoti transporto priemonę, apeliantas prarastų darbą, jo šeima patirtų didelius finansinius nuostolius, tai pakenktų ne tik visai šeimai bendra prasme, bet ir neįgaliam vaikui, kurio priežiūra (tame tarpe ir medicininė) reikalauja daug išlaidų.

4.4. Pasisakant dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, akcentuojama, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, supranta, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės nusižengimų. Pabrėžia, kad apeliantas iš karto pripažino savo kaltę ir siekė kaip galėdamas padėti išaiškinti padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, dėl jų davė išsamius rašytinius parodymus. A. B. itin kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir dėl jų labai gailisi. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas savo neteisėtais veiksmais niekam nesukėlė žalos, tačiau stengėsi sušvelninti kilusius padarinius ir kaip galėdamas prisidėti prie spartesnio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo.

4.5. Apeliantai, prašydami neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo) arba ją sutrumpinti, teigia nesiekiantys išvengti A. B. gręsiančios atsakomybės, jis savo veiksmus supranta, juos vertina tikrai kritiškai ir neigiamai, tačiau mano, kad dėl išdėstytų faktinių aplinkybių jam buvo paskirta neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Todėl mano, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. skiriant tik piniginę baudą. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad vien 500 Eur bauda yra nepakankama, nurodoma, jog apeliantas A. B. sutinka, kad jam būtu paskirta didesnė nei nurodyto dydžio bauda, neskiriant teisės vairuoti atėmimo.

Atsiliepimas

5. Institucija, pateiktu atsiliepimu į A. B. atstovo apeliacinį skundą, prašo 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir A. B. atstovo advokato padėjėjo V. Gutausko skundo netenkinti. Instutucija mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. B. atstovo skundą išsamiai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, bei byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį A. B. atstovo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Institucijos nutarimu pažeidėjui paskirta sankcijos vidurkio dydžio (500 Eur) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant jos terminą 2 mėnesiams (t.y. mažesnį, nei sankcijos vidurkis). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir paskirta iš esmės neatsižvelgiant į nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimui svarbias aplinkybes, taip neva nukrypus nuo aktualios teismų praktikos, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vertintinos kaip deklaratyvios ir nesudaro pagrindo apylinkės teismo skundžiamą Nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

8. Kaip ir minėta, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vieno iki šešių mėnesių. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, pabrėžė komentuojamo administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, priešingai nei vertina apeliantas, galimas tik išimtiniais atvejais, nekeliančiais abejonių dėl asmens neteisėtų veiksmų atsitiktinumo bei jo, kaip itin pavyzdingos, asmenybės vertinimo.

9. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad administracinį nusižengimą A. B. padarė magistraliniame kelyje, kuriame nėra pėsčiųjų ir eismas vyksta viena puse, lenkdamas kitą automobilį ir tai buvo momentinis greičio viršijimas, neleidžia A. B. veiksmus vertinti kaip nepavojingus ir už tai neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesniam terminui. Akcentuojamos aplinkybės, kad toks vairavimas niekam nesukėlė žalos, taip pat niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės, nes, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, A. B. elgesys, kai jis vairavo automobilį viršydamas leistiną (110 km/val.) greitį ir važiuodamas 175 km/val., žiemos metu, kai eismo sąlygos akivaizdžiai yra sudėtingesnės ir kelias gali būti padengtas ledo danga, dėl ko stabdymo kelias žymiai padidėja, neabejotinai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, juo labiau įvertinus paties pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad tokį greitį jis pasiekė lenkdamas kitą transporto priemonę, kas rodo, jog administracinį nusižengimą A. B. padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo.

10. Be to, įvertinus administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, aptariamo padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. Kaip matyti iš šių duomenų, A. B. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 6–17), taip pat ir daug kartų už analogiško nusižengimo padarymą, t. y. nustatyto leistino greičio viršijimą. Taip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prieš šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą A. B. tik prieš dvi dienas (2021 m. vasario 20 d.) buvo viršijęs leistiną greitį. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs viršyti greitį. Be to, A. B. baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417, 418 ir 428 straipsniuose. Po šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Tokie aptarti baustumai neigiamai apibūdina A. B. asmenybę ir rodo, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio aplinkybes, o šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą padarė neatsitiktinai.

11. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. nuoširdžiai gailisi, siekė kaip galėdamas padėti išaiškinti padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, davė išsamius rašytinius parodymus ir itin kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus dėl kurių labai gailisi, dirba, apygardos teismo nuomone yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Būtent šių aplinkybių visuma ir lėmė Institucijos sprendimą, su kuo pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, skirti A. B. (atsižvelgiant ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas)), vidurkio dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatant jos atėmimą mažesnį, nei sankcijos vidurkis. Tai rodo, jog individualizuojant nuobaudą įvertinti tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys. Tai, jog apeliantas nurodo sutinkantis su jam skirtina didesnė bauda, kad nebūtų paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, juolab, kad tokios galimybės nenustato ANK.

12. Pagrindo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą nesudaro ir A. B. atstovo nurodyti argumentai, susiję su jo šeimos, vaikų (taip pat ir neįgalaus vaiko) poreikių tenkinimu bei priežiūra. Abejonių tuo, jog apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Tačiau, pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, nepatogumus kilsiančias jam. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatytos ir įvertintos aplinkybės, kad A. B. žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, pagrindžią išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių mažamečių vaikų motina negalėtų prisitaikyti ne itin ilgam laikui (dviem mėnesiams) prie susidariusios situacijos, kad mažamečiais vaikais labiau būtų pasirūpinta pačios vaikų mamos.Tai, kad A. B. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, akcentuojant, jog atėmus teisę vairuoti jis prarastų darbą, dėl ko finansiškai nukentėtų ir jo šeima, taip pat nėra ta aplinkybė, kuri savaime lemtų administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar termino mažinimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes A. B. neatimta teisė dirbti kitus darbus, kuriems nereikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas visas šias aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju A. B. atstovo skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.

13. Papildomai būtina pasisakyti, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti A. B. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes apie neigiamus tokio veikimo padarinius asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė), nei išskirtinai teigiamo A. B. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino ar jos visiškai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

14. Apeliaciniu skundu tvirtinama, jog A. B. nesiekia išvengti gręsiančios atsakomybės, jis savo veiksmus supranta, juos vertina kritiškai ir neigiamai, tačiau manoma, jog jam paskirta neproporcinga administracinio poveikio priemonė, o ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant A. B. tik piniginę baudą. Su tuo sutikti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių argumentų pasisakytina, kad nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas A. B. atstovo nurodytas aplinkybės išanalizavo ir motyvuotai pagrindė dėl jų nelaikymo išimtinėmis ar išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme ir darė išvadą, kad A. B. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, todėl skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą, o skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiomis apylinkės teismo išvadomis, neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamą Nutartį priėmęs teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių ir skundą išnagrinėjo nevisapusiškai.

15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato padėjėjo Vykinto Gutausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis