Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1774-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2S-1774-265/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Civilinė byla Nr. e2S-1774-265/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01933-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4114-512/2017, kuria buvo netenkintas valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. K. jo nepilnamečio sūnaus U. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, uzufrukto teise šias lėšas pavedant administruoti vaiko mamai J. Z.; priteisti iš atsakovo P. K. 3 600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 36 mėnesius, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį; nustatyti sūnaus U. Z. gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. Z.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-9017, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už 2016-12-29 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2-)-16-T-2793-22271 J. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, sudaro 150 Eur 49 ct.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymo klausimo. Nurodė, kad ieškovę civilinėje byloje atstovavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad taikos sutarties projektą šalims padėjo parengti pats advokatas, todėl manė, jog šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir įpareigoti teismą išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą civilinėje byloje Nr. e2-4114-512/2017. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nepriėmė papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvuodamas, kad šalys šių išlaidų paskirstymo neapatarė sudarytoje taikos sutartyje. Valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi pagrindą priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teisė spręsti klausimą ar nepriteisti, ar priteisti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti, yra suteikta tik teismui. Teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Teismas, gavęs tarnybos pažymą apie patirtas išlaidas, turėjo spręsti šių išlaidų priteisimą atskirai, nesiejant su bylos šalių patirtomis asmeninėmis išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kai byla yra baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarti, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė valstybė, todėl jas teismas privalo paskirstyti savo iniciatyva, nepaisant to, kad šalys taikos sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Baigus bylos nagrinėjimą teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 94 straipsnis, 270 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal savo kompetenciją atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimo ir kitas funkcijas (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis) ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tiesiogiai advokato pagalbos išlaidų nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju byloje taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Ieškovė negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų nepatyrė, todėl taikos sutartyje šalys pagrįstai neaptarė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 150 Eur 49 ct. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, jog taikos sutartimi patenkinta 76 proc. ieškovės ieškinyje reikštų reikalavimų, sprendžia, kad iš atsakovo priteistina 114,37 Eur suma valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kurios laikyti teisėta nėra jokio teisinio pagrindo, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – valstybės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 114,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas